Rizikoje – kas dešimta

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vien pernai visame pasaulyje krūties vėžio diagnozę išgirdo 2,3 milijono moterų – tai vos puse milijono mažiau nei Lietuvoje išvis yra žmonių. Metų pabaigoje pasaulyje gyveno 7,8 milijono moterų, kurioms per pastaruosius penkerius metus buvo diagnozuotas krūties vėžys. Deja, bet didelė dalis sergančiųjų pralaimi kovą ligai – vien per 2020 metus krūties vėžys nusinešė net 685 tūkst. moterų gyvybes.

Antakalnio poliklinikos gydytoja akušerė-ginekologė Regina Giliasevičienė pranešime žiniasklaidai akcentuoja, kad dėl savo masto šis vėžinis susirgimas yra vienas dažniausiai diagnozuojamų pasaulyje, nedidelę tikimybę susirgti krūties vėžiu turi ir vyrai.

Audronė Kupliauskienė
Foto: Organizacijos nuotr.

„Krūties vėžys pagal statistiką užima 18 proc. visų piktybinių navikų, o su amžiumi tikimybė išgirsti šios ligos diagnozę tik didėja. Rizika susirgti krūties vėžiu moterims iki 50 metų yra apie 25 proc., vėliau ji padidėja iki 33 proc., o nuo 64 metų – net iki 42 procentų. Jei vėžys nustatomas vėlai, 3–4 stadijoje, išgyvenamumas siekia vos 18 proc., tai priklauso ir nuo genetikos“, – teigia medikė.

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga ir Lietuvoje, jos atsiradimą ypač paskatina išoriniai veiksniai kaip alkoholio ir tabako vartojimas, hormonų terapija po menopauzės, nutukimas ir radiacija. Atsižvelgti reikėtų ir į krūties vėžio šeimos istoriją: paveldėti genetiniai pokyčiai sudaro iki dešimties procentų visų ligos atvejų.

Visgi, skaičiuojama, kad net jei būtų galima kontroliuoti visus rizikos veiksnius, tai galimybę susirgti krūties vėžiu sumažintų 30 procentų. Kaip pastebi ERGO Rizikų vertinimo ir produktų vystymo skyriaus vadovė Audronė Kupliauskienė, dėl šių priežasčių vis dažniau įsivedami papildomi saugikliai kaip finansinė apsauga susirgus.

„Išgirdus diagnozę prireikia ir ypatingos psichologinės stiprybės, mat kyla baimė ne tik dėl savo gyvybės, bet ir dėl neapibrėžtumo jausmo. Tuomet savęs klausiama, ar nebus susidurta su finansiniais sunkumais, jei bus prarandamas darbingumas, pasitraukiama iš darbo rinkos. Išvengti dalies šių klausimų padeda kritinių ligų draudimas ir draudimas nuo vėžio, leidžiantys užsitikrinti finansinę apsaugą susirgus. Tai, kad besidraudžiantieji į rizikas žiūri rimtai, rodo ir 27,5 tūkst. eurų siekianti vidutinė draudimo nuo vėžio suma“, – pasakoja atstovė.

Ankstyva diagnozė – kur kas didesnė tikimybė pasveikti

Kaip pastebi A. Kupliauskienė, draudimu nuo vėžio dažniau domisi moterys (57 proc.), tokią tendenciją gali lemti ir nemaža krūties vėžio rizika. Taip pat draudimu nuo vėžio susidomi jaunesni, 26–45 m. amžiaus asmenys, kurie gyvena didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje – beveik trečdalis nuo visų apdraustųjų, Kaune – penktadalis, Klaipėdoje – kone dešimtadalis, Šiauliuose ir Utenoje po 5 procentus.

„Tokios tendencijos gali būti susijusios su tuo, kad minėto amžiaus ir didesniuose miestuose savo gyvenimus kuriantys asmenys turi daugiau finansinių įsipareigojimų, todėl užklupus ligai nenori finansinės naštos užkrauti ant artimųjų pečių. Dėmesys į draudimą nuo vėžio atkreipiamas ir todėl, kad vėžiniai susirgimai sudaro net ketvirtadalį visų mirčių priežasčių pasaulyje, tai yra antra mirčių priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų“, – liūdną statistiką pristato pašnekovė.

Anot R. Giliasevičienės, norint išvengti susirgimų, ypač didelį dėmesį reikia skirti ir prevencijai. Krūties vėžio atveju svarbu laiku pastebėti ir į medikus kreiptis, jei pakito krūties dydis ir forma, ji gerokai sustandėjusi, oda primena citrinos žievelę, padidėja limfmazgiai. Taip pat apie susirgimą gali išduoti ir speneliai – jei spenelis įtrauktas į krūties vidų, iš jo teka kraujingos išskyros ar krūties spenelio sritis išberta.

Krūtų patikra
Foto: Shutterstock

Į krūtų sveikatą atkreipiamas dėmesys ir ginekologinės apžiūros metu. Bėgant metams rekomenduojama atlikti išsamesnius tyrimus. Čia padeda ir valstybės finansuojamos prevencinės programos – 50–69 metų amžiaus moterys gali nemokamai kartą kas dvejus metus atlikti mamografijos tyrimą, kai organizmo audiniai skenuojami dviem centimetrais giliau nei ultragarsu.

„Nemokamų galimybių išsitirti savo sveikatą ir laiku užkirsti kelią ligoms, priklausomai nuo amžiaus grupių ir kitų veiksnių, išties yra, tereikia tik pasiryžti kreiptis į medikus. Reikėtų nepamiršti bent kartą per mėnesį pagal rekomenduojamus požymius pačioms pasitikrinti krūtis, atkreipti dėmesį, ar nėra šio vėžinio susirgimo simptomų. Jei kyla abejonių, būtina kreiptis į gydytojus, jie gali siųsti atlikti saugų ir daugelyje medicinos įstaigų atliekamą ultragarsinį tyrimą“, – teigia gydytoja akušerė-ginekologė.

Anot jos, ypatingą dėmesį į prevenciją reikėtų atkreipti jau sulaukus 30-ies arba jei šeimoje yra buvę šios ligos atvejų. Tad norėdamos įsitikinti, kad neserga pavojingomis ligomis, ir jaunesnio amžiaus moterys papildomai tikrinasi sveikatą be gydytojų siuntimo už savo lėšas. Daugiau galimybių ligų prevencijai suteikia ir papildomas sveikatos draudimas.

Pasak specialisčių, tai taip pat – sveikintinas ir nestebinantis žingsnis. Juk galimybė apsidrausti savo sveikatą ir platus gydytojų turimas arsenalas – gydymą sudaro chirurgija, spindulinė, sisteminė ar hormonų terapijos, chemoterapija ir net biologinė terapija gydant antikūnais, neduos naudos, jei laiku nebus imtasi priemonių atpažinti ligos požymius.