Nors kai kurie tyrimai jau bandė folio rūgšties papildus, kuriuos motinos vartojo pačioje nėštumo pradžioje, susieti su sumažėjusia autizmo spektro sutrikimų rizika vaikui, šie tyrimai neanalizavo papildų vartojimo ryšio su mažesne sutrikimų rizika jaunesniems ASD paveiktų vaikų broliams ar seserims.
Kalifornijos universiteto Deivise daktarė Rebecca J. Schmidt ir jos kolegos tyrė autizmo spektro sutrikimų pasikartojimą tose šeimose, kurios laikomos pasižyminčios didele rizika, mat vyresnis vaikas turi šių sutrikimų. Susitelkimas į aukštos rizikos šeimas padeda išvengti poreikio analizuoti didelį kiekį šeimų, ko būtų reikėję stebint pirminius atvejus, ir leidžia palyginti panašioje aplinkoje augančius vaikus, kurių maždaug pusė genomo sutampa.
Tyrimai parodė, kad ASD paveiktų vaikų broliai ar seserys susiduria su 12 kartų didesne rizika lyginant su bendra populiacija: ASD dažnumas svyruoja nuo 19 iki 24 procentų. ASD turinčių vaikų broliai ar seserys taip pat susiduria su didesne rizika vėliau pradėti kalbėti, taip pat didesne dėmesio sutelkimo sunkumų, protinės negalios ir kitų autistinių bruožų rizika.
Numatomasis kohortinis tyrimas analizavo 241 vaiko, turinčio brolį ar seserį, kuriam diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, duomenis. Iš visų vaikų 140 (58,1 procento) buvo berniukai, jų vidutinis amžius – 36,5 mėnesio (treji su trupučiu metų).
Jaunesnieji broliai ar seserys buvo gimę nuo 2006 iki 2015 metų. Jų vertinimas buvo atliekamas per šešis mėnesius nuo trečiojo gimtadienio. Vaikų motinos telefonu pranešė apie nėščiosioms skirtų vitaminų vartojimą pirmojoje ir antrojoje nėštumo pusėje bei po gimimo. Dauguma motinų (231, 95,9 procento) informavo nėštumo metu gėrusios nėščiosioms skirtus vitaminus, tačiau tik 87 (3,1procento) juos ėmė gerti likus šešiems mėnesiams iki pastojimo, o 128 (53,1 procento) nėščiosioms skirtus vitaminus gėrė pirmąjį nėštumo mėnesį.
Iš viso 55 vaikai (22,8 procento) atitiko ASD kriterijus, 60 (24,9 procento) pasižymėjo neįprasta raida, o 126 vaikų raida buvo įprastinė. ASD simptomų turinčių vaikų grupėje buvo daugiau berniukų nei įprastinio vystymosi vaikų grupėje (ASD grupėje – 38 iš 55 (69,1 procento), įprastinės raidos grupėje – 65 iš 126 (51,6 procento).
Tarp vaikų, kurių motinos pirmąjį nėštumo mėnesį vartojo nėščiosioms skirtus vitaminus, ASD paplitimas buvo 14,1 procento (18 iš 128), o tarp tų, kurių motinos šiuo laikotarpiu tokių papildų nevartojo – 32,7 procento (37 iš 113). Vaikams, kurių motinos gėrė nėščiųjų vitaminus pirmąjį nėštumo mėnesį, tikimybė sulaukti ASD diagnozės buvo mažesnė (santykinė rizika (RR) – 0,5, 95 procentų pasikliautinasis intervalas (CI) – 0,3 – 0,81), tačiau neįprasto vystymosi rizika tarp dviejų grupių 36 mėnesių amžiaus vaikams nesiskyrė (RR – 1,14, 95 procentų CI – 0,75–1,75).
Tie vaikai, kurių motinos ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gėrė nėščiosioms skirtus vitaminus, taip pat pasižymėjo statistiškai žymiai mažesniu autizmo simptomų sudėtingumu (apytikris skirtumas buvo –0,60, 95 procentų CI – nuo –0,97 iki –0,23) ir didesniais pažinimo rezultatais (apytikris skirtumas – 7,1, 95 procentų CI –1,2 – 13,1).
Be to, didžiausias bendras vidutinis folio rūgšties suvartojimas per pirmąjį nėštumo mėnesį siejamas su didžiausiu ASD rizikos sumažėjimu. Nėštumo metu rekomenduojamas kiekis yra 600 ar kiek daugiau mikrogramų, o mažesnė nei nei 400 mikrogramų dozė nesiejama su sumažėjusia ASD rizika.
„Atsižvelgiant į galimą didesnį genetinį jautrumą tose šeimose, šie atradimai, jei būtų pakartoti, leidžia manyti, kad jautrumą greičiausiai galima įveikti aplinkos manipuliacijomis“, – apibendrina mokslininkai.
Jie pažymi, jog būtini tolimesni tyrimai, siekiant išsiaiškinti folio rūgšties dozės ribas ir kitų nėščiosios aplinkoje esančių maisto medžiagų poveikį, kuris gali padidinti ASD riziką.
Šis tyrimas yra pakankamai ribotas, mat yra stebimojo pobūdžio, o jo imties dydis yra mažas.
Tyrimą atlikę mokslininkai nenurodė jokių aktualių finansinių ryšių, galėjusių turėti įtakos rezultatams.
