Gydytoja akušerė-ginekologė sako, kad gimdyti besiruošiančias moteris galima suskirstyti į dvi grupes: „Vienos nori, kad vaikelis į pasaulį ateitų natūraliai, kitos – atliekant cezario pjūvio operaciją (CPO).“

Profesorė teigia, kad pastaroji grupė moterų net nenori girdėti apie operacijos atlikimo indikacijas. Kuo toliau, tuo labiau, pačios moterys nori priimti sprendimą, kokiu būdu joms gimdyti. „Gerbiame tokį norą, tačiau visada siekiame produktyviai diskutuoti, suteikti kuo daugiau informacijos apie gimdymo būdus“, – sako D. Ramašauskaitė.

Daugiausiai cezario pjūvio operacijų atliekama Brazilijoje

Profesorė teigia, kad Lietuvoje mažėja atvejų, kai cezario pjūvio operacija atliekama moterims be jokių indikacijų. Tačiau kitose pasaulio šalyse gana dažnai CPO atliekama be reikalo – vien dėl to, kad to pageidauja gimdyvė.

Brazilijoje cezario pjūvio operacijų atliekama net 47 proc., Kinijoje – 46 proc., Turkijoje bei Meksikoje – 42 proc., JAV ir Australijoje – 30 proc. Iš Europos valstybių, Italijoje CPO atliekama 38 proc., Portugalijoje – 33 proc., Vokietijoje – 30 proc.

Lietuvoje ilgus metus, maždaug iki 2000 m. cezario pjūvio operacijų buvo atliekama apie 15 proc. Vėliau, dėl šeimų daromo spaudimo gydytojams, nekontroliuojamo operacijų dažnio, neanalizuojamų indikacijų, skaičius sparčiai augo. Daugiausiai šių operacijų mūsų šalyje buvo atliekama 2012 metais – 26,5 proc.

„Rimtai svarstėme, kokių priemonių imtis, kad daugiau moterų gimdytų natūraliai. Nuo 2012 m. aktyviau pradėta naudoti M. Robsono grupių klasifikacija“, – pasakoja medikė. Šios klasifikacijos įdiegimas padėjo ne tik stebėti cezario pjūvio operacijų dažnumą, bet ir nustatyti moterų grupes, kuriose cezario pjūvių operacijų skaičius yra didžiausias bei vertinti operacijų skaičių mažinančių priemonių veiksmingumą.

Gimdyvės klasifikuojamos į grupes

Pagal M. Robsono klasifikaciją gimdyvės suskirstytos į 10 grupių. „Pirmai grupei priskiriamos pirmą kartą gimdančios moterys, kurioms gimdymas prasideda natūraliai. Tokioje grupėje cezario pjūvio operacijų skaičius neturėtų viršyti 10-12 proc. Jei procentai didėja, tenka paanalizuoti to priežastis“, – sako VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė. Trečiai grupei priskiriamos moterys, kurios gimdo pakartotinai. Šioje grupėje CPO turėtų būti atliekama ne daugiau nei 3 proc. gimdyvių. „Jei matome, kad tam tikrose grupėse CPO procentas didėja, darome išvadą, kad operacijos atliekamos ne pagal indikacijas. Nuolatinė mūsų stebėsena bei priežiūra davė rezultatus – 2017 m. cezario pjūvio operacijų jau buvo atliekama mažiau – 20, 8 proc.“, – pasakoja prof. Diana Ramašauskaitė.

Moterys bijo gimdymo skausmo

Kokios priežastys lemia, kad gimdymo laukiančios moterys pageidauja cezario pjūvio operacijos? VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė sako, kad daugeliui moterų taip gimdyti atrodo patogu, jos gali susiplanuoti laiką, rinktis geidžiamą gimdymo datą. Daugelis moterų bijo gimdymo skausmo. „Tačiau šiuolaikinėje medicinoje nestinga priemonių skausmui malšinti“, – aiškina akušerė ginekologė.

Dar viena priežastis, kodėl kai kurios moterys linkusios rinktis CPO – baiminamasi, kad natūralus gimdymas gali traumuoti naujagimį. Tačiau atliekant cezario pjūvį, kad ir retais atvejais, bet taip pat pasitaiko traumų, pažeidimų.

Vienas didžiausių mitų, pasak prof. Dianos Ramašauskaitės – įsitikinimas, kad jei po natūralaus gimdymo naujagimiui diagnozuojama patologija, jis gimsta hipoksijoje, tai cezario pjūvio operacijos metu nieko panašaus nebūtų nutikę. „Yra tam tikros ligos, pavyzdžiui, įgimta infekcija, nuo kurios kenčia naujagimis, nepriklausomai nuo to, ar jis gimsta natūraliu būdu, ar atliekant CPO“, – aiškina gydytoja.

Yra atskira grupė moterų, kurios nenori gimdyti natūraliai, tačiau neįvardija tikrosios to priežasties. Tokiu atveju medikams sunkiausia. Kartais į pagalbą pasitelkiamas ir psichologas.

Atliekamos ir ambulatorinės cezario pjūvio operacijos

Prieš metus Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose vykusioje konferencijoje Lietuvos akušeriams – ginekologams bus pristatyta naujiena iš Prancūzijos – ambulatorinė cezario pjūvio operacija. Naują metodą pristatė svečiai iš Prancūzijos bei Izraelio.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas akušeris-ginekologas Mindaugas Balnys pasakoja, kad šiuolaikinis pažangus metodas atrastas Prancūzijoje ir sėkmingai taikomas jau daugiau nei dvidešimt metų.

