Pasak specialistės, krūtų vėžys yra dažniausia onkologinė moterų liga pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Mūsų šalyje kasmet nustatoma daugiau nei 1,5 tūkst. naujų ligos atvejų. Remiantis statistika, Europos Sąjungos šalyse krūties vėžiu suserga kas vienuolikta moteris. Ši liga taip pat yra dažniausia jaunų moterų onkologinė liga ir mirties nuo onkologinės ligos priežastis tarp moterų. Siekiant didinti visuomenės informuotumą apie krūtų vėžį, spalio mėnesį visame pasaulyje vyksta įvairūs socialiniai projektai, skirti atkreipti dėmesį į šią dažną, tačiau, diagnozavus ją ankstyvose stadijose, seniai nemirtiną ir sėkmingai gydomą ligą.
„Šv. Magdalenos naktis“ – dar vienas priminimas moterims
Gydytoja sako, jog siekiant į šią ligą atkreipti visuomenės dėmesį, jos žinomumui didinti skirti renginiai organizuojami ne tik spalį. Kasmet liepos mėnesį Klaipėdoje vyksta „Šv. Magdalenos naktis“, kurios idėjos autoriai – šv. Pranciškaus vienuolyno broliai. Tai – bendras Lietuvos krūties vėžio asociacijos, šv. Pranciškaus Vilties miesto, šv. Pranciškaus Onkologijos centro ir Klaipėdos miesto savivaldybės projektas, skirtas švęsti gyvenimą kovoje su krūtų vėžiu. Taip pat tai – ir moteriškumo bei vilties šventė, skirta motinai ir dukteriai, kurių kiekviena buvo, yra ar gali būti paliesta šios ligos.
Šis renginys – dar vienas priminimas moterims, jog atėjo metas pasirūpinti savo krūtimis, nes tai gali išgelbėti jų gyvybę. Renginio metu vykdoma neatlygintina ultragarsinė krūtų patikra, konsultuoja plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojai bei gydytojai onkogenetikai. LR Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės globojamą renginį vainikuoja naktinis moterų ėjimas ar bėgimas Klaipėdos gatvėmis ir šventinis koncertas.
Kaip keičiasi moterų sąmoningumas
Šių metų projekto metu „Šv.Magdalenos naktis“ metu jo dalyvėms buvo dalinamos anoniminės anketos, kurias užpildė 175 moterys. Daugiausiai respondenčių buvo 45–54 (35 proc.) ir 35–44 (33 proc.) metų amžiaus.
Lietuvos krūties vėžio asociacijos valdybos pirmininkė sako, kad labiausiai džiugina tai, jog beveik visos apklaustos moterys (99 proc.), nepriklausomai nuo jų amžiaus, supranta, jog ankstyvas krūtų vėžio nustatymas gerina jo gydymo rezultatus.
Remiantis mokslinės literatūros duomenimis pirmųjų stadijų krūtų vėžio išgyvenamumas siekia daugiau nei 95 proc. Tačiau pirmosios stadijos ir ikivėžiniai krūtų susirgimai dažniausiai yra besimptomiai, t.y. ne tik nesukelia jokių subjektyvių pojūčių, bet ir yra nečiuopiami bei nepastebimi. Juos laiku diagnozuoti galima tik reguliariai atliekant profesionalią krūtų patikrą.
Projekto organizatorių teigimu, didelis laimėjimas yra ir tai, jog net 64 proc. apklausoje dalyvavusių moterų nurodė, jog reguliariai, bent kartą per dvejus metus, lankosi profesionaliai krūtų patikrai – mamografiniam ar ultragarsiniam krūtų ištyrimui, kurių metu galima pastebėti net menkiausius pakitimus.
