Seksualinės funkcijos sutrikimų pasitaiko daugumos moterų gyvenime. Seksualinė disfunkcija gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, ji gali kartotis tiek konkrečiose seksualinėse situacijoje, tiek nuolat, rašo mayoclinic.org.

Seksualinis atsakas – itin sudėtingas fiziologijos, emocijų, patirčių, įsitikinimų, gyvenimo būdo ir santykių rinkinys. Seksualinį gyvenimą iš vėžių išmušti gali bent vieno iš šių sudėtinių elementų sutrikimas. Gydant seksualinę disfunkciją, taip pat neretai pasitelkiamas ne vienas gydymo būdas.

Seksualinės disfunkcijos simptomai

Seksualinės disfunkcijos simptomai priklauso nuo to, kokios rūšies disfunkcija vargina.

Sumenkęs geismas. Tai vienas iš dažniausiai pasitaikančių sutrikimų – seksas liaujasi dominęs, pradingta noras būti seksualiai.

Seksualinio susijaudinimo sutrikimas. Galbūt noras užsiimti seksu ir nedingo, tačiau kyla sunkumų susijaudinant, akto metu nepavyksta susijaudinti ar išlaikyti susijaudinimą.

Orgazmo sutrikimas. Nuolatinis ar dažnai besikartojantis negalėjimas pasiekti orgazmo net ir pakankamai susijaudinus ir atliekant norimą stimuliaciją.

Skausmas mylintis. Tai skausmas, kurį sukelia seksualinė stimuliacija arba vaginaliniai santykiai.

Kada vertėtų kreiptis į specialistą?

Jeigu seksualinės problemos kenkia santykiams su antrąja puse ar kelia nerimą, vertėtų kreiptis į medikus.

Priežastys

Seksualinių problemų dažniausiai kyla pasikeitus hormoniniam fonui, pavyzdžiui, po gimdymo arba menopauzės metu. Sunkios ligos, pavyzdžiui, vėžys, cukrinis diabetas, širdies ar kraujagyslių ligos taip pat gali lemti seksualinės disfunkcijos atsiradimą.

Veiksniai – neretai jų ne vienas ir jie persipynę – lemiantys seksualinį nepasitenkinimą ar disfunkciją:

Fiziniai. Bet kokie fizinės sveikatos sutrikimai, įskaitant onkologinius susirgimus, inkstų nepakankamumą, išsėtinę sklerozę, širdies ligas, gali lemti seksualinės disfunkcijos atsiradimą. Tam tikri vaistai, įskaitant kai kuriuos antidepresantus, preparatus, skirtus kraujospūdžiui mažinti, priešuždegiminiai bei chemoterapijos vaistai taip pat slopina seksualinį geismą ir kūno galimybes patirti orgazmą.

Hormoniniai. Po menopauzės sumenkus estrogeno kiekiui įvyksta pokyčių genitalijų audiniuose, pasikeičia organizmo atsakas į seksualinę stimuliaciją. Sumažėjus estrogeno, į dubens organus patenka mažiau kraujo, tad sumažėja genitalijų jautrumas, prireikia daugiau laiko susijaudinti ir galiausiai pasiekti orgazmą. Suplonėja ir elastingumą praranda makšties sienelės, ypač tai atvejais, jeigu moteris nėra seksualiai aktyvi.

Šie veiksniai gali sukelti skausmingus lytinius santykius, dar vadinamus dispareunija. Sumenkus hormonų kiekiui, sumenkta ir geismas. Hormonų pusiausvyra organizme sutrinka po gimdymo, taip pat maitinant krūtimi, gali pasireikšti tokie nemalonūs simptomai kaip makšties sausumas, tad natūraliai nebesinori užsiimti seksu.

Psichologiniai ir socialiniai. Negydomas nerimas ar depresija taip pat sukelia seksualinę disfunkciją, taip pat ilgalaikis stresas ir patirta seksualinė prievarta. Baimė pastoti ar naujos motinystės iššūkiai taip pat sukelia panašų efektą. Ilgalaikiai konfliktai su partneriu – net ir neturintys nieko bendro su poros seksualiniu gyvenimu – taip pat mažina norą mylėtis. Prie seksualinės disfunkcijos gali prisidėti ir kultūriniai bei religiniai veiksniai.

Rizikos veiksniai

Yra dalykų, kurie padidina seksualinės disfunkcijos riziką. Tai:

  • Depresija ar nerimas;
  • Širdies ir kraujagyslių ligos;
  • Neurologiniai sutrikimai, pavyzdžiui, stuburo smegenų pažeidimai ar išsėtinė sklerozė;
  • Ginekologinės problemos, pavyzdžiui, makšties atrofija, įvairios infekcijos ir kita;
  • Tam tikri vaistai, pavyzdžiui, antidepresantai ar vaistai nuo padidėjusio kraujospūdžio;
  • Emocinis ar psichologinis stresas, ypač susijęs su partneriu;
  • Patirta seksualinė prievarta;