Būtent širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė moterų mirčių priežastis Lietuvoje. Nors moterys širdies ir kraujagyslių ligomis ima sirgti dešimt metų vėliau – sulaukusios 50-ies, iki 65-erių jų mirtingumas nuo šių ligų viršija vyrų mirtingumą.

Vyrų ir moterų širdies ligos skiriasi

„Lietuvoje iš 20 tūkstančių per metus mirštančių moterų apie 63 proc. jų miršta nuo kraujotakos problemų. Dažniausia mirties priežastis būna išeminė širdies liga, infarktas. Taip pat labai dažnai – nuo insulto. Ši liga moterims, perkopusioms 50 metų, yra itin pavojinga“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro I Kardiologijos skyriaus vedėja prof. Žaneta Petrulionienė.

Be to, kaip sako profesorė, moterų širdies ir kraujagyslių ligos yra specifinės ir skiriasi nuo vyrų. Moteris dažniausiai kankina netipiniai, neryškūs simptomai, neretai jos į gydytojus kreipiasi per vėlai. Negana to, moterų mirtingumas nuo infarkto yra didesnis nei vyrų. Dėl to Lietuva priskirta prie didelės rizikos šalių.

Žaneta Petrulionienė, Eglė Juozapaitienė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„50 metų riba moterims yra kritinė, nes tuo metu prasideda menopauzė, mažėja hormoninė apsauga, didėja rizikos veiksniai. Pastebėjome nelinksmą tendenciją, kad kraujotakos ligų rizikos veiksnių yra labai daug. Suskaičiavome, kad iki 50 metų dažniausiai pasireiškia 2–5 rizikos veiksniai. Tai cholesterolio padidėjimas, hipertenzija, didelis nutukimas. Deja, bet Lietuvoje vis dar nemažėja moterų rūkymas. Taip pat daugumos moterų fizinis aktyvumas yra per mažas, mityba nesubalansuota“, – kalbėjo gydytoja prof. Ž. Petrulionienė.

Riziką kelia ne tik šie veiksniai. Pasak profesorės, itin svarbi yra ir psichoemocinė moters sveikata. Stresas, nuovargis, nemiga, darbinės ir šeimyninės problemos dažnai išprovokuoja infarktą ir insultą.

„Tokiu atveju dėl į kraują išskirto didžiulio streso hormono kiekio kraujagyslės spazmuoja ir sukelia rimtą širdies pažeidimą. Kai moterys atvyksta į ligoninę, paklausiame, kas atsitiko. Neretai pasako, kad neseniai įvyko skyrybos, prarado darbą ar panašiai“, – sakė kardiologė.

Daugelį metų buvo manoma, kad vyrai daug dažniau nei moterys serga ir miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų, todėl neretai kardiologai patys kreipia daugiau dėmesio į vyrus.

Dažniausias šių ligų simptomas yra krūtinės angina – stiprus skausmas už krūtinkaulio. Vyrams toks simptomas pasireiškia fizinio krūvio metu, o moterims, pasak gydytojos, nebūtinai. Taip pat moterį gali kankinti širdies ritmo sutrikimai, silpnumas, dusulys.

Širdis
Foto: Shutterstock

Pasirodo, moterų vainikinės širdies kraujagyslės yra smulkesnės, kardiologams sunkiau jas operuoti, todėl ir mirtingumas pavėluotai atvykus yra didesnis.

Kada sunerimti ir kreiptis į gydytojus?

Kardiologė atsako, jog tik prasidėjusi aterosklerozė gali ir išvis neturėti jokių simptomų. Po kiek laiko moteris gali pradėti jausti galvos skausmus, arterinę hipertenziją.

„Taip pat, kai jaučia įvairius ritmo sutrikimus, permušimus, didelį pulsą, jei staiga atsirado nepaaiškinamas dusulys, krūtinės spaudimas, smaugimas sportuojant. Skausmas gali būti juntamas ir ramybės būsenos, labai dažnai taip nutinka paryčiais. Pajutus šiuos simptomus, kreiptis į gydytojus reikia nedelsiant. Jei žmogus kreipiasi laiku, galime sutvarkyti kraujagysles ir apsaugoti“, – sakė kardiologė prof. Ž. Petrulionienė.

Itin atidžiai save prižiūrėti reikėtų menopauzės metu, mat tuo laiku išauga insulto rizika.

„Dažniausiai širdies problemos prasideda nuo 50 metų. Jei tai įvyksta anksčiau, klausiame, ar nebuvo ankstyvos menopauzės, ginekologinės operacijos, ar moteris nevartojo hormoninių preparatų. Taip pat ar neserga cukriniu diabetu, ar nerūko. Metabolinis sindromas ar cukrinis diabetas ir rūkymas, nesvarbu, kokių cigarečių, žymiai padidina riziką“, – kalbėjo gydytoja.

