Kokios yra pagrindinės nereguliarių mėnesinių ciklo priežastys?
Pirmiausia, labai svarbu suprasti, kas yra reguliarus mėnesinių ciklas. Mėnesinių ciklas yra skaičiuojamas nuo pirmos mėnesinių ciklo dienos iki kitų mėnesinių pirmos dienos. Vidutinė ciklo trukmė yra 28-30 dienų. Tačiau gali svyruoti nuo 21 iki 35 dienos ir tai vis dar bus normali mėnesinių ciklo trukmė. Jeigu menstruacijos prasideda anksčiau arba vėliau nei šie laiko intervalai, būtina kreiptis į gydytoją.
Nereguliaraus mėnesinių ciklo priežastis galima būtų suskirstyti į kelias pagrindines grupes.
Pirmiausia, mėnesinių ciklo nereguliarumas dėl skirtingų gyvenimo periodų: 2-3 m. po menarchės (pirmųjų mėnesinių), premenopauzėje (laikotarpis prieš menopauzę, prasidedantis 40-45 m. moterims), nėštumo pradžioje, pogimdyviniu laikotarpiu, žindymo laikotarpiu, esant kartotiniams persileidimams, apie kuriuos moteris gali net nežinoti.
Antra, mėnesinių ciklo sutrikimas dėl darbo ir poilsio režimo pažeidimo: darbas pamainomis, naktinis darbas, miego sutrikimai, ilgos kelionės.
Trečia, mėnesinių ciklo nereguliarumas dėl fizinės/emocinės būklės sutrikimų: lėtinio streso, didelio fizinio krūvio (pvz. atletės, balerinos, maratonų bėgikės), žalingų įpročių (pvz. rūkymo), greitų kūno masės pokyčių ar valgymo sutrikimų, kai KMI tampa mažiau nei 18 (pvz. anoreksijos).
Ketvirta, mėnesinių ciklo sutrikimas dėl ligų ar patologijų: policistinių kiaušidžių sindromo, gimdos kūno polipų, gimdos miomų, gimdos kaklelio ar makšties patologijos, priešlaikinio kiaušidžių rezervo išsekimo, skydliaukės ligų, nekoreguoto cukrinio diabeto, autoimuninių ligų, infekcinių ligų, onkologinių susirgimų, hiperprolaktinemijos, kraujo krešėjimo sistemos sutrikimų, genetinių priežasčių ir kt.
O kartais priežastis lieka ir neišaiškinta.
Ar nereguliarus ciklas gali būti priežastis, dėl kurios nepavyksta pastoti?
Nereguliarus mėnesinių ciklas yra pagrindinė moterų vaisingumo sutrikimų priežastis, sudaranti apie 25 proc. visų moterų nevaisingumo atvejų.
Užsiminėte apie policistinį kiaušidžių sindromą. Kas tai ir kokie jo simptomai?
Policistinių kiaušidžių sindromu yra vadinamas moters endokrininės sistemos sutrikimas, kuriam būdinga padidėjusi vyriškų hormonų – androgenų – koncentracija organizme, mėnesinių ciklo sutrikimai, anovuliacinis nevaisingumas, padidėjęs veido ir kūno plaukuotumas, odos spuoguotumas, seborėja, anstvoris, polinkis sirgti II tipo cukriniu diabetu ir policistinių kiaušidžių vaizdas ultragarsinio tyrimo metu. Policistinių kiaušidžių sindromas dar vadinamas Štein-Leventalio sindromu, policistine kiaušidžių liga, lėtinės anovuliacijos sindromu.
Kokios moterys patenka į rizikos grupę turėti šį sindromą?
Policistinių kiaušidžių sindromas yra pati dažniausia vaisingo amžiaus (18-44 m. amžiaus) merginų ir moterų endokrininė patologija. Jos priežastys iki šiol lieka ne visai aiškios, todėl tiek prognozuoti polinkį susirgti šia liga, tiek ją diagnozuoti yra sunku. Be abejo, didelis dėmesys skiriamas genetiniam polinkiui ir neabejojama, kad moterys su policistiniu kiaušidžių sindromu susijusius genus paveldi. Manoma, kad didesnė tikimybė pasireikšti policistinių kiaušidžių sindromui yra tuomet, jei šeimoje yra giminaičių, sergančių cukriniu diabetu, jei giminėje yra moterų, kurioms nustatytas policistinių kiaušidžių sindromas, jeigu tarp giminaičių vyrų nustatytas ankstyvas plikimas ir nutukimas. Taip pat, didesnę riziką turi moterys su antsvoriu.
Kiek įtakos ši liga turi nevaisingumui ir kitiems sunkumams pastojant?
Nevaisingumas yra bene skaudžiausia policistinių kiaušidžių sindromo pasekmė vaisingo amžiaus moteriai. Net 70–80 proc. reprodukcinio amžiaus moterų, kurioms yra nustatyta ši patologija, negali susilaukti vaikų – tai dažniausia moterų nevaisingumo priežastis.
Maždaug 90–95 proc. pacienčių, kurioms nevaisingumo priežastis būna anovuliaciniai ciklai, serga policistinių kiaušidžių sindromu. Deja, verta paminėti, kad savaiminiai persileidimai taip pat yra dažnesni esant šiam sindromui: dažnis padidėja nuo 42 iki 73 proc., lyginant su sveikomis moterimis.
Ar tiesa, kad dėl šio sindromo gali padidėti kūno plaukuotumas, atsirasti veido odos problemų, pakisti kūno svoris?
