„Viskas prasidėjo nuo to, kad, kai sukako 50 metų, pasidariau PSA tyrimą. Paaiškėjo, kad PSA stipriai padidėjęs. Man atliko prostatos biopsiją, po kurios buvau nukreiptas į NVI. Čia iš pradžių buvo taikyta brachiterapija, spindulinis gydymas, tačiau per porą metų PSA rodikliai vis šokinėjo: tai nukrenta, tai vėl pakyla.

Neseniai buvo atlikta krioterapija – gydymas šaldymu. Dabar jaučiuosi normaliai, problemų nėra. Siūlyčiau nebijoti tikrintis, nes, kaži, ar būtų malonu sužinoti apie ketvirtą ligos stadiją“, – rekomendavo visiems vyrams A. Mameniškis, pridūręs negalintis sakyti, kad nieko nejautė gydymo metu, bet tikrai nieko baisaus nebuvo.

Antras radikalus židinio gydymas – naujiena

NVI direktoriaus pavaduotojas klinikai, gydytojas urologas daktaras Marius Kinčius patikino: A. Mameniškio ligos istorija – išskirtinė.

Marius Kinčius

„Paciento istorija yra išskirtinė tuo, kad po pirminio radikalaus gydymo liga atsinaujino, bet tik pačioje prostatoje – plataus išplitimo nebuvo.

Paprastai po spindulinio gydymo taikyti antrą radikalų gydymą tokiu atveju, kaip šis, yra sąlyginai labai retas atvejis. Po spindulinės terapijos dažnai vyrams skiriama hormonų terapija, kuri sukelia daug pašalinių reiškinių: osteoporozę, kaulų masės mažėjimą, širdies problemas, fizinės ištvermės silpnėjimą ir pan.

Antras radikalus tyrimas ir dar taikant židininę terapiją, tai yra gydant ne visą liauką, o tik židinį, kuriame atsinaujino liga, tikrai yra naujiena“, – patikino gydytojas dr. M. Kinčius.

Prostatai retai taikomas gydymo metodas

Jam antrino NVI gydytojas intervencinis radiologas daktaras Mantas Trakymas, papasakojęs apie pacientui taikytą gydymą šalčiu.

A. Mameniškiui taikytas vienas iš krioterapijos būdų – krioabliacija, kai šalčiu sunaikinamas navikas. Anot M. Trakymo, tai – naujas prostatos vėžio gydymo etapas.

Mantas Trakymas

„Krioterapiją Lietuvoje mes taikome jau daugiau nei 10 metų: gydome inkstų vėžį, kitas sudėtingas vėžio rūšis, kurių operuoti ne visada galime. Bet būtent prostata yra tokia sritis, kur krioterapija buvo taikoma labai retai, išskirtiniais atvejais.

Paciento atvejis yra vienas iš išskirtinių, kadangi vienas gydymas – spindulinis jau taikytas ir turėjo būti visiškai sunaikintas vėžys. Tačiau, matyt, navikas buvo pakankamai agresyvus ir kažkokiu būdu pavyko jam išlikti“, – prisiminė daktaras M. Trakymas.

Kadangi navikas atsinaujino tik prostatoje, nebuvo metastazių, gydytojai norėjo jį išgydyti, padarant kiek įmanoma mažiau žalos pacientui. Taigi pasirinkta krioabliacija.

„Iš tikrųjų, krioabliacija yra pakankamai tausojantis gydymo metodas, naikinantis vėžines ląsteles, tačiau išsaugantis pakankamai audinių ir vėlyvų pooperacinių komplikacijų po jos būna mažai. Žinoma, viskas turi būti padaryta labai tiksliai.

Tam ruošiamės pakankamai ilgai. Nuo 2018 m. pirmieji Lietuvoje atlikome pritaikomąsias prostatos biopsijas, naudodami magnetinio rezonanso vaizdus. Nuo tada pasiekėme tokių rezultatų, kad galime labai tiksliai nustatyti vėžio židinį pagal magnetinio rezonanso vaizdus ir sunaikinti naviką, jeigu operacinis gydymas, brachiterapija ar spindulinė terapija pacientui negalima. Taip atsirado dar vienas metodas, kuriuo mes galime pakankamai efektyviai padėti pacientams“, – paaiškino gydytojas.

Kokios yra galimos gydymo alternatyvos?

Krioterapija yra labiausiai pasaulyje ištyrinėtas pasaulyje gydymo būdas, kurio rezultatai – geriausi. Be to, tai – pakankamai tausojantis aplinkinius organus gydymas.

