Sakinio mintis štai kokia: tokie žmonės, kaip aš, gerai nežinome, kas vyksta miegant ir kodėl kitą dieną jaučiamės gerai, o ne taip, lyg būtume suvažinėti vilkiko. Bėda ta, kad ši žurnalistė (kaip ir nesuskaičiuojama daugybė kitų) rašo apie blogas nemigos pasekmes sveikatai. Ar tikrai daug tyrimų rodo, kad nemiga kenkia sveikatai, o gal Weintraub turėjo galvoje miego trūkumą? Matote, kas atsitinka? Terminą „nemiga“ autorė vartoja kaip „miego stokos“ sinonimą. Jums, perskaičiusiems beveik du trečdalius knygos, turbūt jau nereikia aiškinti, kad tai nėra vienas ir tas pats, rašoma W. Chris Winter knygoje „Sveikas miegas".
Išgerk tabletę, antraip...
Prieš peršokdamas į migdomųjų vaistų ir miego skyrių noriu labai aiškiai išdėstyti savo požiūrį. Nesu didelis migdomųjų vaistų gerbėjas. Labai stengsiuosi šią nuostatą perduoti ir jums. Jei pasiseks, vis dėlto jokiu būdu savarankiškai neatsisakykite ar nesumažinkite vaistų.
Mielas skaitytojau, norėčiau, kad pasikalbėtumėte su žmogumi, paskyrusiu jums tuos vaistus. Staigiai nutraukti jų vartojimą gali būti pavojinga. Nenoriu, kad jums nutiktų kas nors bloga. Noriu, kad jaustumėtės gerai ir paprotintumėte savo gydytoją. Tai įvyks bendraujant. Žodžiu, su vaistais nekvailiokite, gerai? Na, štai.
Prieš pažvelgdami į neįtikėtinai paplitusį migdomųjų vaistų vartojimą turėtume suprasti tokio elgesio priežastis. Dauguma mano pažįstamų ir pacientų nemėgsta vaistų. „Aš ne iš tų, kuriems vaistai yra maistas“ - tokį sakinį dažnai išgirstu klinikoje. Žmonės nemėgsta gydytis vaistais. Juos geria senukai, ligoniai, narkomanai. Sveiki žmonės - ne. Pacientai mėgsta patikinti, kad vartoja tik pusę dozės. Kai kurie įsitikinę, kad vaistų kompanijos yra blogis, kad jos siekia pripratinti mus prie vaistų ir gražiais tušinukais papirkti gydytojus, trokšdamos gerai pasipelnyti. Be to, šiais laikais žmonės labai įtariai žiūri į viską, ką dedasi į kūną. Jiems reikia ekologiškų, natūralių vaistų, pardavinėjamų mažomis dozėmis levandų krautuvėlėse. Jie nenori valgyti „chemikalų".
Tai kodėl žmonės taip dažnai griebiasi vaistų nuo nemigos? Todėl, kad nenori mirti nuo pragaištingo infarkto, insulto ir demencijos mišinio. Kitaip sakant, jie baiminasi „neigiamų nemigos pasekmių sveikatai", apie kurias visi žino. Nors gerti vaistus jiems nepatinka, dar labiau jie nenori numirti!
Žmonės mėgsta suplakti mokslo žinias ir žiniasklaidos pranešimus, deja, iš to dažnai neišeina nieko gero. Šią mintį pailiustruosiu pavyzdžiu, kurį išgirdau iš savo neurologijos rezidentūros vadovės, šiuo metu Virdžinijos universiteto neurologijos katedros vedėjos Karenos Johnston. Ji mėgdavo pasakoti apie vieną išgalvotą tyrimą.
Neva buvo tiriami žmonės, kurie kišenėje nešiojasi degtukus. Tyrimas parodė, kad jiems gresia kur kas didesnis pavojus susirgti plaučių vėžiu nei tiems, kurie degtukų nesinešioja. Išvada ir perspėjimas: degtukų nešiojimas sukelia plaučių vėžį.
