Nepaisant šito, įvairiose pasaulio šalyse gyvenančioms moterims ūmai iškilo vienas ir tas pats klausimas: ar gali būti, kad priešlaikinės, ypač gausios ar itin skausmingos menstruacijos – tai ne kas kita kaip vakcinos pasekmė.

Kai profesorė Kate Clancy iš JAV Ilinojaus universiteto nuosavoje „Twitter“ paskyroje užsiminė apie neįprastai gausias mėnesines, prasidėjusias po to, kai pasiskiepijo „Moderna“ vakcina, į jos žinutę kaipmat sureagavo dešimtys moterų. Visos jos tvirtino patyrusios tą patį. Šis paaiškėjęs faktas paskatino profesorę kartu su kolege Katherine Lee surengti apklausą – kreiptis į moteris su prašymu pasidalyti asmeniniais pastebėjimais.

Kol kas neaišku, ar tikrai būtent vakcina galėjo lemti moterų įvardytus pakitimus, kadangi šito klausimo niekas išsamiai nenagrinėjo. Negalima atmesti tikimybės, kad pasiskiepijusios moterys daug atidžiau stebėjo savo organizmą. Tikėtina ir tai, kad kai kurios patirtus simptomus priskyrė vakcinos padariniams tiktai tada, kai sužinojo, kad taip gali būti.

Kad ir kaip būtų, gydytoja Victoria Male, reprodukcinės imunologijos specialistė iš Londono imperatoriškojo koledžo, patvirtino, kad pranešimų apie gausų kraujavimą buvo gauta iš tam tikro skaičiaus menopauzės jau sulaukusių arba mėnesines slopinančius hormoninius preparatus vartojančių moterų. Tai, esą, duoda pagrindo manyti, kad kažkokia fiziologinė reakcija visgi sukeliama.

Nors šis ryšys nėra įrodytas, galvoti, kad vakcina lemia tam tikrus menstruacijų ciklo pakitimus, būtų visai logiška. Taip teigiantys specialistai skuba nuraminti, kad jaudintis tikrai nėra dėl ko. Remiantis jų žodžiais, mėnesinės gali prasidėti per anksti, taip pat būti gausios ar skausmingos, bet tai tikrai nėra žalos sveikatai požymis.

Įtaka mėnesinių ciklui – labai tikėtina

Gimdos gleivinė (endometriumas) priklauso imuninei sistemai. Šios sistemos veikloje dalyvaujančios ląstelės, kurių šiaip jau esama bene visose organizmo srityse, atlieka svarbų vaidmenį endometriumo formavimosi, taip pat tinkamos būklės ir funkcijos palaikymo procesuose. Kiekvieną mėnesį endometriumo sluoksnis pastorėja ir tampa nėštumui tinkama terpe, bet jeigu kiaušialąstė neapvaisinama, to sluoksnio niekam neprireikia, todėl jisai atsiskiria ir pasišalina iš organizmo kartu su menstruacijų krauju.

Menstruacijos

Po skiepo kūne cirkuliuoja daugybė cheminių signalų, kurie potencialiai gali turėti įtakos imuninių ląstelių veiklai, o šios ląstelės gali sukelti pernelyg ankstyvą endometriumo atsiskyrimą, o kartu su juo – ir menstruacijų požymius, aiškina gydytoja V. Male.

Oksfordo universiteto mokslininkė Alexandra Owens sutinka, kad vakcinos įtaka menstruacijų ciklui tikėtina. Jos teigimu, ovuliacijos (procesas moters organizme, kai subrendęs kiaušinėlis palieka kiaušidę ir patenka į kiaušintakį, kur gali būti apvaisintas) periodas gali pakisti dėl uždegimo organizme, tarkime, esant temperatūrai. Lygiai tokią reakciją gali sukelti ir vakcina – imuninė sistema pasirengia kovoti ir ima gaminti antikūnus ir kitokias ląsteles, tokiu būdu ruošdamasi priešintis ligai.

Ankstesnių tyrimų duomenimis, esant infekcijos sukeltiems uždegimams, menstruacijos būna skausmingesnės.