Taip pat naudojama ir brachiterapija, tačiau, kai navikas atsinaujina po spindulinio gydymo, anot M. Trakymo, reikia pagalvoti, kuris gydymas naudingesnis.

„Atsinaujinusiems navikams tą patį gydymą taikyti ne visada yra prasminga, ypač, jeigu atsinaujinimas pakankamai greitas.

Ponui Algiui liga atsinaujino per porą metų, t. y., pakankamai greitai. Jeigu atsinaujinimas būtų po daugiau nei penkerių metų, galima būtų kartoti tą patį gydymo metodą“, – kalbėjo gydytojas.

Galima būtų taikyti ir kitokią terminę abliaciją, bet tai gali sukelti daugiau pašalinių poveikių ir būti sunkiau kontroliuojama.

„Krioterapija yra labiau kontroliuojama: aiškiai matoma kompiuterine tomografija, ultragarso tyrimu. Gali realiu laiku labai tiksliai matyti, ko reikia procedūrai.

Šiuolaikiniai radiologiniai metodai ir navigacinės sistemos padeda labai tiksliai atlikti krioabliaciją, gauti maksimalios naudos bei padaryti mažiausiai žalos pacientui“, – paaiškino intervencinis radiologas.

Ginklų arsenalas platus

NVI medicinos gydytojas Justinas Jonušas papildė, kad šiuo metu medikai turi plačias prostatos vėžio gydymo galimybes.

Justinas Jonušas

„Kai kalbame apie ankstyvų stadijų lokalizuotą prostatos vėžį, turime daug ginklų, kaip su juo galime kovoti: operacija, išorinė spindulinė terapija, brachiterapija. Tačiau reikia nebūti naiviems: kiekvienas radikalus gydymas yra susijęs su jam būdingomis komplikacijomis.

Kad ir labai norėtume, kad ir labai stengtumėmės, vis tiek šių komplikacijų tikimybė egzistuoja. Būtent kovai su šiomis komplikacijomis, kurios mažina mūsų pacientų gyvenimo kokybę, buvo pasiūlyta idėja – kodėl gi negydyti tik to židinio, kuris yra prostatoje neliečiant aplinkinių audinių. Taip mes mažiname gydymo apimtis ir galimų komplikacijų pasireiškimo riziką.

Būtent šitiems griežtai atrinktiems pacientams, kurių liga yra lokalizuota, ankstyvųjų stadijų, mes galime taikyti židininį gydymą. Labai džiugu, kad esame viena iš pirmųjų gydymo įstaigų Lietuvoje, kuri pradėjo tą daryti. Mes turime net keletą galimybių, kaip galima židininį gydymą taikyti: galime daryti krioabliaciją, brachiterapiją – tiek žemos dozės galios, tai yra visiems gerai žinomą radioaktyvių sėklų implantavimą, tiek ir aukštos dozės galios brachiterapiją“ – vardijo gydytojas J. Jonušas.

Justinas Jonušas

Kodėl svarbu taikyti židininį gydymą?

„Pirmiausia, mes nukreipiame gydymą tiesiai į židinį, kuris skatina ligos progresavimą. Antra, sumažiname galimų komplikacijų dažnį. Trečia, svarbiausia – atidedame laiką iki radikalaus ligos gydymo.

Mes iš esmės, sunaikiname židinį ir išsaugome pacientui gyvenimo kokybę ir, jeigu reikės, ateityje galėsime taikyti radikalų gydymą,“ – paaiškino medikas.

Lietuva – vienintelė tokia pasaulyje

Kaip minėta, prostatos vėžys – labiausiai paplitusi vyrų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir Vakarų Europos šalyse, Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje ji sudaro maždaug 30 proc. visų vyrų onkolognių susirgimų. 2020 m. duomenys rodo, kad per metus mūsų šalyje registruojama apie 2500 naujų vėžio atvejų.

Marius Kinčius

Visgi, nepaisant to, kad mūsų šalyje sergamumas prostatos vėžiu nėra išskirtinis, palyginti su kitomis Vakarų valstybėmis, mes turime ir tai, ko kitur nėra. Lietuvoje vienintelėje pasaulyje ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos programa vykdoma visos šalies mastu. Regioniniu mastu yra tokia programa Tirolyje (Austrijoje), kai kuriuose Švedijos regionuose.

„Ilgai kalbėta, kad ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos programos yra bevertės, jos didina susirgimų skaičių, dėl to vyrai gydomi pernelyg daug ir taip sukeliamos su gydymu susijusios komplikacijos, kurios juos lydi visą gyvenimą.