Kuo ypatinga ambulatorinė cezario pjūvio operacija? Ji skiriasi nuo įprastinės tuo, jog jos metu nėra atveriama pilvaplėvės ertmė, išvengiama tiesioginio kontakto su kiaušintakiais, kiaušidėmis, todėl galima numanyti, jog po tokios operacijos mažės ir sąaugų rizika. Įprastos operacijos metu atveriama ir pilvaplėvės ertmė.

Mindaugas Balnys

„Didelis naujo metodo privalumas – gimdyvę mažiau vargina pooperaciniai skausmai, tad mažiau reikia ir nuskausminamųjų vaistų. Be to, moteris gali greičiau atsikelti, vaikščioti“, – pranašumus vardija akušeris-ginekologas. Jei po įprastos cezario pjūvio operacijos gimdyvė gali atsikelti maždaug po šešių valandų, tai atliekant šią procedūrą – po trijų keturių valandų. Ši operacija vadinama ambulatorine todėl, kad pagimdžiusi naujagimį moteris jau tą pačią dieną gali būti pasirengusi eiti namo.

Paklaustas, kiek per metus jau Lietuvoje atlikta tokių operacijų, M. Balnys teigė, kad masiškai jų neatliekama. „Kol kas tokias operacija šalyje darau vienas. Per metus su komanda atlikome apie 10 ambulatorinių cezario pjūvio operacijų. Rezultatai geri, komplikacijų nepasitaikė. Kadangi atliktų operacijų skaičius nedidelis, apibendrintas išvadas daryti dar sunku“, – sako akušeris-ginekologas.
Mediko teigimu, ambulatorinės operacijos atlikimo technika šiek tiek sudėtingesnė nei įprastos CPO, todėl Lietuvos medikai kol kas neskuba mokytis naujojo metodo. „Bet rankų nenuleidžiame, tik norisi praplėsti komandą. Tada šių operacijų būsime pajėgūs atlikti daugiau“, – sako M. Balnys.

Stipresni naujagimiai – gimę natūraliai

Paklausta, ar po cezario pjūvio pasaulį išvydę vaikai skiriasi nuo natūraliai gimusių bendraamžių, D. Ramašauskaitė sako, kad nenatūraliu būdu gimę naujagimiai dažniau serga kvėpavimo sistemos ligomis, silpnesnis jų imunitetas, dažniau vargina virškinimo sistemos problemos. Natūraliais gimdymo takais į pasaulį ateinantis naujagimis gauna daugybę mikroorganizmų, kurie stimuliuoja vaisiaus imuninę sistemą.

„Tačiau vis labiau tobulinamos ir cezario pjūvio operacijos. Jei tokiu būdu gimęs vaikelis yra geros būklės, iškart paguldomas mamai ant krūtinės dar operacijos metu“, – pasakoja akušerė ginekologė.

Specialistė sako, kad prieš trisdešimt metų po CPO būdavo kur kas daugiau komplikacijų nei dabar. Tai dar viena priežastis, skatinanti moteris gimdyti nenatūraliu būdu.

Foto: Adobe Stock

Po cezario skatinama gimdyti natūraliai

D. Ramašauskienė pabrėžia, kad natūraliai gimdyti – geriausia. „Po cezario pjūvio operacijos moteris netenka maždaug litro kraujo. Tuo tarpu gimdydama natūraliai – dvigubai mažiau – apie 500 ml“, – natūralaus gimdymo pranašumus vardija medikė. Be to, po operacijos keturis kartus didesnė yra infekcijų tikimybė nei gimdant natūraliai.

Kuo daugiau kartų moteriai atliekama CPO, tuo didesnė įvairių komplikacijų rizika: galimi gimdos randų plyšimai, placentos įaugimas į randą.

Ar atlikus vieną cezario pjūvio operaciją, antrą kartą moteris gali gimdyti natūraliai? VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė sako, kad tai net labai skatinama. „Lietuvoje yra iki 40 proc. moterų, kurios po pirmosios CPO, antrą kartą pagimdo natūraliai. Lyginant su kitomis pasaulio šalimis, tai yra geras rodiklis“, – teigia D. Ramašauskaitė.

Apie galimybes po atliktos operacijos kitą kartą gimdyti natūraliai, moterį naudinga informuoti iškart po pirmojo gimdymo, ypač jei CPO buvo nuspręsta daryti gimdymo eigoje dėl konkrečių priežasčių, pavyzdžiui, blogėjančios vaisiaus būklės. „Moteris turi žinoti bei nebijoti antrą kartą gimdyti pati“, – sako medikė.

Visgi kiekvienos gimdyvės atvejis – individualus, todėl geriausia dėl gimdymo taktikos pasitarti su gydytoju. „Mūsų tikslas nėra, kad visos šimtu procentų pagimdytų natūraliai. Siekiame, kad ir moteris, ir naujagimis būtų sveiki, gerai jaustųsi, būtų išvengta komplikacijų“, – nepulti į jokius kraštutinumus ragina prof. Diana Ramašauskaitė.