Šiandien vis dažniau kalbama apie mikroinfarktą, kuris ištinka vis jaunesnius žmones. Kaip šiame kontekste atrodo moterys? Ar jos patenka į rizikos zoną susirgti tam tikromis širdies ligomis?
Širdies kraujagyslių ligos (ŠKL) – pačios dažniausios, aplenkiančios net ir onkologinius susirgimus, mirtingumas nuo šių ligų, remiantis 2009 m. analize, Lietuvoje buvo didžiausias. Įprasta manyti, jog šitos ligos dažnesnės tarp vyrų, nes moterims neretai šių ligų simptomai skiriasi, todėl gerokai dažniau nei vyrams, moterys lieka nediagnozuotos ir negydomos. Neretai skausmais besiskundžiančios moterys „nurašomos“ streso poveikiui, atvirkščiai nei kalbant apie vyrus. Dėl hormoninių pokyčių ir jų poveikio kraujagyslėms, didžiausia ŠKL rizika moterims stebima menopauzėje. Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į moterų grėsmę sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, Lietuvoje buvo vykdoma ir „raudonos suknelės“ idėja.
Kodėl šiandien širdies ligos užklumpa vis jaunesnio amžiaus žmones?
Širdies ir kraujagyslių ligos „jaunėja“, vis dažniau suserga jauni, darbingo amžiaus žmonės. Tai lemia spartus gyvenimo ritmas, stresas, mažas fizinis aktyvumas, netaisyklinga mityba, žalingi įpročiai, be abejo, ir genetinis polinkis.
Kaip konkrečiau širdies veiklą veikia žalingi įpročiai, netinkama mityba, fizinio krūvio stoka?
Daugiau nei 70 proc. suaugusių žmonių juda nepakankamai, todėl sutrinka kraujospūdžio reguliacija, nutunkama, kraujyje padaugėja lipidų, pakinta gliukozės apykaita. Fiziškai neaktyvūs žmonės 2 kartus dažniau serga širdies ligomis, didesnis jų mirštamumas. Fizinis krūvis stiprina širdį bei kraujagyslių sistemą, todėl sumažina miokardo infarkto ir insulto riziką, diabeto ir didelio cholesterolio kiekio kraujyje tikimybę, pagerina angliavandenių apykaitą, mažina kraujospūdį, todėl sumažina miokardo infarkto ir insulto riziką, diabeto ir didelio cholesterolio kiekio kraujyje tikimybę. Pacientai klaidingai galvoja, jog veiksmingas fizinis aktyvumas – tai sunkumų kilnojimas ir prakaitavimas sporto salėse, betgi toli gražu. Pakanka vaikščiojimo ir važiavimo dviračiu. Ypatingai rekomenduoju vaikščiojimą, tą stengiuosi daryti ir pati beveik kasdien (apie 1 val.) labai džiaugiuosi, kai galiu su savo pacientais pasidalinti fizinio aktyvumo patirtimi. Apsaugoti gali tik nuolatinis judėjimas, tą akcentuoju ir savo pacientams.
O kaip dėl netinkamos mitybos?
Netinkama mityba, kada racione gausu sočiųjų riebalų, tiesiogiai didina mažo tankio lipoproteinų, taip vadinamo „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, kuris, laikui bėgant, atsideda kraujagyslėse ir siaurina jų spindį. Todėl ypatingai svarbu nustatyti cholesterolio kiekį kraujyje ir atitinkamai koreguoti.
Žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas ir alkoholis, neabejotinai daro įtaką širdies ir kraujagyslių ligoms. Nikotinas skatina širdį plakti dažniau, sukelia kraujagyslių spazmus ir didina kraujospūdį. Alkoholis kenkia širdies raumeniui, silpnina širdies funkciją.
Kokie yra pirmieji nesveikos širdies požymiai, kurių nevalia ignoruoti?
Pirmieji nesveikos širdies požymiai – skausmai krūtinėje, dusulys, fizinio krūvio netoleravimas, nuovargis. Kartais simptomai imituoja ir kitas ligas, kaip skrandžio refliuksą, stuburo patologiją. Savo praktikoje turėjau pacientą, kuris apie 2 metus vartojo vaistus nuo rėmens, manydamas, kad serga padidinto rūgštingumo liga, po apžiūros buvo nustatyti svarbūs pakitimai širdies kraujagyslėse ir buvo sėkmingai operuotas.
O jei jokių požymių moteris nejaučia, ar rekomenduotumėte vis tiek profilaktiškai pasitikrinti?
Jei moteris jokių simptomų nejaučia rekomenduoju pasitikrinti pagal Lietuvoje vykdomą širdies ligų prevencinę programą, kuri atliekama moterims nuo 50-65 metų. Atlikę glikemijos, lipidogamos tyrimus, įvertinę rizikos veiksnius ir asmens anamnezę, sprendžiame individualiai dėl detalesnio kardiovaskulinio ištyrimo.
Ką galima padaryti šiandien, kad rytoj netektų atsidurti ligoninės priimamajame, kalbant apie širdies veiklą?
Kiekvienam įgūdžius sveikatai reikėtų diegti nuo mažens. Tinkama mityba, fizinis aktyvumas, žalingų įpročių vengimas, kasmetinė profilaktika pas šeimos gydytoją ir rizikos veiksnių nustatymas bei jų koregavimas padeda užkirsti kelią širdies ligoms.
Kokių elementų vartojimas padėtų užtikrinti normalią širdies veiklą?
Kalis ir magnis – mikroelementai „broliai“, kurie patys svarbiausi užtikrinant normalų širdies darbą. Kalis padeda reguliuoti normalų širdies ritmą ir reguliuoti kraujospūdį. Daugiausia kalio yra bananuose, bulvėse, džiovintuose vaisiuose, pomidoruose, kopūstuose, riešutuose. Magnio gausu pieno produktuose, žaliose lapinėse daržovėse, duonoje, riešutuose.
Kokio amžiaus moterims jau rekomenduotumėte susirūpinti net jei neturi jokių nusiskundimų?
Moterims, kurioms neturi nusiskundimų, rekomenduoju pasitikrinti nuo 50 metų, toms, kurioms menopauzė prasideda anksti, atitinkamai anksčiau.