Mitai ir tiesa apie krūties vėžį
Visgi, dr. A. Čižauskaitės teigimu, nepaisant kasmetinio krūtų vėžio žinomumui didinti skirto renginio ir kitų Lietuvos krūties vėžio asociacijos inicijuotų socialinių akcijų, mitai apie šią dažniausią onkologinę moterų ligą vis dar tvirtai įsišakniję. Net 60 proc. nesilankančių profesionaliai gydytojo atliekamai krūtų patikrai moterų mano, jog to daryti nebūtina, kuomet jautiesi gerai, 19 proc. nesitikrina, nes to nerekomenduoja jų šeimos gydytojas.
„Kaip jau minėjau, mokslininkai įrodė, jog pati moteris, kaip ir nepatyręs sveikatos priežiūros specialistas, geba apčiuopti darinius krūtyje, kurie yra didesni nei 2 cm, o tai – jau mažiausiai antrosios ligos stadijos požymis. Todėl net ir Jūsų gydytojo atliekamos krūtų apčiuopos, kartu neatliekant instrumentinio tyrimo, krūtų patikra vadinti nevertėtų“, – aiškina gydytoja.
Antrasis apklausos metu patvirtintas mitas – beveik pusė anketą užpildžiusių moterų (44 proc.) mano, jog krūtų vėžys yra skausmingas guzelis krūtyje. Krūtų vėžys retu atveju gali būti skausmingas, tačiau tai – dažniau išimtis iš taisyklės. Net pusė visų apklaustųjų mano, jog krūtų vėžys yra paveldima liga, kai tuo metu tiesa yra tokia, kad tik 5–10 proc. visų krūtų vėžio atvejų yra paveldimi. Tai dažniausiai susiję su tam tikromis genetinėmis mutacijomis, kurios, jei šiandienai jau yra žinomos, nustatomos genetinio ištyrimo metu. Net 85 proc. respondenčių mano, kad krūtų vėžys – jaunesnio amžiaus moterų liga. Tai taip pat nėra tiesa. Dažniausiai krūties vėžiu serga vyresnės nei 50 metų moterys, kurioms pradedama atrankinė mamografinė patikra.
Kas didina krūties vėžio riziką
Dr. A. Čižauskaitė sako, kad yra išskiriamos 3 veiksnių, didinančių tikimybę susirgti krūtų vėžiu, grupės. Tai – pastovūs veiksniai, kurių negalime pasirinkti, tokie kaip lytis, amžius (kaip minėta, dažniausiai serga vyresnės nei 50 metų moterys), ilgas natūralių moteriškų hormonų poveikio laikas (ankstyvos pirmosios menstruacijos ar vėlyvai prasidėjusi menopauzė), mutacijų, susijusių su padidinta rizika sirgti krūtų vėžiu, nustatymas, onkologinių krūtų ligų atvejai šeimoje, jau diagnozuotas krūtų vėžys bei gerybinio tipo krūtų navikai (fibroadenomos, intraduktalinės papilomos etc.) ar anksčiau taikytas spindulinis gydymas krūtinės ląstos srityje. Jei dar visai neseniai buvo nustatinėjamos tik BRCA-1 ir BRCA-2 genų mutacijos (išgarsintos JAV kino aktorės Angelina Jolie), tai šiandien nustatinėjama daugiau nei 50 genų mutacijų, susijusių su padidinta rizika sirgti onkologinėmis ligomis. Visų šių mutacijų tyrimas, nustačius indikacijas ir turint šeimos gydytojo siuntimą, yra nemokamas.
Kita grupė veiksnių, tai – veiksniai, kuriuos galime koreguoti. Tas pats ilgalaikis moteriškų hormonų poveikis (kai moteris ilgą laiką vartoja kontraceptines tabletes ar pakaitinę hormoninę terapiją), vėlyvai susilaukia pirmojo vaikelio (> 30 metų) ar lieka negimdžiusi, nežindo krūtimi, be saiko vartoja alkoholį, rūko, turi antsvorį, nėra pakankamai fiziškai aktyvi.