Tačiau paskutiniu metu tyrimai rodo, kad vis dėlto tos ankstyvosios diagnostikos programos maždaug 25–35 proc. sumažina mirtingumą nuo prostatos vėžio.

Amerikoje 2012 metais buvo sustabdytas PSA stebėjimas, sakant, kad tai yra žalinga. Bet jie vis dėlto po 5–6 metų pamatė, kad daugėja metastatinių ligų, didėja mirtingumas nuo prostatos vėžio ir vėl grįžo prie PSA patikros programos vykdymo“, – sakė daktaras M. Kinčius.

Atranka tikslesnė

Gydytojas pasidžiaugė, kad nuo 2019 m. ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos programa buvo adaptuota, atsižvelgiant į naujausius mokslinius duomenis. Dabar PSA patikra Lietuvoje vykdoma kas 2 metus vyrams nuo 50 iki 70 metų. Vyrai, kurių PSA rodiklis yra daugiau negu 3, nukreipiami pas urologus.

Prostatos vėžio tyrimai

„Mes, urologai, tos programos rėmuose pacientus atsirenkame daug tiksliau. Tikrai neskubame visiems vyrams, kurie į mus kreipiasi ir kuriems nustatomas padidintas PSA, atlikti prostatos biopsiją.

Lietuvoje vidutiniškai per metus atliekama apie 100 tūkst. PSA patikros tyrimų. Jų metu padidintas PSA randamas maždaug 10-iai proc. Iš tų, kurie kreipiasi pas urologus į 43 centrus Lietuvoje, kuriuose atliekamos biopsijos, tik 2 tūkst. vyrų tos biopsijos atliekamos“, – teigė daktaras.

Dabar ir biopsijų tikslumas, patvirtinant vėžio diagnozę, yra kur kas didesnis. Jei 2000 m. jis siekė 35–40 proc., dabar tai padeda patvirtinti vėžį 50–55 proc. atvejų.

Dar viena naujiena, anot mediko, yra tai, kad planuojama į prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą įtraukti ir magnetinio rezonanso tyrimą (MRT), kuris leis dar tiksliau nustatyti prostatos vėžį, parodys, kur yra piktybinis navikas prostatoje.

Lietuva įsijungė į pilotinį prostatos vėžio stebėjimo projektą ir per ateinančius metus vienoje iš Vilniaus regiono poliklinikų bus vykdoma 10 tūkst. vyrų patikros programa, kuomet, prieš atliekant biopsiją bus įtrauktas ir MRT. Gydytojas M. Kinčius vylėsi, kad šio tyrimo rezultatai leis įdiegti tokią metodiką visos Europos vyrų mastu.

„Jeigu prieš 15 metų diagnozuodavome prostatos vėžį, jo realiai nematydami, tik atlikdami biopsijas, dabar mes jį vizualizuojame ir žinome, kiek daug tos ligos yra. Be to, visa medicina dabar tampa minimaliai invazyvi.

Prieš 20–30 m. inkstų vėžio standartinė gydymo procedūra būdavo inksto pašalinimas su visu naviku. Dabar ši liga nustatoma daug anksčiau, navikai – mažesni, mes darome inkstų rezekcijas, tausojančias ablicines terapijas.

Tas pats ir su krūties vėžiu – didžiajai daliai moterų pavyksta išsaugoti krūtį.

Taip yra ir su prostatos vėžiu. Šiuo metu mes einame prie tausojančių gydymo metodų – daliai vyrų, net ir išvis gydymas netaikomas – jie aktyviai stebimi, daliai vyrų, esant agresyvesnei ligos formai ir mažam židiniui, galime taikyti židininę terapiją ar krioterapiją“, – sakė dr. M. Kinčius.

Pagerbs jubiliatą

Nacionalinis vėžio institutas

Spaudos konferencijos „Onkologai linki ąžuolo sveikatos Lietuvos vyrams“, kurios metu pristatytos prostatos vėžio gydymo naujienos, buvo pagerbtas ir jubiliatas – 50-metį minintis NVI kieme onkologų pasodintas ąžuolas, kuris simbolizuoja stiprybę, sveikatą ir ilgaamžiškumą. Visų šių savybių linkima Lietuvos vyrams.

Artėjant Tėvo dienai ąžuolas, kuris čia buvo pasodintas likus dviems metams iki NVI statybų pradžios, bus papuoštas lemputėmis, kurios žibės iki pat Naujųjų metų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją