„Perfectus clinica“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojos Ievos Kastytės teigimu, pastaraisiais metais plastinių lytinių organų operacijų atliekama vis daugiau. Tad moterys po truputį drąsėja ir skiria dėmesio problemoms, kurias šiuolaikinė medicina sprendžia vis dažniau. Gydytoja pasakoja apie tai, kokias sveikatos ir estetines problemas leidžia išspręsti mažųjų lytinių lūpų operacijos, apie jų eigą ir gijimo periodą.
– Kokiais atvejais atliekama mažųjų lytinių organų plastika?
– Dažniausiai operacijos prireikia pacientėms, kenčiančioms dėl mažųjų lytinių lūpų asimetrijos arba hipertrofijos, kai mažosios lytinės lūpos yra neproporcingai didelės, lyginant su didžiosiomis lytinėmis lūpomis. Tyrimai rodo, kad šešios iš dešimties 20–40 metų amžiaus moterų kenčia nuo neproporcingai didelių mažųjų lytinių lūpų. Ši problema dažniausiai pasireiškia po gimdymų, traumų, pavyzdžiui, blogai sugijus mažosioms lytinėms lūpoms, kai jos tampa neelastingos, praranda formą, tai gali būti nulemta amžiaus, kai bėgant metams tiesiog mažėja didžiųjų lytinių lūpų tūris. Be to, lytinių organų forma gali pakisti ir brendimo laikotarpiu ar netekus daug svorio. Hipertrofija taip pat gali būti įgimta.
Kalbant apie pacienčių amžių – riba labai plati: nuo jaunų, dar negimdžiusių merginų, bepradedančių lytinį gyvenimą, iki brandaus amžiaus moterų.
– Kokias problemas patiria moterys, kenčiančios nuo mažųjų lytinių lūpų hipertrofijos?
– Pacientėms, turinčioms šią problemą, iškyla daug trikdžių kasdieniame gyvenime: sunkėja intymi higiena, vargina skausmingi lytiniai santykiai, diskomfortas sportuojant, važiuojant dviračiu ar užsiimant kita mėgstama aktyvia veikla, nemalonūs pojūčiai gali varginti net dėvint aptemptus apatinius drabužius, kelnes ar maudymosi kostiumėlį.
Taip pat neretai moterys jaučia ne tik fizinį, bet ir psichologinį diskomfortą – kompleksuoja prieš partnerį dėl lytinių lūpų išvaizdos, negali atsipalaiduoti intymių santykių metu.
– Ar mažųjų lytinių lūpų plastika – sudėtinga operacija?
– Operacija nėra tokia sudėtinga, bet reikalauja kruopštumo ir tikslumo, be to, būtina turėti omenyje, jog tai – chirurginė intervencija ir kiekviena jų turi savas rizikas. Operacija atliekama naudojant vietinę arba bendrąja nejautrą ir trunka apie valandą. Žaizda susiuvama tirpiais siūlais, todėl papildomai vykti į kliniką siūlių išėmimui nereikia.
Jei operacija atliekama naudojant tik vietinę nejautrą, pacientė namo gali vykti jau tą pačią dieną. Žinoma, kitą dieną reikėtų atvykti žaizdos apžiūrai, perrišimui.
Jei operacijos metu taikyta bendroji nejautra, rekomenduojame pasilikti parai klinikoje, per kurią pacientė stebima ir, jei jokių komplikacijų nepasireiškia, kitą dieną po apžiūros išleidžiama namo.
Po operacijos pacientės beveik iš karto gali grįžti į kasdienį gyvenimą, nes pooperacinis periodas nėra skausmingas. Tačiau dvi savaites, kol gyja žaizdos, rekomenduojama naudoti paskirtas higienos, prausimosi priemones, susilaikyti nuo lytinių santykių, aktyvaus sporto, važiavimo dviračiu reikės apie mėnesį.
– Kiek laiko po gimdymo turėtų praeiti iki ryžtantis operacijai?
– Tai labai individualu. Tačiau jei moteris gimdė natūraliai ir patyrė plyšimų, žaizdos turi visiškai sugyti, susiformuoti randai. Todėl skubėti nereikėtų. Rekomenduočiau luktelėti bent 8 mėnesius, o jeigu maitinama krūtimi – dar ilgiau, nes operacijos metu naudojami anestetikai.
