Ką tik pristatytas kanadiečių tyrimas taip pat liudija, kad pastarąjį dešimtmetį reikšmingai pablogėjo moterų padidinto kraujospūdžio kontrolė. Būtent moteriška lytis tampa svarbiu kintamuoju, siekiant tinkamai koreguoti arterinį kraujospūdį (AKS), nes joms jau trečią dešimtmetį stebimas staigesnis AKS padidėjimas, lemiantis ir kitų širdies ligų, pirmiausia – išeminės širdies ligos, vystymąsi.
Balzakiško amžiaus pavojai
Vidutinio amžiaus moterims prasidėjusi hipertenzija gali sukelti širdies plakimą, permušimus, diegiančio pobūdžio skausmą širdies plote, kurie gali būti painiojami su menopauze. Kiti dažni simptomai – galvos skausmas, energijos praradimas, nemiga, odos paraudimas, galvos svaigimas, atsirandantis dusulys nedidelio krūvio metu. O vyresnio amžiaus moterims, kurioms jau yra pakitusios kraujagyslių sienelės, AKS padidėjimo gali ir nejausti.
Ypatingą dėmesį ankstyvojo kraujospūdžio išaiškinimui turėtų skirti moterys, kurioms padidintas kraujospūdis buvo diagnozuotas nėštumo metu, yra šeiminis paveldimumas. Šios pacientės į stebėjimo lauką turi patekti sulaukusios 40 metų. Maža to, kovo 19 d. pristatyti tyrimo, ieškojusio atsakymo, kodėl moterys, palyginti su vyrais, dažniau miršta įvykus ūminio miokardo infarkto komplikacijoms, konstatavo, kad ligos pradžioje neretai pasireiškiantys nespecifiniai ligos simptomai – dusulys, pykinimas, skausmas nugaroje ar plintantis skausmas į žandikaulį, – apsunkina savalaikio sprendimo priėmimą tiek pacientui, tiek gydytojams.
Tyrėjai apibendrino, kad didesnis visų budrumas moterų išsakomiems nusiskundimams, greičiau leistų atpažinti ūminės ligos pradžią ir lemtų geresnius atokiuosius rezultatus.
Galiausiai pacientėms, kurioms yra sutrikęs ritmas ir skaičiuojama trombų susidarymo rizika, būtent moteriška lytis yra papildomas rizikos balas, apsprendžiantis gydymą kraują skystinančiais vaistais. Moteriška lytis taip pat lemia ir didesnę riziką širdies nepakankamumo išsivystymui.
Kas lemia šio pavojingo rizikos veiksnio nepakankamą valdymą
Vis tik daliai pacientų dar trūksta žinių kaip svarbu laiku diagnozuoti padidintą AKS bei suprasti jo pavojų širdies kraujagyslėms.
Labai svarbus ir tinkamas AKS matavimas. Beje, „baltojo chalato hipertenziją“ (kai padidintas AKS nustatoma tik gydytojo kabinete) moterys patiria dažniau. Didelės rizikos grupei priskiriamoms moterims savo AKS privalu sekti akyliau ir jį matuoti reguliariai, nepaisant, kad pradžioje jis esti normalus. Kai kurie ekspertai pabrėžia ir 24 val. AKS matavimo svarbą (kuomet ant rankos uždėta manžetė AKS visą parą matuoja kas 15–30 min), nes tai dar jautresnis instrumentas AKS paklydimams sekti.
Skaičiuojama, kad moterys 50–70 proc. dažniau nei vyrai kenčia dėl nepageidaujamo vaistų poveikio. Vaisto metabolizmas organizme priklauso nuo lyties, o vaisto biologiniam pasiskirstymui įtakos turi daugybė su lytimi susijusių veiksnių, įskaitant padidėjusią moterų kūno riebalų sudėtį, mažesnę kūno masę, inkstų filtracijos pajėgumus, cirkuliuojančio kraujo tūrį, pagaliau, tam tikrus vaistus metabolizuojančių fermentų skirtumus. Todėl moterims labiau priimtinos vienos vaistų grupės, vyrams – visai kitos.
Anksčiau kai kurių tyrimų duomenys leido eksterpoliuoti, kad neištekėjusioms ar nedirbančioms moterims stebima geresnė AKS korekcija, palyginti su dirbančiomis ir ištekėjusiomis. Tačiau, akivaizdu, kad geresnės asmens finansinės galimybės ir atida savo sveikatai net 44 proc. lemia geresnę AKS kontrolę.
Koks kraujospūdis yra normalus?
Nors kardiologai išskiria įvairias AKS vertes, kaip antai normalus, kai AKS < 120/80 mmHg, normalus padidintas AKS 120–129/80 mmHg. Tačiau, AKS >140/90 mmhg, jau laikome arterinės hipertenzijos ligos požymiu. Jeigu pacientui greta AH diagnozuotas cukrinis diabetas, tuomet AKS reikalauja mažesnės vertės < 130/80 mmHg.
Ne veltui, šie du rizikos veiksniai dar vadinami kaip gyvybei pavojingais. Padidėjęs cholesterolio kiekis, rūkymas, įskaitant ir elektronines cigaretes, taip pat labai komplikuoja arterinę hipertenziją
Ką daryti, jeigu radome padidintą AKS?
- Esant antsvoriui, sumažinkime bent 5–7 proc. kūno svorį.
- Suraskime laiko 45 min. per dieną, bent 5 kartus per savaitę, vidutinio intensyvumo fizinei veiklai – paveikiausia priemonė greitesnis ėjimas pėstute.
- Bent 400 gr bet kokių vaisių ir daržovių suvartojimas: taip organizmą praturtinsime širdžiai reikiamais mikroelementais. Beje, itin dažnai atsiradęs maudimas širdies plote, permušimai pašalinami koregavus sumažėjusį kalio kiekį bei per dieną suvartojant bent 1,5 litro mineralizuoto vandens.
- Sumažinti vartojamos valgomosios druskos kiekį – atsisakant sūrių maisto produktų. Dauguma rekomendacijų pabrėžia apie siekiamybę suvartoti < 2,0 gramus druskos (atitinkamai AKS vidutiniškai sumažėtų 4,2/2,1 mmHg), kai įprastai jos suvartojama dvigubai daugiau. Beje, PSO yra išsikėlusi tikslą iki 2025 m. vartojamame maiste druskos kiekį sumažinti bent 50 proc.
- Būtina koreguoti lydinčiuosius rizikos veiksnius – rūkymą, įskaitant ir el. cigaretes, padidėjusį cholesterolio kiekį (jį visuomet būtina išsitirti).
Tai atvejais, kai nemedikamentinėmis priemonėmis nepavyksta pasiekti tikslinio AKS, gydytojas rekomenduoja medikamentinį gydymą.