Persileidimo grėsmės nedidina

Tiesa, minėti reiškiniai nėra susiję su persileidimo rizika, pabrėžė gydytoja V. Male. Nėštumo metu gimdos gleivinėje vyksta kiti procesai; juose dalyvauja placenta, siejanti vaisių su motina.

V. Male teigimu, daugelio tyrimų duomenys rodo, kad paskiepytoms nėščiosioms nedidėja persileidimo rizika.

Tiesa, yra tyrimų, rodančių, kad COVID-19 ir kiti infekciniai susirgimai didina riziką prarasti kūdikį arba pagimdyti anksčiau laiko, teigia A. Owens.

Visi padariniai yra laikino pobūdžio

Žinoma, kad vakcinos nuo gripo ir žmogaus papilomos viruso turi laikiną šalutinį poveikį – sutrikdo menstruacijų ciklą; tiesa, ilgalaikių pasekmių nepastebėta, galiausiai tai neturi įtakos galėjimui susilaukti vaikų.

Pagrindo nerimauti nėra, vis tik gydytoja V. Male ir kiti kalbinti mokslininkai teigia – reikia išsamesnių tyrimų apie skiepų poveikį menstruacijų ciklui, kad žmonės žinotų, ar yra pagrindo nerimauti.

„Bėda ta, kad moterų sveikatos klausimams dažnai neskiriama reikiamo dėmesio“, – parėžė V. Male.

„Įsivaizduokite, jums nepasakė, kad temperatūra – galimas šalutinis vakcinos poveikis“, – rašė savo svetainėje ginekologė Jen Hunter. – Juk imtumėte nerimauti, kiltų klausimų, nors tai – įprastinis temperatūros po skiepo padidėjimas. Būtent taip yra ir su menstruacijų ciklo pakitimais.“

Panašiai yra ir su moterimis, kurioms – postmenopauzė, ir su vyrais translyčiais, kurie vartoja preparatus, kad nebeliktų menstruacijų. Netikėtai prasidėjęs kraujavimas juos gali išgąsdinti – juk potencialiai tai galimas vėžio požymis. Todėl jiems svarbu žinoti, kad po skiepo galimas toks nepavojingas šalutinis poveikis, jei moksliniais tyrimais bus patvirtintas ryšys tarp skiepų ir menstruacijų.

Šiaip ar taip, medikai įspėja – jei pastebėjote neįprastą kraujavimą ir jums neramu, kreipkitės į gydytoją.

Dezinformacija apie vakcinas

Idėją, kad vakcinos nuo koronaviruso gali turėti įtakos menstruacijų eigai, pasigavo ir ėmė skleisti socialiniuose tinkluose.

Vakcinos nuo koronaviruso

Grupė nepritariančių skiepams ir sąmokslo teorijų šalininkai ėmė publikuoti neva tikrus moterų nutikimus, rodančius, kad vakcinos kenksmingos ir yra tariamo pasaulio elito plano, kaip padaryti pasaulį nevaisingą, dalis.

Socialiniuose tinkluose būta netgi įrašų, kad moterų menstruacijų ciklas gali pasikeisti, vien būnant šalia vakcinuotų asmenų.

Viename tokiame videoįraše save reprodukcinės sveikatos specialistu vadinantis asmuo įspėja, kad „moterų menstruacijų ciklui gresia pokyčiai, net jei jos pačios nepasiskiepijusios“.

Kiti holistinės medicinos šalininkai, pasisakantys prieš skiepus, teigė, kad viruso spyglio baltymas nuo paskiepytų žmonių gali persiduoti kitiems; tiesa, tai fiziškai neįmanoma.

Dauguma vakcinų nuo koronaviruso moko organizmą sukurti viruso spyglio baltymo fragmentą – kad organizmas išmoktų kovoti su virusus. Paskui spyglio baltymas suyra arba yra sunaikinamas. Pats instrukcijos (matricinės RNR) perdavimas yra labai trapus, būtent todėl vakcinas sunku pervežti ir saugoti.

Nė viena iš vakcinų neleidžia viruso dalelėms daugintis, jau nekalbant apie perdavimą kitiems žmonėms. Dauginasi tik žmogaus imuniteto ląstelės, kurios gamina antikūnus kovai su virusu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (189)