Gydymas gali būti paprastas
Daugeliui gerai pažįstamą gastroezofaginio refliukso ligą sukelia į stemplę patekusi skrandžio rūgštis, o štai eozinofilinis ezofagitas dažniausiai būna susijęs su alergija maistui. Skrandžio rūgštis turi reikšmės, bet ne tiek daug.
„Eozinofilinis ezofagitas yra alerginis stemplės susirgimas. Šį stemplės uždegimą paprastai sukelia maistas, kuris ir šiaip išprovokuoja alergines reakcijas – dažniausiai odos alergiją, žarnyno negalavimus, viduriavimą.
Dažniausiai ligą sukelia pieno produktai ir kviečiai. Taip pat gali būti kiaušiniai, soja, riešutai, žuvis, vėžiagyviai, sezamo sėklytės, vanilė, garstyčios. Kadangi ligos priežastis – alergija maistui, tai ir gydymas kartais būna labai paprastas – tiesiog nevalgyti to, kas sukėlė ligą. Paprastai net neprireikia jokių medikamentų, tiesa, kartais prireikia ir stipresnių vaistų, ir alerginio susirgimo gydymo. Bet dažniausiai užtenka atsisakyti to, kas sukelia alergiją“, – paaiškino profesorius V. Urbonas.
Deja, neretai žmonės nežino, kad serga tokia liga, todėl gali gerti rūgštingumą mažinančius medikamentus skiriamus esant refliukso ligai. Tokiu atveju gydymas ne visada būna efektyvus ir netgi turėti neigiamų pasekmių.
Gydytojas pabrėžė: alergiją galinčių sukelti produktų pašalinimas turi būti griežtas, pvz., nevartoti jokių pieno produktų: nei jogurto, nei kefyro, nei varškės, nei sūrio.
„Tai yra ilgalaikis gydymas, kaip ir alergijos. Jeigu žmogus turi alergiją žemės riešutams, dažniausiai ją turi beveik visą gyvenimą ir, kol nevalgai, viskas puiku, bet suvalgius būna audringa reakcija.
Eozinofilinio ezofagito atveju, audringos reakcijos nebūna, bet palaipsniui viskas blogėja: uždegimas stemplėje progresuoja, atsiranda stemplės susiaurėjimas, dėl to joje ima dažnai strigti kąsnis“, – pasakojo daktaras.
Kokie simptomai?
Kaip jau minėta, eozinofilinio ezofagito ligos simptomai dažnai būna panašūs į GERL, už tai šias dvi ligas lengva supainioti. Sergant eozinofiliniu ezofagitu, gali varginti ir rėmuo, ir atsirūgimai, ypač rūgštimi, ir skausmas krūtinės srityje arba po duobute viršutinės pilvo dalies srityje.
„Gali varginti ir ne stemplės uždegimo simptomai, kurie imituoja širdies ligą, pvz., širdies ar krūtinės skausmas, užkimimas, sausas kosulys, ypač atsigulus lovoje horizontalioje padėtyje.
Vienas iš tipiškiausių požymių, pagal kurį galima įtarti eozinofilinį ezofagitą, kuomet užstringa kas nors stemplėje – ar kąsnis, ar tabletė, ar kapsulė, kurią išgėrė. Žmogus sako: „Man užstrigo, negaliu nei nuryti, nei atryti“. Tada važiuoja į priėmimo skyrių, ten kiša endoskopą, ištraukia įstrigusią dalį.
O maistas įstringa dėl to, kad, jeigu tos ligos negydome, atsiranda kokios nors stemplės vietos susiaurėjimas. Jis atsiranda ne staiga, bet palaipsniui, kol pro ją nebegali praeiti didesnis, kietas gabaliukas“, – sakė profesorius V. Urbonas.
