„Nuo sausio 1-osios įsigalios nauja nėštumo nutraukima tvarka. Iki šio momento mes turėjome tik vieną legalizuotą nėštumo nutraukimo metodą – chirurginį, o nuo sausio 1-os legalizuojame ne tik chirurgines nėštumo nutraukimo procedūras, bet ir vaistinį nėštumo nutraukimą, kuomet šią paslaugą bus galima gauti, nepatiriant chirurginės intervencijos, nuskausminimo procedūrų ir visų kitų chirurginei intervencijai reikalingų papildomų procedūrų, o tik naudojant tam skirtus vaistinius preparatus“, – patikslino I. Cechanovičienė.
Anot jos, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jau gana seniai vaistinį nėštumo nutraukimo metodą yra rekomendavusi kaip alternatyvą chirurginiam metodui.
„PSO rekomendacijose yra įvardinti ir konkretūs vaistiniai preparatai ir jų vartojimo sąlygos, kuomet konstatuojama, kad yra saugu atlikti šią procedūrą vaistais. Šią galimybę ir šį metodą taiko daug šalių. Lietuvai taip pat atėjo diena, kada galėsime legaliai taikyti šį metodą“, – sakė ministerijos atstovė.
Vis tik galimybė daryti ir medikamentinį abortą pasitikta prieštaringais vertinimais. SAM gavo įvairių prašymų tiek įteisinti šį metodą, tiek ir priešingai – nerengti tokio teisės akto ir nereglamentuoti šios paslaugos.
„Tie argumentai įvairių šalių yra įvairūs. Pasisakantys už šio metodo įteisinimą mūsų šalyje pateikė ir mokslinius įrodymus, kad tai yra saugus metodas. Kitų šalių patirtis rodo, kad apie 20 metų vaistiniai preparatai šiai procedūrai yra naudojami.
O prieštaraujantys dažniausiai mini, kad tai gali būti nesaugi procedūra. Ji galėtų būti padidinanti nėštumo nutraukimų skaičių, nes procedūra gali tapti labiau privatesnė ir lengviau įvykdoma“, – vardijo už ir prieš argumentus laidos viešnia.
Ar medikamentinis abortas padidintų nėštumo nutraukimų skaičių, mokslu grįstų duomenų kol kas nėra.
„Įvairios sveikatos priežiūros procedūros yra susijusios su tam tikra rizika. Bet, kita vertus, mes dažniausiai kalbame apie nepageidaujamo nėštumo nutraukimą ir sprendimo priėmimą. Kad priimtų sprendimą, mūsų teisės akte taip pat įtvirtintas reikalavimas gydytojui, į kurį kreipiasi pacientė, kad jis suteiktų visapusišką informaciją tiek apie tokio sprendimo padarinius, tiek apie galimus metodus, tiek apie nepageidaujamus reiškinius, tiek apie galimybę gauti medicinos psichologų konsultacijas, socialinio darbuotojo konsultaciją ir galbūt tą nuomonę pakeisti.
Bet, jeigu sprendimas priimamas ir suteikiama išsami informacija apie metodų privalumus, trūkumus, galimas komplikacijas, pačias procedūrų atlikimo subtilybes, poprocedūrinę priežiūrą, tada moteris gali pasirinkti metodą“, – patikslino ministerijos atstovė.
Prieštaraujantys medikamentiniam abortui baiminasi ir to, kad moterys, kurios galės vaistus išgerti namuose, procedūrą gali atlikti neteisingai ir viskas baigtis nukraujavimu.
„PSO 2020 metais įrašė vaistinius preparatus, skirtus šiai procedūrai, į pagrindinių vaistinių preparatų sąrašą ir pašalino apribojimą, panaikino slenkstį, kad šie vaistai turi būtinai būti išgeriami, prižiūrint sveikatos priežiūros specialistui, motyvuodama tuo, kad praktika rodo, jog nėra priežasčių galvoti, kad, jeigu preparatai bus vartojami ne priežiūroje, jie bus nesaugūs arba sukels komplikacijų“, – patikino I. Cechanovičienė.
Norėdama gauti preparatą nėštumui nutraukti, moteris turėtų kreiptis į gydytoją, kuris, įvertintų sveikatos būklę, ligas, kuriomis ji serga, įvairias priežastis, kurios galėtų neigiamai paveikti sveikatos būklę, jeigu būtų paskirtas šis metodas.
„Vaistai, kurie gali būti naudojami, turi būti registruoti ir vartojami tokia tvarka, kaip parašyta vaisto charakteristikų santraukoje. Taigi yra daugybė saugiklių tiek priimti sprendimą, tiek, kad šis metodas yra saugus būtent tai konkrečiai pacientei pagal jos sveikatos būklę. Taip pat yra taisyklės, kaip tą vaistą naudoti ir yra nustatyta, kad po procedūros, praėjus 2 savaitėms pacientė turi atlikti gydytojo konsultacijai, kad būtų įvertinta sveikatos būklė po to“, – paaiškino ministerijos atstovė.
Visą LNK vidurdienio žinių laidos siužetą galite pamatyti čia:
