Pasimesti tarp kontracepcijos būdų ir medikamentų šiandien yra labai paprasta. Nuo ko turėtų pradėti jauna mergina, svarstanti apie kontracepciją?
Apie kontracepciją jau reikia susimąstyti dar prieš pradedant pirmuosius lytinius santykius, kad jau pirmas kartas nesukeltų papildomo streso. Tinkamiausią būdą padėtų parinkti gydytojas akušeris-ginekologas, atlikęs apklausą, apžiūrą. Pasirenkamas būdas priklauso nuo lytinių santykių dažnumo. Jeigu lytiniai santykiai labai reti (1 kartą per mėnesį) geriausia naudoti barjerinę kontracepciją, tai vienintelis kontracepcijos būdas, kuris taip pat apsaugo ir nuo lytiniu keliu plintančių infekcijų, tai labai aktualu, jei nėra nuolatinio lytinio partnerio. Jeigu lytinis partneris vienas, pastovus, santykiai dažni (1 kartą per savaitę ir dažniau), geriausia rinktis ilgalaikę arba hormoninę kontracepciją, kuri apsaugo labai patikimai (jei taisyklingai yra naudojama) net ir esant spontaniškai nesuplanuotai sueičiai. Kokį hormoninį būdą pasirinkti (tabletės, pleistrą ar makšties žiedą) priklauso nuo moters noro, atminties bei įpročių, nes veikimas šių preparatų yra identiškas, veikliosios medžiagos tokios pačios, skiriasi tik patekimo į organizmą kelias. Ilgalaikė grįžtamoji kontracepcija (implantai, gimdos spiralės) pasirenkama, jei reikia pastovaus ilgo veikimo, jei moteriai nepatogu pirkti kontraceptikus kas mėnesį ir vartoti tabletę kasdien. Moterims, vyresnėms, kaip 40 metų, taip pat dažniau rekomenduojama ilgalaikė kontracepcija.
Kokie yra didžiausi mitai, kuriuos jūs girdėjote apie ilgalaikę kontracepciją?
Dažniausias mitas ir baimės vartojant kontraceptikus susiję su tolimesniu vaisingumu. Iki šiol vyresnio amžiaus karta galvoja, kad nevaisingumas plinta dėl hormoninių kontraceptikų vartojimo. Kitas populiariausia mitas – svorio augimas, beveik visos pacientės klausia „ar labai sustorėsiu?“ Mokslinių tyrimų duomenimis, iki šiol nėra nustatyta, kad nuo kontraceptikų būtų storėjama. Juk kontraceptinėse tabletėse kalorijų nėra! Tiesa, vartojant hormoninius kontraceptikus, dėl lėtesnio skysčių pasišalinimo iš organizmo svoris gali nežymiai pakisti (500-600g, kartais – iki 1-2 kg). Tačiau tie skysčiai į riebalus moters kūne niekuomet nepavirs.
Ar visoms moterims saugu naudotis ilgalaikės kontracepcijos būdais? Gal sergant tam tikromis ligomis negalima naudoti vienų ar kitų kontraceptinių vaistų?
Prieš pradedant vartoti bet kokią kontraceptinę priemonę, reikia žinoti ar nėra įgimtų arba įgytų sveikatos sutrikimų, kai kontracepcijos vartojimas gali apsunkinti esamos ligos eigą. Kaip ir kitus vaistus, taip ir kontraceptikus turi parinkti ir paskirti gydytojas specialistas, kuris žino vaistų veikimo principus ir parinks individualiai tai moteriai tinkamiausią ir saugiausią būdą. Egzistuoja sveikatos būklių ir ligų, kurių metu negalima vartoti hormoninių vaistų. Buvusi trombozė, insultas, infarktas, nutukimas, migrena su aura, ūminė kepenų liga, kai kurios širdies ydos, krūties vėžys, neaiškios kilmės kraujavimas iš gimdos, nėštumas – tai situacijos, kuomet sudėtinės hormoninės kontraceptinės tabletės neskiriamos. Tačiau esant kai kurioms šių ligų ilgalaikės kontracepcijos vartojimas yra saugus. Gimdos spiralių negalima naudoti moterims, kurioms yra diagnozuotas arba įtariamas gimdos ir gimdos kaklelio vėžys, yra ūmi mažojo dubens uždegiminė liga, nuo hormonų priklausomas krūties vėžys.
Bene daugiausiai prieštaraujančios informacijos yra apie hormonus. Kodėl jie sulaukia tiek kritikos?
Hormonai – biologiškai aktyvios medžiagos. Vaistai, kurių sudėtyje yra hormonų, dažniausia yra vieni veikliausių. Todėl reikia žinių, kaip tomis medžiagomis teisingai naudotis. Net ir vitaminai, neapdairiai elgiantis, gali tapti pavojingi sveikatai. Lytiniai hormonai – natūrali žmogaus kūno dalis, nes yra gaminami paties organizmo. Moterims didžiąją dalį lytinių hormonų pagamina jų kiaušidės. Būtent dėl lytinių hormonų moterys atrodo taip, kad blizga į jas žiūrinčių vyrų akys ir tik dėl lytinių hormonų jos gali tapti motinomis. Todėl požiūris į hormonus, kaip į organizmui visai svetimas medžiagas, yra nelogiškas. Kurioziška, kai moterys visai nesibaimina botulino (botulotoksino) injekcijų, nors ši medžiaga – pats stipriausias nuodas. Dažnai nepergyvenama ir dėl antibiotikų, kurių natūraliomis sąlygomis žmogaus organizme niekada nebūna. O visą vaisingo amžiaus laikotarpį moters kūne cirkuliuojantys lytiniai hormonai kelia nerimą. Kodėl? Nes dauguma žmonių apie šias, biologiškai aktyvias medžiagas beveik nieko neišmano. Informacijos dabar įprasta ieškoti internete, kur kiekvienas gali rašyti, kas tik į galvą šauna, už tai juk jokios atsakomybės nėra. Peikiantys kontraceptines tabletes dažniausiai pasisako ne prieš pačius hormonus, bet prieš kontracepciją, kaip šeimos planavimo priemonę. O lytiniai hormonai čia tampa „atpirkimo ožiu” – juk įvairūs mitai bei prasimanymai daug lengviau priimami „už tikrą pinigą”, kai kalbama visuomenei mažai suprantama hormonų tema.
Koks galimas ilgalaikis hormonų poveikis sveikatai?
Hormonų poveikis tęsiasi visą gyvenimą. Organizmas pats gamina reikiamus hormonus ir nuolatos seka jų kiekį organizme. Jeigu prie kiaušidėse pagamintų lytinių hormonų dar pridėsime esančius kontraceptikuose, moters organizmas iškart supras, kad hormonų yra per daug (organizmas neatskiria kiaušidėse pagamintų lytinių hormonų nuo esančių tabletėse). Kad minėtų medžiagų organizme sumažėtų iki normos, atitinkamai pristabdoma kiaušidžių veikla (lytinių hormonų gamyba). Paprastai kalbant – hormoninės kontracepcijos vartojimo metu kiaušidės „tinginiauja“ (lytinių hormonų gamina mažiau, nei įprasta), tai ir užtikrina apsaugos nuo neplanuoto pastojimo efektą. Nustojus vartoti hormoninę kontracepciją įvyksta atvirkščias procesas – atitinkamai paspartinama kiaušidžių veikla, kad hormonų trūkumo organizme nebūtų. Tačiau apie 50 moters gyvenimo metus kiaušidžių rezervai išsenka ir lytinių hormonų organizme pradeda trūkti (vaisingą moters gyvenimo laikotarpį keičia menopauzė). Minėtas trūkumas pradžioje daugumai pasireiškia savijautos, o nekompensuojant hormonų stokos, vėliau prasideda ir sveikatos sutrikimai. Tad organizmo normas atitinkantis hormonų kiekis yra palankus sveikatai. Bet jei hormonų per daug, arba per mažai – prasideda problemos. Todėl šiais klausimais visada geriau pasikliauti gydytojo rekomendacijomis, o ne internete randamais „patarimais“.
Kaip iš tiesų gali pakenkti hormonai moters organizmui, o kas tėra nepatvirtinti faktai?
Jeigu hormoniniai preparatai paskiriami moteriai, kuriai dėl ligų ar įgimtų sutrikimų negalima jų vartoti, jie iš tiesų gali pakenkti sveikatai, kartais net ir labai. Visų pirma, hormoniniai vaistai susiję su didesne trombozių rizika, nes tirština kraują. Sveikam organizmui toks kraujo „sutirštėjimas“ jokio pavojaus nesukelia (palyginimui – nėštumo metu kraujas „sutirštėja“ dar labiau, kad apsaugotų moterį nuo galimo nukraujavimo gimdant). Tačiau sergant kai kuriomis širdies ir kraujagyslių ligomis (o rūkymas šių ligų atsiradimą tik dar labiau paspartina), gali ištikti insultas arba infarktas, giliųjų venų trombozė. Dėl hormonų įtakos krūties vėžiui tyrimų rezultatai prieštaringi – yra duomenų, kad labai nedaug padidėja krūties vėžio rizika, pacientėms, kurios ilgiau negu 5 metus vartoja kontraceptines tabletes. Tačiau nutraukus vartojimą po 10 metų rizika vėl išnyksta. Dar vieni tyrimai rodo, kad kontraceptinių tablečių vartojimas pagreitina jau esančių gimdos kaklelio ikivėžinių pakitimų progresavimą, nors dalies specialistų nuomone čia daugiau lemia intymaus gyvenimo būdas bei dažna lytinių partnerių kaita.
Dažnai pamirštamas teigiamas hormonų poveikis. Ką apie tai reikėtų žinoti?
Sudėtinės hormoninės kontraceptinės tabletės turi daug teigiamų savybių. Vartojant tabletes sureguliuojamas mėnesinių ciklas, sumažėja mėnesinių gausumas ir skausmingumas, išnyksta priešmenstruacinio sindromo simptomai, apsisaugoma nuo cistų susidarymo. Priklausomai nuo sudėties, kai kurie geriamieji kontraceptikai pasižymi antiandrogeniniu poveikiu, tai yra sumažina vyriškų hormonų kiekį organizme, todėl pagerėja odos būklė, rečiau kyla spuogai, sumažėja vyriško tipo plaukuotumas. Tyrimai rodo, kad moterys, vartojančios sudėtinius hormoninius kontraceptikus 30-50 proc. rečiau suserga kiaušidžių, gimdos gleivinės bei kolorektalinio vėžiu.
Ilgalaikė kontracepcija skiriama ne tik norint apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo, bet ir kitais atvejais. Kokie tai atvejai?
Ilgalaikė kontracepcija, kuriai priskiriama hormoninė spiralė, taip pat skiriama moterims kurias vargina labai gausios mėnesinės, esant gimdos adenomiozei.
Lietuvoje kontraceptines tabletes vartoja tik 12-13 proc. moterų. Kaip manote, kodėl taip yra? Ar trūksta informacijos, o gal jos – per daug?
Manau, kad šiais laikais, kai yra internetas, informacijos stokos tikrai nėra, greičiausia atvirkščiai, per didelis prieštaringos (kaip teisingos, taip ir neteisingos) informacijos srautas lemia tai, kad moteriai sunku suprasti, kur tiesa, o kur melas. Jeigu atvirai, lytinio ugdymo sistema Lietuvoje neveikia – labai trūksta tinkamo lytinio švietimo mokyklose. Vyresnės mokytojos gėdijasi apie tai kalbėti, nes dauguma jų intymų gyvenimą vis dar tapatina su nuodėme, o kontracepciją – su palaido gyvenimo būdo propagavimu. Jaunimas neretai nedrįsta šia tema kalbėti su savo tėvais ir semiasi abejotinos patirties iš savo bendraamžių. Vyresnės žmonių kartos jaunystės metai prabėgo sovietmečiu, kai viešai buvo tvirtinama, jog „Sovietų sąjungoje sekso nėra“. Tais laikais trūko ir kontracepcijos priemonių, ir mokslinės literatūros šia tema. Dabar neretai tvirtinama, jog gyvename „Marijos žemėje“, kur intymios temos bei kontracepcija, žinoma, yra tabu.
Nutraukus kontracepciją, kaip greitai galima paruošti organizmą pastojimui?
Nutraukus kontraceptines tabletes, vaisingumas atsistato iškart (tiesiogine ta žodžio prasme). Pavyzdžiui, pamiršus išgerti net ir vieną kontraceptinę tabletę, jau įmanomas netyčinis pastojimas. Hormoniniu kontraceptikų poveikis yra labai trumpalaikis ir jie iš organizmo pasišalina pakankamai greitai. Jeigu nėštumas yra planuojamas, geriausia paskutinę pakuotę pabaigti gerti iki galo ir jau kitą mėnesį galima bandyti pastoti. Esant gimdos spiralei, pašalinus spiralę vaisingumas atsistato taip pat iškart ir kitą mėnesį galimas pastojimas.
Gal žinote, kokia yra šiandien Lietuvos statistika, kalbant apie abortus?
Prieš 30 metų, dar stokojant kontracepcijos priemonių, vienam gimdymui Lietuvoje tekdavo du nėštumo nutraukimai (abortai), t.y. – apie 110 000 per metus! Pastarųjų kelių dešimtmečių laikotarpyje situacija pakito įspūdingai. Pagal oficialius Lietuvos statistikos departamento duomenis (Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenis), 2017 metais buvo atlikti 4294 abortai, iš jų 227 merginoms iki 19 metų amžiaus. Žinoma, gimdymų skaičius Lietuvoje taip pat sumažėjo, tačiau gerokai spartesnė abortų mažėjimo tendencija džiugina.
Kaip informacija apie ilgalaikę kontracepciją padėtų sumažinti abortų skaičių?
Manau teisingas lytinis švietimas ir informacijos sklaida apie kontracepciją tikrai padėtų sumažinti nepageidaujamų nėštumų skaičių, ypač tarp paauglių. Dalį bėdų išspręstų ir kompensuojamos kontracepcijos įdiegimas, kas jau yra vykdoma kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse, tokiose kaip Jungtinė Karalystė, Portugalija.
Kada po nėštumo vėl galima pradėti vartoti kontracepcijos priemones? Ar saugu jas naudoti žindant kūdikį?
Jau nėštumo metu būtina su gydytoju aptarti apie būsimą kontracepciją po gimdymo, kadangi egzistuoja mitas, kad žindymo metu moteris apsaugota nuo pastojimo. Po gimdymo kiaušidžių funkcija atsistato maždaug po 6 savaičių jei moteris nežindo arba žindo nereguliariai (tarpai tarp žindymų ilgesni negu 2-3 val.). Jeigu moteris žindo, pasirenkama progestininė, t.y. – tik vieno hormono kontracepcija, dar vadinama „mini-piliule“ (įprastose kontraceptinėse tabletėse būna du hormonai, todėl jos ir vadinamos sudėtinėmis). Minėtose tabletėse nėra estrogeninio hormono, slopinančio laktaciją (motinos pieno gamybą), o progestininio hormono – labai maža dozė. Todėl „mini-piliulės“ yra saugios tiek žindančiai moteriai, tiek ir jos kūdikiui. Jeigu moteris kitą nėštumą planuoja dar negreitai (po 3-5 metų) geriausia rinktis ilgalaikę kontracepciją, pavyzdžiui gimdos spiralę (tinka ir hormoninė, ir varinė). Spiralės patikimumas yra labai aukštas (99,8 proc.), apie ją nereikės kasdien prisiminti ir mama galės visą dėmesį ir laiką skirti naujagimio priežiūrai, nebijodama, kad gali pamiršti išgerti tabletę. Jeigu moteris po gimdymo visiškai nežindo, praėjus 6 sav. po gimdymo, ginekologas gali parinkti bet kokį jai tinkamą kontracepcijos būdą.
Kokių naujovių yra ilgalaikės kontracepcijos rinkoje?
Pasaulyje prieš metus atsirado nauja kontraceptinė hormoninė spiralė su mažesniu hormono kiekiu, kurios patikimumas yra toks pat kaip ir su didesniu hormono kiekiu. Mažesnio hormono kiekio spiralės tinka tik kontracepcijai, tačiau neskiriamos gimdos adenomiozės ir gausių mėnesinių gydymui, nors yra pastebėta, kad daliai moterų mėnesinių gausumas sumažėja. Greitu laiku tikimasi visiškai naujos kartos kontraceptinių tablečių su vaisiaus estrogenu – moterišku lytiniu hormonu, kurį nėštumo metu gamina vaisius. Todėl iškart po gimdymo šio hormono moters organizme nebelieka. Pirminių tyrimu metu nustatytos naujų kontraceptinių tablečių savybės nuteikia labai optimistiškai (silpnesnė įtaka skysčių apykaitai organizme, taip pat tikimasi ir mažesnio poveikio kraujo krešumui).
