Įtarimus sukėlė padidėję limfmazgiai
Liga prasidėjo netikėtai. Rytis prisimena, kad kurį laiką jam buvo padidėję limfmazgiai kirkšnyje ir prie kaklo.
Tuo metu tėvai galvojo, kad vaikas susirgo paprasčiausiu peršalimu. Tačiau jiems nemažėjant, buvo pradėta ieškoti ligos priežasties. Buvo atlikta daug tyrimų, bet jokios ligos taip ir nebuvo rasta. Kol galiausiai buvo ištirti ir kaulų čiulpai.
Šis tyrimas parodė, kad 14-metis susidūrė su baisia liga – leukemija. Visgi tėvai sūnui nesakė, kuo jis serga.
„Nebuvo interneto, nebuvo, kur paskaityti, o man diagnozės nesakė. Mano tėvai mane vežiojo pas ekstrasensus, vienuoles. Tik po to, kai nugirdau žodį „leukemiją“, susiradau enciklopedijoje ir perskaičiau apie šią ligą“, – kalbėjo Rytis.
Pašnekovas prisimena, kad tą kartą apie ligą nusprendė paklausti sesers.
„Sesers paklausiau, ar man šis dalykas, nuo ko žmonės miršta. Sesė blaškėsi, taip pat nenorėjo sakyti. Kai supratau, kuo sergu, pirmas klausimas buvo kodėl man, ką blogo padariau“, – sakė Rytis.
Vyro teigimu, lengviau tapo atsigulus į ligoninę.
„Vėliau, kai atsiguliau į ligoninę, pamačiau kitus vaikus, kad ir jiems sunku, kai kuriems sunkiau nei man. Po truputį man ta liga tapo kaip savotiškas instrumentas neiti į mokyklą, mokytoja ateidavo pas mane į namus, turėdavau tam tikrų nuolaidų, tai man šiek tiek padėjo“, – šypsojosi Rytis.
Tuo metu, pasak pašnekovo, jis labai norėjo leisti laiką su draugais. O tai padėjo lengviau išgyventi ligą.
Gydymo poveikis Ryčiui prasidėjo jau po pirmųjų seansų, jis pasiekė remisiją, kuri laikosi ir iki šiol.
Skatina paleisti ligą
Net ir išgyvenęs didelius sunkumus, Rytis neprarado pozityvumo. Paklausus, iš kur jo semiasi, vyras pasakojo, kad šį klausimą girdi nebe pirmą kartą.
„Prisimenu, kai šį klausimą man uždavė Seimo konferencijoje, tada man buvo 16 metų. Prisiminiau vieną rusišką patarlę, kuri sako, kad neprarask tikėjimo, nes tapsi vaiduokliu. Smalsumas, noras išsiaiškinti, kas vyksta, padėjo išlaikyti pozityvumą.
Turėjau gyvenime labai daug patirčių, alkoholio, narkotikų vartojimą, iš viso to pavyko išsikapstyti. Žmonėms reikėtų susikoncentruoti į savo tikslą ir atkreipti dėmesį į savo stipriąsias savybes. Kartais liga paleidžia žmogų, bet žmogus ligos – ne. Jei nuolat galvosite apie ligą, tai liga ir laikysis kūne. Bet jei galvosite apie laisvę, džiaugsmą, ką norite veikti, gyvenimas automatiškai keisis. Man pavyko mintis nukreipti į svajones“, – patirtimi dalijosi vyras.
Susirgęs Rytis jautėsi kitoks nei bendraamžiai.
„Būdamas paauglys domėjausi tokiais dalykais, kokiais žmonės domisi būdami 40–50 metų. Tai įvairūs dvasiniai dalykai, intuicija, sapnai. Mano bendraamžiams tai būdavo neįdomu, nerasdavau, su kuo pasikalbėti, daug anksčiau subrendau.
Dabar žiūrint aš labai džiaugiuosi, kad tai praėjau, ir galiu pasidalinti patirtimi su kitais. Tuo metu perskaičiau apie kelias garsenybes, kurios irgi tai praėjo ir vėliau labai daug pasiekė. Tai man paliko viltį, kad įmanoma įveikti ligą. Dalyvauju įvairiuose renginiuose ir bandau parodyti sergantiems vaikams, kad pasveikti tikrai įmanoma ir viskas bus gerai“, – kalbėjo vyras.
Rytis sukūrė šeimą, taip pat turi ir sūnų. Paklaustas, ar po ligos liko kokių nors liekamųjų reiškinių, vyras sako, kad vis dar yra padidintas jautrumas, mat chemoterapija veikia į centrinę nervų sistemą. Tačiau tai sprendžia pasitelkdamas psichologiją. Taip pat pastebi, kad kūnas nėra toks tvirtas, koks galėtų būti.
„Tačiau visa tai atstatoma. Mūsų kūnas yra nuostabus tuo, kad jis visais įmanomais būdais bando atsistatyti, išgyventi, tik tam reikia suteikti sąlygas. Galime susitvarkyti praktiškai su bet kuo, tik tam reikia sąlygų, artimųjų palaikymo, informacijos, o dar geriau – pavyzdžių, kas tai jau įveikė“, – sakė Rytis.
Stebės pagydytus pacientus
Trečiadienį Santaros klinikose surengtoje spaudos konferencijoje buvo pristatyta naujo padalinio veikla, kurioje bus stebimi nuo vėžio gydyti pacientai.
Pasak medikų, nors pagydyti ar sustabdyti vėžį labai svarbu, taip pat svarbu yra ir liekamieji reiškiniai po gydymo. Gydymas nuo vėžio gali būti itin toksiškas kūnui, todėl stengiamasi, kad pacientų gyvenimo kokybė nukentėtų kaip įmanoma mažiau. O tam reikia stebėsenos net ir pasveikus.
Medikų teigimu, gydymas nuo vėžio gali būti ne tik ūmus, pasireiškiantis paties gydymo metu, bet ir ilgalaikis, pasireiškiantis vėliau, bėgant metams. Vienas iš liekamųjų reiškinių – poveikis širdžiai, galintis atsirasti po 5–10 metų nuo vėžio gydymo. Tyrimai rodo, kad gydytiems pacientams dėl vėžio rizika bėgant metams dėl širdies problemų smarkiai padidėja.
VUL Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centro vadovė prof. Jelena Rascon konferencijoje pasakojo, kad pacientų stebėsena po gydymo buvo atliekama ir seniau, tačiau norint ją atlikti kokybiškiau, reikalingi specializuoti centrai.
„Juose medikai žino, ko tikėtis, kokių problemų ieškoti. Santaros klinikose įsteigiamas toks padalinys, kur bus stebimi pasveikę pacientai. Tai nereiškia, kad kiekvienam pacientui vystysis širdies pažeidimai ar skydliaukės ligos. Tačiau kiekvienam tai pasireiškia skirtingai“, – sakė prof. J. Rascon.