Na, ne visiškai. Lygtyje trūksta kai kurių dėmenų, svarbiausias iš jų yra tas, kad degtukus veikiausiai nešiojasi rūkaliai. Šios detalės svarbios ir kalbant apie nemigą. Nemigos „pasekmės sveikatai" yra abstrakčios, sunkiai apibrėžiamos ir daugiausia psichologinės. Žurnalistai nelabai supranta, kuo įprastas nemiga sergantis pacientas, kuris tiesiog „negali užmigti" ir pagal Epwortho mieguistumo skalę gauna 1 balą, skiriasi nuo pamaininio darbininko, kuris dirba dviejuose darbuose ir taip neišsimiega, kad sėdėdamas ant klozeto gali užsnūsti. Šie du atvejai dažnai painiojami. Pranešimai apie miego stokos pasekmes kišami į „nemigos“ stalčiuką, todėl vartotojams atrodo, kad jie neturi iš ko rinktis. Gerk vaistus, antraip mirsi.
Netikite? Praleiskite savaitę mano klinikoje. Pasėdėkite ir paplepėkite su neseniai koledžą baigusiu dvidešimtmečiu, kurį ką tik ištiko stiprus panikos priepuolis: ėmė dilgsėti lūpos, užtirpo rankos, kvėpavimas tapo paviršutiniškas. Viskas vien dėl to, kad pasakiau: „Mano tikslas yra atpratinti jus nuo tokių didelių zolpidemo dozių, kokias vartojate jau kelerius metus, ir, Mielasis, ar jums viskas gerai?“
Taigi visi girdi žinią: jei norite būti sveiki, miegokite. Jei naktį nepamiegosite aštuonių valandų, laukite pasekmių. Nuo miego stokos storėjama. Nuo miego stokos susergama širdies nepakankamumu. Nuo miego stokos gali išsivystyti krūties vėžys. Kokią išvadą padarys protingas žmogus, po sunkios nakties išgirdęs šiuos baisius perspėjimus? Verčiau jau miegoti, nei pakratyti kojas.
Ir štai į pagalbą ateina migdomieji vaistai. Dauguma žmonių į migdomųjų vaistų reklamas per televiziją žiūri kaip į ištiestą pagalbos ranką. Iš tikro jos tik įtvirtina mintį, kad miego trūkumas pražūtingai veikia sveikatą. Jos įteigia, kad migdomieji vaistai būtini norint užmigti ir pernakt išmiegoti, kad tai paprastas, saugus ir vienintelis problemos sprendimas. Be to, gera žinoti, kad toks esi ne vienas, kad mieli vidutinio amžiaus žmonės gražiuose miegamuosiuose visoje šioje nuostabioje šalyje irgi vargsta negalėdami užmigti.
Deja, jų pažadai yra tušti. Kiek išsiaiškinau iš tyrimų, migdomieji vaistai tik keliomis minutėmis paankstina užmigimą ir tik keliomis minutėmis pailgina nakties miegą.
Turėtumėte žinoti, kad migdomųjų vaistų reklamos nėra naujiena. Farmacijos kompanijos skleidžia mintį, kad jų vaistai jau daug metų padeda žmonėms tvarkytis su miego sutrikimais. Išties paranku prekiauti vaistais nuo ligos, kuri, galima sakyti, nedaro žmogui žalos. Tas pats, kas pardavinėti tabletes žmonėms, retkarčiais per pietus neturintiems apetito.
Su šia bėda susiduria ne tik suaugusieji. Jei norėtume aprašyti vaikams skirtas migdymo priemones, prireiktų atskiros knygos. Knygelės, kurias skaitome pašnibždomis prie blausios lemputės, blyneliai su keistais įdarais ir panašiai. Tai ne tik visiškai nereikalinga - tai darydami auginame naują pacientų kartą, įsitikinusią, kad be vaistų ir kitų priemonių miegoti neįmanoma.