Policistinių kiaušidžių sindromas yra dažniausia padidėjusio plaukuotumo, aknės ir alopecijos (plikimo) priežastis moterims. Maždaug 30–50 proc. pacienčių, kurioms nustatytas šis sindromas, pasireiškia gliukozės tolerancijos sutrikimas, kurį lemia atsparumas insulinui, dažnai būdingas antsvoris ir nutukimas.
Kokie yra šio sindromo gydymo būdai?
Policistinių kiaušidžių sindromo gydymas yra daugiakompleksis procesas, kurio metu koreguojamas gyvenimo būdas, tarpusavyje derinamos skirtingos gydymo priemonės, pacientę prižiūri daugiaprofilinė medicinos specialistų komanda. Gydymas priklauso nuo daugelio faktorių. Jei moteris nori pastoti, skiriamas ovuliacijos sužadinimas letrozoliu, klomifenu ar gonadotropinų injekcijomis.
Kai konservatyvios priemonės neveiksmingos, išimtiniais atvejais gali būti taikomi chirurginiai gydymo metodai. Taip pat atliekamos ir pagalbinio apvaisinimo procedūros. Moterims, kurios nenori pastoti, skiriamos sudėtinės kontraceptinės tabletės. Jei kontracepcija nereikalinga, gali būti skiriama protarpinė terapija progesterono preparatais. Kartu jie sureguliuoja menstruacinį ciklą, sumažina gimdos vėžio riziką.
Esant antsvoriui, labai svarbu sumažinti kūno masę, kad KMI neviršytų 25. Veido ir kūno plaukus geriausia būtų šalinti, pasirenkant priimtiniausią epiliacijos ar depiliacijos metodą, tačiau jų skusti nerekomenduojama. Taip pat gali padėti ir maisto papildai, tokie kaip vitaminas D, inozitolio preparatai, Omega-3 papildai ir kt.
Kokią įtaką gydymui turi vitamino B vartojimas?
Šiuo metu pasaulyje plačiai kalbama apie inozitolio – natūraliai gamtoje ir žmogaus organizme esančio angliavandenių grupės junginio, kai kurių autorių įvardijamo kaip vitamino B8, reikšmę gydant policistinių kiaušidžių sindromą turinčias moteris, kurias vargina nereguliarus mėnesinių ciklas, vaisingumo sutrikimai bei audinių atsparumas insulinui. Didžiausias dėmesys, kalbant apie moterų, turinčių policistinių kiaušidžių sindromą, gydymą krypsta į dvi inozitolio formas – myo-inozitolį ir d-chiro-inozitolį.
Abi šios formos pasižymi kompleksiniu poveikiui ląstelės ciklui, todėl skatina savaiminę ovuliaciją, mažina organizmo atsparumą insulinui, arterinį kraujo spaudimą. Myo-inozitolis teigiamai veikia tiek bendrą medžiagų apykaitą organizme, tiek skatina kūno masės ir testosterono mažėjimą, o tuo tarpu d-chiro-inozitolis labiau siejamas tik su kraujotakoje cirkuliuojančių androgenų kiekio mažinimu.
Vartojant atitinkamus vitaminus ir vaistus, per kiek laiko gali tikėtis moteris, kad ciklas susireguliuos?
Būtina suprasti, kad ši liga yra neišgydoma ir nė vienas gydymo būdas neužtikrina visiško pasveikimo. Tačiau dažnai moterys elgiasi klaidingai, kai atidėlioja gydymą, tikisi, kad viskas susitvarkys bėgant laikui ar pvz. pagaliau pavykus sureguliuoti mėnesinių ciklą hormoninės kontracepcijos preparatais ir pagerėjus savijautai, savo iniciatyva nutraukia gydymą, dėl to netrukus sugrįžta ir varginę sveikatos sutrikimai. Kalbant labai bendrai, pirmųjų rezultatų, paskyrus atitinkamą gydymą, reiktų laukti po 3-6 vartojimo mėnesinių.
Kokios yra komplikacijos, jei moteris nesigydo?
Sergant policistinių kiaušidžių sindromu, gausėja rizikos veiksnių, skatinančių širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą, nustatomi didesni ateroskleroziniai pažeidimai. Todėl tokioms moterims dažniausiai diagnozuojamas padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, širdies-kraujagyslių sistemos ligos, dislipidemija.
Taip pat tokios moterys turi didesnę rezitentiškumo insulinui ir II tipo cukrinio diabeto išsivystymo riziką. Kartu didėja ir nėščiųjų diabeto rizika. Sergančioms policistinių kiaušidžių sindromu padidėja endometirumo hiperplazijos ir endoemtriumo vėžio rizika. Taip pat tokioms moterims dažniau diagnozuojama depresija, nerimas, miego apnėja, savaiminiai persileidimai, kepenų steatozė, autoimuninis tiroiditas, juodoji ankantozė.
Kiek procentų moterų Lietuvoje kamuoja šis sindromas?
Visame pasaulyje policistinių kiaušidžių sindromas yra būdingas apie 2-20 proc. vaisingo amžiaus moterų. Policistinių kiaušidžių sindromo paplitimas Lietuvoje nėra tirtas. Tačiau tiek remiantis tarptautiniais statistiniais duomenimis, tiek vadovaujantis klinikine praktika Lietuvoje, stebimas šio sindromo dažnio didėjimas.
Tai lemia ne tik geresnė ligos diagnostika, atidesnis merginų ir moterų rūpinimasis savo sveikata, todėl ir dažnesnis kreipimasis pas gydytojus, tačiau ir stiprėjantis neigiamas gyvenimo būdo bei aplinkos poveikis sveikatai.