Žinoma, negalima užmiršti ir genetikos. Jei moters giminėje buvo ankstyvos mirties atvejų nuo infarkto, ji taip pat turi susirūpinti savo sveikata.

Gydytoja akušerė-ginekologė Lina Čiaplinskienė teigia, kad apie menopauzę informacijos moterims vis dar trūksta. Neretai dėl šio proceso moterys nesikreipia į gydytojus, nes galvoja, kad tai nekoreguojama.

Lina Čiaplinskienė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Menopauzė yra menstruacijų nutrūkimas, dažniausiai tai įvyksta apie 50 metus ir trunka visą gyvenimą. Bet nereikia galvoti, kad moteris nebegali gyventi kokybiškai. Tuo metu moterys skundžiasi karščio bangomis, jas išpila šaltas prakaitas, o dieną išmuša raudonis, jaučiami nuotaikos svyravimai, bloga savijauta, dėmesio koncentracijos sutrikimai, lytinių organų sausumas“, – sakė dr. L. Čiaplinskienė.

Menopauzės metu kinta hormonai, prieš tai dominavę estrogenai nyksta ir gaminasi vis daugiau vyriško hormono endrogeno. Todėl išauga įvairių ligų rizikos, neretai prasideda nutukimas, gliukozės apykaitos pokyčiai, širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

„Neseniai publikuotas tyrimas parodė, kad dėl menopauzės kas trečia moteris nesikreipė į gydytojus, nes galvojo, kad jos negalima koreguoti, kas antra nestebėjo savo kūno pokyčių. Menopauzės laikotarpiu esant magnio ir kalio trūkumui išauga rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, sutrinka skydliaukės hormonų veikla“, – kalbėjo gydytoja akušerė-ginekologė.

Dr. Lina Čiaplinskienė ragina moteris prasidėjus menopauzei atkreipti dėmesį į savo sveikatą ir kreiptis į gydytojus, kartą per metus reikia apsilankyti pas ginekologą.

Apsaugoti gali pakeistas gyvenimo būdas

Gydytoja dietologė Žana Antonova sako, kad mityba yra vienas iš veiksnių, kuris gali apsaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų ar bent jas atitolinti.

Žana Antonova
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Deja, Lietuvos gyventojų tyrimas rodo, kad tiek daugumos suaugusių, tiek pagyvenusių žmonių mitybos racione trūksta daržovių ir vaisių, mažai valgoma žuvų, grūdinių produktų. Nesubalansuota mityba neaprūpina organizmo mineralais ir kitomis medžiagomis“, – pasakojo Ž. Antonova.

Pasak jos, per dieną suaugęs Lietuvos gyventojas vietoje rekomenduojamų 24 g skaidulinių medžiagų gauna tik 16 g. Be to, neretai kuriam trūksta kalio, kuris apsaugo nuo kenksmingų radikalų poveikio ir mažina galimybę susidaryti trombams.

„Nepakankamas kalio kiekis susijęs su nepakankamu daržovių ir vaisių vartojimu. Kalio yra bulvėse, bananuose, taip pat ir kakavoje, juodajame šokolade. Kita širdžiai svarbi medžiaga yra magnis, pagal tyrimus, jo irgi suvartojama mažiau, nei rekomenduojama. Magnio trūkumas gali pasireikšti labai bendrais simptomais – silpnumu, galvos skausmu, negalėjimu susikaupti, pykinimu, mėšlungiu“, – sakė Ž. Antonova.

Magnio gauname valgydami duoną ir grūdus, petražoles, krapus, špinatus, salotų lapus, jo yra juodoje arbatoje, net geriamajame vandenyje, šiek tiek mažiau – mėsoje.

„Be to, moteris istoriškai yra šeimos židinio puoselėtoja, todėl, jei ji turės pakankamai žinių apie sveiką gyvenseną, perduos jas vaikams. Moteris gali paskatinti savo vyrą gyventi sveikiau, mat vyrai Lietuvoje gyvena 10 metų trumpiau nei moterys“, – sakė prof. Ž. Petrulionienė.

Eglė Juozapatienė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Vilniaus kolegijos docentė, dainininkė, muzikė Eglė Juozapatienė sako, kad dainavimo pamokose, kurias veda brandaus amžiaus moterims, užsiėmimus visada pradeda nuo pokalbio.

„Manau, kad kiekvieną dieną reikia pradėti nuo pozityvių minčių. Žinoma, šiais laikais dirbame labai daug ir kartais tai labai sunku. Tačiau pozityvus mąstymas labai svarbus. Ir labai svarbu nepamiršti reguliariai tikrintis pas gydytojus, tai būtina kiekvienai“, – sakė E. Juozapatienė.