Endometriozė taip pat dažnai siejama su dubens srities skausmais ir nevaisingumu, tačiau daugiau nei 80 moterų, kurioms yra diagnozuota endometriozė, pastoja. Leslie V. Farland iš Arizonos universiteto su kolegomis tyrinėjo galimą endometriozė poveikį neigiamoms nėštumo baigtims.
Iki šiol manyta, kad už gimdos ribų augantis endometrinis audinys kenkia nėštumui keliais būdais: sumažina atsaką į progesteroną ir taip pakenkia ocitams, sumažina gimdos susitraukiamumą, kenkia placentacijai ir skatina uždegimą. Visa tai susiję su didesne nėščiųjų diabeto, hipertenzinių sutrikimų nėštumo metu ir išankstinio gimdymo rizika.
Anksčiau atlikti nedidelės apimties moksliniai tyrimai, kuriuose dalyvavo vaisingumo klinikų pacientės, veikiausiai iškreipė duomenis apie vien tik endometriozės keliamą riziką. Be to, didžiosios dalies į ligonines patekusių moterų atvejai buvo sunkūs. Heterogeninės populiacijos ir besiskiriantys endometriozės apibrėžimai potencialiai galėjo pakenkti anksčiau atliktiems tyrimams. Naujausio tyrimo metu siekta išvengti kai kurių šių potencialių klaidų.
Mokslininkai naudojosi antrojo slaugių sveikatos tyrimo (Nurses' Health Study II) duomenimis, siekdami išsiaiškinti ryšius tarp laparoskopiškai diagnozuotos endometriozės ir neigiamų nėštumo baigčių. Šiuo metu vis dar vykstančio kohortinio tyrimo, kuris buvo pradėtas vykdyti 1989 m., metu stebima 116 429 amerikiečių slaugių, kurių amžius svyruoja nuo 25 iki 42 metų, sveikatos būklė. Tyrimo pradžioje ir vėliau kas dvejus metus tyrimo dalyvės pildė anketas apie savo gyvenseną, reprodukciją ir sveikatą. Nuo 1993 m. anketose moterų klausiama ir apie laparoskopiškai patvirtintą endometriozę.
2009 m. pildydamos detalią anketą apie nėštumą tyrimo dalyvės pateikė duomenų apie 196 722 nėštumus. Mokslininkai palygino duomenis apie nėštumo baigtis tarp moterų su (8875 nėštumai, 4,5 proc.) patvirtinta endometriozės diagnoze ir be jos.
Tarp nėštumo baigčių buvo savaiminis persileidimas, negimdyvinis nėštumas, negyvo vaisiaus gimimas, nėščiųjų diabetas, hipertenziniai sutrikimai nėštumo metu (preeklampsija ir nėščiųjų hipertenzija), ankstyvas gimdymas ir mažas naujagimio svoris gimimo metu.
Endometriozė buvo susijusi su padidėjusią savaiminio persileidimo rizika (santykinė rizika (SR) siekė 1,40, o 95 proc. patikimumo intervalas (PI) – 1,31-1,49), negimdinio nėštumo rizika (SR buvo 1,35, o 95 proc. PI – 1,11-1,63) ir hipertenzinių sutrikimų rizika (SR siekė 1,30, o 95 proc. PI – 1,16-1,45).
Mokslininkai sako, kad ryšys su negyvo vaisiaus gimimu yra tik „menamas“, nes jis nebuvo toks tvirtas, kaip kalbant apie kitus veiksnius (SR siekė 1,27, o 95 proc. PI – 1,01-1,60). Negyvo vaisiaus gimimą jie apibrėžė, kaip vaisiaus praradimą po 20 nėštumo savaitės.
Įvertinti papildomi variantai buvo amžius, vaisingumas, peroralinių kontraceptikų vartojimas, nevaisingumo istorija, amžius, kai prasidėjo menstruacijos, menstruacinio ciklo charakteristikos, rūkymas/nerūkymas ir kūno masės indeksas.
Papildomos analizės metu buvo nustatyta didesnė savaiminio persileidimo rizika, susijusi su laparoskopiškai diagnozuota endometrioze, buvo moterims, jaunesnėms nei 35 metų amžiaus pirmojo nėštumo metu. Ryšys su negimdiniu nėštumu buvo stipresnis tarp moterų be jokios nevaisingumo istorijos. O ryšys su nėščiųjų diabetu buvo stipriausias tarp moterų, kurios vieno nėštumo metu susilaukė kelių vaikų, buvo jaunesnės nei 35 metų ir neturėjo nevaisingumo problemų.
Mokslininkai padarė tokią išvadą: „Moterys, kurioms nėra diagnozuota endometriozė, yra unikali moterų grupė su didesne neigiamų nėštumo baigčių rizika“. Jie siūlo atlikti išsamesnių tyrimų siekiant nustatyti ryšį tarp endometriozės ir neigiamų nėštumo baigčių, atsižvelgiant į moters amžių, vaisingumą ir nevaisingumo istorija, kaip parodė papildoma analizė.
„Ryšio mechanizmų ir galimų intervencijos būdų ar stebėjimo procedūrų išsiaiškinimas bus itin svarbus siekiant užtikrinti moterų, kurioms diagnozuota endometriozė, ir jų vaikų sveikatą“, – nurodė mokslininkai.
Vienas šio tyrimo apribojimų yra tas, kad neturima duomenų apie endometriozės diagnozavimo laiką ir santykį su nėštumu nėštumams iki 1989 m. Tyrimo metu taip pat nebuvo analizuotos tokios būklės, kaip placentos pirmeiga (placenta previa), placentos įaugimas (placenta accreta) bei gimdos kaklelio nepakankamumas, kurie taip pat gali turėti įtakos nėštumo baigtims.