Neužtenka endoskopinio tyrimo
Gydytojas prisiminė, kaip kartą jam, nuėjusiam į svečius, draugo žmona, jauna moteris pasiskundė: „Aš jau tris kartus važiavau į ligoninę dėl to, kad man stemplėje įstringa tai tabletė, tai nedidelis mėsos gabaliukas. Man ištraukia, apžiūri stemplę ir sako: „Viskas puiku. Turbūt tau nuo nervų?“
Paklausta, ar kada buvo tirta dėl eozinofilinio ezofagito ligos, moteris atsakė nežinanti. Tačiau, pasidomėjus, ar jai imtos biopsijos iš stemplės tyrimo metu, paaiškėjo, kad ne. Taigi profesoriui pasidarė aišku, kad ir dėl ezofagito ligos moters niekas netyrė.
Jis pakvietė moterį atlikti gana dažną ir įprastą gastroskopijos tyrimą, kuriuo apžiūrimas skrandis, stemplė, tuo pačiu – dvylikapirštė žarna. kartu kolegą gydytojas primygtinai paragino tiriant paimti biopsiją – stemplės gleivinės gabaliuką. Ištyrus jį mikroskopu, buvo aptikta labai daug eozinofilų – alerginių ląstelių, liudijusių apie eozinofilinį ezofagitą.
„Man labiausiai įstrigo kolegos žodžiai: „Jeigu būtumei manęs atkakliai neprašęs paimti biopsijos, niekada to nebūčiau daręs, todėl, kad stemplės gleivinė atrodė visiškai normali ir graži“.
Tai pavyzdys, rodantis, kokia liga yra apgaulinga: išoriškai stemplė atrodo visiškai normali, o alergines ląsteles pamatome tik tada, kai paimame stemplės biopsiją – ištiriame po mikroskopu ir randame neįprastai didesnį kiekį eozinofilų – alerginių ląstelių, dėl kurių liga vadinasi eozinofiliniu ezofagitu“, – teigė profesorius V. Urbonas, pridūręs, kad be biopsijos vien iš simptomų nustatyti šios ligos neįmanoma – įtarti gali, bet galutinės diagnozės – ne.
Neretai būdingos ir kitos alergijos
Eozinofilinio ezofagitas nėra labai dažna liga. Ji būdinga ir vaikams, ir suaugusiesiems.
„Pirmąkart tą ligą Lietuvoje teko diagnozuoti prieš 12 metų. Pacientas buvo vaikas. Suaugusiems Lietuvoje tik dabar pradedama diagnozuoti tokias ligas. Šiuo metu turiu jau apie 30 tokių pacientų, mes vedame ir registrą, sekame vaikus, kurie turi tą ligą.
Tai nėra dažna liga, bet ji – ilgalaikė. Dažniausiai, pažeidus dietą, liga atsinaujina“, – kalbėjo profesorius V. Urbonas.
Paklaustas, ar eozinofilinis ezofagitas paveldimas, profesorius sakė, kad tokia rizika yra. Tačiau dažniausiai liga tikėtina tiems, kurie jau turi kokį nors alerginį susirgimą, pvz., alerginį rinokonjuktyvitą, liaudyje vadinamą šienlige, alerginę bronchų astmą, arba kokį nors odos alerginį bėrimą, pvz., atopinį dermatitą.
„Kai yra tokios ligos ir žmogus dar sako, kad buvo įstrigęs kąsnis stemplėje, pirmiausia patariu išsitirti dėl eozinofilinio ezofagito: ar nėra dar vienos alerginės ligos – stemplės alerginio uždegimo.
Bet būna ir izoliuotų atvejų, kada vienintelė liga yra eozinofilinis ezofagitas. Užtai ir sakome, kad, jeigu yra kąsnio strigimai arba refliukso ligos pasireiškimai – kyla rūgštys, taip pat žmogus turi daug alergijų – astmą, šienligę, – tai gali būti ne šiaip GERL, bet eozinofilinis ezofagitas“, – sakė medikas.
