Greičiausiai išsenka vitamino D atsargos
Vitaminas D, arba dar kitaip vadinamas saulės vitaminas, yra vienas būtiniausių elementų gerai organizmo funkcijai palaikyti. Kaip žinome, pagrindinės vitamino D atsargos gaunamos iš saulės – net iki 90 procentų vitamino D organizme pasigamina būnant saulėkaitoje.
Tačiau ilgas ruduo ir niūri žiema Lietuvoje neleidžia mėgautis saulės spinduliais, dėl to dažnam sumažėja vitamino D kiekis organizme, rašoma pranešime spaudai.
Pasak Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkės, gydytojos Eglės Marciuškienės, vitamino D trūkumas mokslininkų siejamas su vis daugiau susirgimų ir jų simptomų: nuovargiu, nuotaikų kaita, kaulų ar raumenų skausmais, susilpnėjusiu imunitetu, padidėjusiu kraujospūdžiu.
„Vitaminas D dalyvauja daugybėje kūne vykstančių procesų ir yra viena reikšmingiausių medžiagų organizmui, kuri iki šiol nebuvo tinkamai įvertinta. Tai ne tik rachito priežastis, bet turi įtakos ir daugeliui vėžio rūšių, abiejų tipų cukriniam diabetui, įvairioms imuninės sistemos ligoms, net depresijai ar Alzhaimerio ligai. Sureguliavus vitamino D kiekį organizme, mirtingumas nuo tam tikrų ligų mažėja, ypač nuo storojo žarnyno vėžio ir išeminės širdies ligos“, – teigia gydytoja E. Marciuškienė.
Pasak gydytojos, kad vitaminas D – uždegimų slopintojas, todėl jis labai svarbus peršalus, sergant bakterinėmis infekcijomis, gydant cukrinį diabetą, alergiją, gripą, padeda organizmui įsisavinti fosforą, kalį, magnį, stiprina nervų sistemą ir imunitetą. Nereikėtų pamiršti, kad ne taip seniai net ir tuberkuliozė buvo gydoma saule bei menkių kepenų aliejumi!
Todėl svarbu į savo racioną įtraukti kuo daugiau vitamino D turinčių produktų: riebios žuvies, ikrų, pieno, sūrio, sviesto. „Geriausias būdas sužinoti, ar organizme yra pakankamas vitamino D kiekis, – atlikti kraujo tyrimą, nelaukiant pirmųjų ligos simptomų. Kai jau išretėja kaulai, vitaminą D tirtis yra per vėlu. Reikia nelaukti, kol situacija pablogės, o visada žinoti vitamino D kiekį ir, jeigu trūksta, imtis priemonių papildyti jo atsargas organizme“, – pataria gydytoja.
Vitaminas B9 svarbus besilaukiančioms
Kraujo tyrimus atliekančios medicininių tyrimų laboratorijos pastebi, kad neretai pastebimas B grupės vitaminų stygius. Vienas jų – vitaminas B9 (folio rūgštis) – itin svarbus naujų ląstelių susidarymui, DNR sintezei bei raudonųjų kraujo ląstelių gamybai.
Vitamino B9 trūkumas dažniausiai kamuoja besilaukiančias moteris, senyvo amžiaus, onkologinėmis ligomis sergančius žmones. Pasak gydytojos E. Marciuškienės, bene labiausiai paplitusi avitaminozė – folio rūgšties stoka.
„Dažniausiai vitamino trūkumas pasireiškia nėščioms moterims, kadangi folio rūgštį pirmiausia įsisavina augantis vaisius. Esant ryškiam folio rūgšties trūkumui, išsivysto anemija, jaučiamas bendras silpnumas, greitas nuovargis, anoreksija, viduriavimas, burnos, stemplės, skrandžio ir žarnų gleivinės uždegimai, galvos skausmas, nuotaikų kaita, irzlumas, depresija. Taip pat sumažėjęs folio rūgšties kiekis didina priešlaikinio gimdymo tikimybę, vaisiaus apsigimimų, Dauno sindromo riziką“, – aiškina gydytoja.
Vitamino B12 stygius gali būti depresijos priežastis
Vitaminas B12 vienas svarbiausių elementų gerai nervų sistemos veiklai palaikyti. Gydytojos E. Marciuškienės teigimu, vitaminas B12 reguliuoja maisto energijos kaupimą ir kraujodarą, suaktyvina folio rūgštį, mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje.
„Neretai vitamino B12 deficito požymiai sutampa su mažakraujystės simptomais: išblyškusia oda, bendru silpnumu, nuovargiu, mieguistumu, nemiga, sutrikusia pusiausvyra, koncentracijos stoka, prastėjančia atmintimi. Ilgalaikis vitamino B12 trūkumas gali sutrikdyti nervų sistemos veiklą, sukelti depresiją ir haliucinacijas, paranoją, atminties ir psichikos sutrikimus. Šio vitamino trūkumą jaučia žaliavalgiai ir vegetarai, kadangi pagrindinis šio vitamino šaltinis – mėsos ir gyvulinės kilmės produktai“, – perspėja gydytoja.
Magnis – ginklas prieš stresą
Dažniau jaučiamas stresas gali būti magnio trūkumo pasekmė. Šis elementas itin svarbus organizmui – magnis padeda palaikyti gerą širdies, kraujagyslių ir nervų sistemos veiklą, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, atpalaiduoja raumenis ir plečia kraujagysles. Gydytoja nurodo, kad pagrindinė magnio trūkumo priežastis – nevisavertė mityba, o magnio stygius organizme gali sukelti nemalonius pojūčius: nerimą, nemigą, raumenų traukulius ar skausmą, mėšlungį, galūnių tirpimą, širdies ir virškinamojo trakto veiklos sutrikimus, galvos skausmą.
Druska būtina sveikam organizmui
Nors dauguma dietologų purtosi, kad būtina mažinti suvartojamos druskos kiekį, tačiau natrio trūkumas organizme gali sukelti nemalonių pojūčių. Natris itin svarbus skysčių pusiausvyrai, reguliuoja šarmų ir rūgščių balansą, gerina raumenų susitraukinėjimą, padeda gaminti energiją ir įsisavinti vitaminą D.
Anot gydytojos E. Marciuškienės, nepakankamas natrio kiekis sukelia hiponatremiją, kuri pasireiškia tokiais simptomais kaip nuovargis, dirglumas, galvos skausmas, apetito praradimas, pykinimas, vėmimas. Daugiausia natrio gaunama su valgomąja druska, tačiau vertėtų atkreipti dėmesį, kad per didelis natrio kiekis gali sukelti dehidrataciją.