Trečioji grupė veiksnių – aplinkos poveikis – aplinkoje esanti jonizuojanti spinduliuotė, pramonėje naudojamos cheminės medžiagos ir kt.
Simptomai, įspėjantys apie galimą ligą
Krūtų vėžio simptomai yra pastebimi apžiūrint ar čiuopiant krūtį. Reikėtų sunerimti, jei pastebėjote krūties formos, kontūro ar dydžio pakitimą, odos spalvos pasikeitimą, odos paburkimą, įdubimą, negyjančią žaizdą, kraujingas ar tamsios spalvos išskyras iš spenelio, spenelio įtraukimą. Jei čiuopiant užčiuopėte guzelį(-ius) krūtyje ar pažastyje.
Skausmas dažniausiai nėra onkologinės krūties ligos požymis, tačiau labai retais atvejais, kuomet liga perauga nervines skaidulas, moteris gali jausti skausmingumą ligos vietoje. Visais šiais atvejais reikėtų kreiptis gydytojo specialisto konsultacijai nepaisant amžiaus, nes kas penkta moteris, kuri serga krūtų vėžiu, yra jaunesnė nei 50-ties.
„Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į savavališkai atliekamus krūtų vėžio žymens tyrimus, kurių neigiama išvada, jokiu būdu nereiškia onkologinės ligos nebuvimo“, – pabrėžia gydytoja.
Kada pradėti tikrintis krūtis
Tikslių gairių, kuomet reikia pradėti tikrinti krūtis, deja, nėra. Lietuvoje atrankinės mamografinės patikros amžius yra nuo 50-ties iki 69-erių metų, tuomet moterį tyrimui siunčia jos šeimos gydytojas. Dr. Čižauskaitė sako, kad moterys dažnai klaidingai supranta krūtų patikros prasmę – dažnai manoma, jog tikrinantis periodiškai pavyks išvengti ligos. Deja, taip manyti klaidinga. Nuolatinės kartotinos patikros tikslas – nustatyti ligą ankstyvoje stadijoje, kuomet ji gali būti visiškai pagydyta.
„Mūsų tikslas – pirmoji ar, dar geriau, ikivėžinė būklė, kurias dažniausiai galima aptikti tik instrumentinio tyrimo metu. Europos ir JAV mokslininkų rekomendacijos skiriasi, tačiau bendrai sutariama, jog sveikai moteriai, neturinčiai nustatytų rizikos veiksnių, rekomenduojama krūtis pradėti tikrinti 35–40 metų ir, nenustačius pakitimų ar nustačius gerybinius pokyčius (pvz. nekomplikuotas cistas), tai daryti kas metus ar dvejus iki gyvenimo pabaigos, kol bendra būklė bus pakankamai gera tyrimui atlikti“, – pataria gydytoja.
Kokį instrumentinį tyrimą krūtims atlikti sprendžia jas tiriantis gydytojas, įvertinęs krūties dydį, vyraujantį audinį bei įvairius pakitimus, stebimus jau atliktame tyrime. Moterys, kurioms nustatytos patogeninės mutacijos, tiriamos kas 6 mėnesius. Dažniau tiriamos ir moterys, kurioms nustatyti rizikos veiksniai. Atlikus tyrimus ir aptikus pakitimus, reikalingas jų histologinis patvirtinimas, todėl atliekama pakitusio audinio biopsija.
Žinutė moterims
„Nesvarbu, ar esate vyresnė nei 35 metų ir norėtumėte atlikti pirmąjį instrumentinį tyrimą, ar turite krūties vėžio rizikos veiksnių, ar skaitydama šį straipsnį pagalvojote, kad nepamenate, kada lankėtės pas krūtų specialistą, spalis – puikus metas imtis veiksmų dėl savo krūtų sveikatos. Ateikite pasitikrinti, nes tai gali išgelbėti Jums gyvybę!“, – baigdama pokalbį kviečia Lietuvos krūties vėžio asociacijos valdybos pirmininkė dr. Agnė Čižauskaitė.
