„Pastebėti pakitimus krūtyse turėtų išmokti kiekviena, – teigia Kauno Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė profesorė Elona Juozaitytė.

– Pačioms atliekant patikrą, dėmesį reikėtų atkreipti į krūtų formos, spenelių pokyčius. Apčiuopdamos krūtis, moterys turi atkreipti dėmesį į sustandėjimus, kurie paprastai būna neskausmingi.“

Gydytojos teigimu, sergamumas krūties vėžiu auga, skaičiuojama, jog vienai iš aštuonių moterų kyla didesnė rizika sirgti vėžiu, dėl to svarbu nedelsti.

Anot Nacionaliniame vėžio institute (NVI) dirbančios krūtų chirurgės Daivos Gudavičienės, moterys jaučia krūties vėžio simptomus, tačiau juos ignoruoja: „Nespėliokite ir neraminkite savęs, kad tai praeis. Prarasite brangaus laiko, jei tai vėžys“.

Daiva Gudavičienė

Pastebėjus simptomus – nedelsiant ieškoti pagalbos

D. Gudavičienės teigimu, krūties vėžys gali pasireikšti įvairiais simptomais:

  • krūties formos pakitimais,
  • odos iškilimais, išopėjimais ar įsitraukimais,
  • spenelio šerpetojimu,
  • negyjančiomis žaizdelėmis spenelio ar areolės srityje,
  • apčiuoptais krūtyje arba pažastyje dariniais, pažastyse gali būti čiuopiami limfmazgiai.


Pasak gydytojos, vienas pirmųjų krūties vėžio požymių gali būti krūtyje ar pažastyje apčiuoptas darinys, pakitęs limfmazgis. Visgi, apčiuoptas krūtyje ar pažastyje guzelis ne visada yra gąsdinančios ligos požymis.

„Apčiuopiamas darinys yra dažnas, bet ne vienintelis ir nebūtinai krūties vėžio požymis. Apčiuoptas darinys krūtyje gali būti ir cista, ir gerybinis auglys – fibroadenoma“, – ramina gydytoja D. Gudavičienė.

Nors guzelis ne visada įspėja apie klastingą ligą – krūties vėžį, krūtų chirurgė primygtinai ragina moteris tikrintis sveikatą, pajutus bet kokius krūties pakitimus: „Maždaug pusė šiuo metu išoperuojamų vėžių neapčiuopiami, besimptomiai. Tokių, anksti nustatytų vėžių, gydymo rezultatai yra labai geri.“

Patikimiausias būdas išvengti vėžio – profilaktinė patikra

Chirurgės D. Gudavičienės teigimu, moterims, kurios stebi savo krūtis, dažniau nustatomas ankstyvas krūties vėžys.

„Puikus būdas labai anksti nustatyti krūties vėžį yra dalyvavimas atrankinės mamografinės patikros programose, taip neretai nustatomas neinvazyvus, nulinės stadijos krūties vėžys, – teigia D. Gudavičienė.

– Sveikoms, simptomų nejaučiančioms moterims, kas dvejus metus, turint šeimos gydytojo siuntimą, profilaktiškai rekomenduojama atlikti mamogramą – rentgeninį krūtų tyrimą. Tai padeda nustatyti ankstyvus, mažus vėžius, kurių moteris dar ilgai neapsičiuoptų, vėžio simptomus pajustų tik po metų ar kelių.“

Gydytoja rekomenduoja 50-70 metų moterims pasitikrinti krūtis, net jei simptomų nejaučia, kadangi profilaktiniai patikrinimai sumažina mirtingumą nuo krūties vėžio maždaug 25 procentais.

Anot gydytojos, išskirtinį dėmesį profilaktiniams patikrinimams turėtų skirti ir moterys, vartojančios peroralinius hormoninius kontraceptikus ar pakaitinę hormonų terapiją menopauzės metu.

Foto: Shutterstock

Nors tik nuo 5 iki 10 proc. krūties vėžio atvejų yra paveldimi, nepamiršti apsilankyti pas gydytojus turėtų ir tokios moterys, kurių giminėje buvo moterų, sirgusių krūties vėžiu. Ypač abipusiu krūties vėžiu arba kiaušidžių vėžiu.

„Svarbu atkreipti dėmesį į šeimyninę anamnezę. Jei moters šeimoje, giminėje buvo moterų sirgusių vėžiu, tai gali būti paveldimas krūties vėžys. Tokiu atveju rekomenduojama pasitarti su gydytoju genetiku, esant indikacijoms, atlikti tyrimus dėl galimų genų mutacijų“, – pataria D. Gudavičienė.

Kodėl auga sergančiųjų krūties vėžiu skaičius?

„Manoma, kad sergamumo krūties vėžiu didėjimas yra susijęs su egzogeninių estrogenų naudojimu, endogeninių estrogenų pokyčiais, reprodukciniais veiksniais, mitybos ir gyvenimo būdo ypatumais“, – sako profesorė E. Juozaitytė.

Prof. Elona Juozaitytė
Foto: G. Armalytės nuotr.

Profesorės E. Juozaitytės teigimu, padidėjęs endogeninių ir egzogeninių estrogenų kiekis yra vienas iš plačiausiai nagrinėjamų krūties vėžio rizikos veiksnių: „Mergaitės bręsta anksčiau, o menopauzė moterims atsiranda vėliau, tokios tendencijos pastebimos Lietuvoje ir įvairiose pasaulio šalyse, tai siejama ir su padidėjusia rizika sirgti krūties vėžiu.

Anot gydytojos, krūties vėžiu dažniau suserga negimdžiusios ar pirmo kūdikio vyresniame amžiuje susilaukusios moterys. Taip pat tos, kurios nežindė krūtimi. Dar didesnę riziką sirgti krūties vėžiu nulemia moterų gyvensenos ypatumai: po menopauzės atsirandantis nutukimas, piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais, mažas fizinis aktyvumas.