Diagnozė patvirtinta tyrimais
78-erių metų pacientas iš Joniškio raj., gavęs gydytojo neurologo siuntimą, atvyko į Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų polikliniką dėl jį varginusio galvos svaigimo, ūžimo ausyje. Gydytojui kraujagyslių chirurgui Tomui Ptašinskui pacientas pasakojo, kad jam aptirpsta pusė veido, rankos ir kojos judesiai trumpam pradingsta. Tokie epizodai žmogui per mėnesį kartojosi kelis kartus. Gydytojas įtarė, kad tai – gręsiančio insulto požymiai.
„Nieko nedarant ir kraujotakos neatstačius, jam artimiausiu metu būtų įvykęs insultas“, – įsitikinęs gydytojas T. Ptašinskas, paskyręs reikiamus tyrimus, kurie patvirtintų arba paneigtų klinikinę diagnozę.
Pacientui buvo atlikta kaklo magistralinių kraujagyslių echoskopija, kuri parodė, kad vienos kaklo pusės miego arterijos yra kritiškai susiaurėjusios. Sprendžiant dėl operacinio gydymo vieno diagnostinio tyrimo nepakanka, tad gydytojas skyrė atlikti ir kompiuterinės tomografijos angiografijos tyrimą. Radiologai tą pačią dieną diagnozę patvirtino ir po savaitės buvo suplanuota operacija – miego arterijų endarterektomija, kurios metu pašalinama užkalkėjusi aterosklerotinė plokštelė ir atliekama kraujagyslės plastika.
Pasak T. Ptašinsko, pastebėjus patologiją gydymo taktikų yra įvairių – gali būti taikomas ir medikamentinis gydymas. Kai miego kraujagyslė užkalkėjusi iki 70 proc., rekomenduojama ir profilaktiškai šalinti kalkes. Tai yra tam, kad ateityje būtų išvengta insulto rizikos. Ši patalogija yra dažna – kraujagyslių pakenkimai yra viena iš dažniausių ligų. Aterosklerozė gali būti visame organizme – tam pačiam žmogui gali būti pažeistos ir širdies, ir kojų kraujagyslės. Gydyti skubama tą vietą, kur žmogus jaučia simptomus.
Operacija – ypač sudėtinga
Kraujagyslių chirurgas Tomas Ptašinskas teigia, jog daugeliu studijų patvirtinta, kad atviros miego arterijos operacijos, kurios metu daromas išorinis pjūvis, rezultatai yra ilgalaikiai ir geresni, nei tuomet, kai atliekama angioplastika, kurios metu į kraujagyslę įvedamas stentas ir paliekamas kaip svetimkūnis.
„Jis trikdo kraujotaką, kraujo kūneliai prie jo limpa ir per laiką kraujagyslė vėl užsikemša. Be to pacientui po stentavimo procedūros tenka gerti ilgalaikius kraują skystinančius vaistus. Todėl pasaulio praktikoje šis metodas dažniau taikomas vyresniems ar sunkesnės būklės pacientams, kai atvira operacija geli kelti pavojų“, – teigia T. Ptašinskas.
Chirurginę miego arterijų operaciją saugiausia atlikti sąmoningam žmogui, taikant laidinę bei vietinę nejautrą, todėl operacijos metu su pacientu galima bendrauti, kalbėti.
Miego arterijas operuoti yra labai sudėtinga. Ypač anesteziologui, kuriam ši operacija – rimtas iššūkis. Ne kiekvienas anesteziologas pasiryžta tokiai operacijai, nes reikalinga ir patirtis, ir įgūdžiai.
Pasak anesteziologo reanimatologo Andriaus Stankevičiaus, anestezijos išskirtinumas šios operacijos metu tame, kad reikėjo pritaikyti regioninę nejautrą kaklo srityje, labai jautrioje vietoje, kur išsišakoja miego arterija. Saugiai ir tiksliai echoskopu matant anatominius orientyrus buvo pritaikyta kaklinio nervinio rezginio blokada.
Tai yra sritis, atsakinga už kraujo spaudimą ir jo reguliavimą. Juos padirginus, gali spaudimas pakilti ar nukristi žemyn. Šalia šios arterijos praeina ir nerviniai pluoštai, yra klajoklinis nervas, kuris atsakingas už širdies veiklą, parasimpatinę sistemą. Jį sudirginus, širdis gali net sustoti. Todėl anesteziologas turi visas gyvybines funkcijas monitoruoti, sekti, skirti reikalingus medikamentus, kurių pagalba kontroliuojama būklė.
„Operuojant nemiegantį pacientą galėjome stebėti sąmonės būklę ir būti tikri, kad operacija vyksta sėkmingai“, – sako A. Stankevičius.
Sudėtinga operacija dar ir dėl to, kad ją reikia atlikti labai greitai, nes užspausta ir sustabdyta kraujotaka. „Įprastai rekomenduojama operaciją atlikti per 15–30 minučių, jei ji užsitęstų, gali kilti rizika sukelti insultą“, – sako kraujagyslių chirurgas T. Ptašinskas ir džiaugiasi, kad pirmoji operacija buvo sėkminga. Operacijos metu pašalintos iš kraujagyslės kalkės ir atlikta pirminė kraujagyslės plastika – ji susiūta ir atstatyta funkcija. Po operacijas pacientas jautėsi gerai. Trečią parą po operacijos jis išvyko namo ir vyko į reabilitaciją.
Planuojama plėsti ir skatinti
Ateityje Respublikinės Šiaulių ligoninės kraujagyslių chirurgai planuoja plėsti ir skatinti užsikimšusių kaklo kraujagyslių chirurgines operacijas. Pasaulinė praktikoje taip pat skatinama atlikti atvirą chirurginę operaciją, nes rezultatai geresni.
Atvykę į ligoninės Konsultacijų skyrių dažniausiai šie pacientai patenka pas neurologus, kurie skiria magistralinių kaklo kraujagyslių echoskopijas ir pastebi pakitimus. „Turėtų prasidėti kraujagyslių chirurgų bendradarbiavimas su neurologais, kurie, įtarę kaklo kraujagyslių pakitimus, pacientą siųstų kraujagyslių chirurgo konsultacijai“, – įsitikinęs kraujagyslių chirurgas Tomas Ptašinskas ir pastebi, kad iki šiol pas kraujagyslių chirurgus šie pacientai patenka tik iš kitų rajonų arba atsitiktinai.
Ligoninės medikai pasirengę atlikti šias operacijas dar ir todėl, kad tiki sėkme, nes operacinėje dirbanti komanda yra labai profesionali. Kraujagyslių chirurgui labai svarbu, kad instrumentatorė žinotų kraujagyslių operacijų instrumentus ir galėtų nuspėti kraujagyslių chirurgo veiksmus, matytų operacijos eigą, suprastų, kas vyksta operacinėje ir laiku paduotų reikiamą instrumentą. Operacinės slaugytoja instrumentatorė Diana Ptašinskienė – kaip tik tokia. Diana anksčiau dirbo LSMUL Kauno klinikos Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos operacinėje, jai teko dirbti ir su kardiochirurgais, torakalistais ir su kraujagyslių chirurgais, tad turi reikiamos patirties. Anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojos Emilijos Jamontienės ir Jurgitos Krištopaitienės sukaupta patirtis taip pat labai reikšminga. Svarbus ir pagalbinių operacinės darbuotojų triūsas. Visos komandos dėka operacija atlikta greitai ir sėkmingai ir tai yra sėkmingas operacinės komandos darbo rezultatas, po kurio pacientui nebegrės klastinga liga.
