Plaučiai nebegali pašalinti įkvėptų mikroorganizmų
Santaros klinikų Pulmonologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila pasakoja, kad nors cigarečių yra įvairiausių, bet vienaip ar kitaip jose yra tabakas ir papildomos medžiagos. Degant tabakui išsiskiria tūkstančiai įvairių medžiagų, aktyvių junginių, kietųjų dalelių.
„Visos šios medžiagos, patekusios į bronchus, vėliau į plaučius, plaučių audinį, priklausomai nuo to, kaip įkvepiama, turi žalojantį poveikį. Tas poveikis gali būti ūminis ir lėtinis“, – sakė prof. E. Danila.
Profesorius paaiškina, kas yra ūminis poveikis.
„Imuninėje sistemoje yra „patruliuojančios“ ląstelės, kurios žiūri, ar nepatenka mikroorganizmas, kurį reikia sunaikinti, kad būtų išvengta infekcijos, ar nepatenka svetimos dalelės, dulkelės. Kai imuninė sistema pamato, kad dūmų įkvepiama į plaučius, gali sureaguoti labai aktyviai, kyla imuninis uždegimas. Laimei, tai nutinka retai“, – pasakojo pašnekovas.
Patį didžiausią poveikį turi ilgalaikis rūkymas. Toks poveikis vyksta keliais lygmenimis. Pirma tokiu, kokį galima matyti per mikroskopą – paėmus gabalėlį bronchų.
„Plaučių ląstelės yra labai sudėtingos, diferencijuotos. Jos savo paviršiuje turi plaukelius, jie visą laiką virpa stipriau į išorę, link gerklų, kad svetimkūnius būtų galima iškosėti ar išspjauti. Jos išneša gleives, kurių sveikam, nerūkančiam žmogui gaminasi nedaug, taip išvalomi plaučiai.
Rūkant šios ląstelės ir jų plaukeliai yra pažeidžiamos. Žūdamos jos keičiasi į plokščias ląsteles. Tokiu atveju, plokščios ląstelės, nebeturėdamos virpamųjų plaukelių, negali pašalinti įkvėptų dalelių, mikroorganizmų, bakterijų“, – apie pokyčius plaučiuose pasakojo profesorius.
Vyksta ir genetiniai pokyčiai
Kartu vyksta ir kitas blogas reiškinys. Bronchuose pradeda gamintis daugiau gleivių, mat atsiranda daugiau gleives gaminančių ląstelių. Gleivių daugiau, bet mažiau ląstelių, kurios jas sugebėtų pašalinti. Ilgainiui gleivės ima kauptis, o jose pradeda gyventi įvairios bakterijos, kurios savo ruožtu taip pat išskiria įvairias medžiagas, turinčias žalojantį poveikį.
„Cigarečių rūkymas yra kaip paleidžiamasis mechanizmas, kuris ne tik pats žeidžia, bet skatina ir kitus veiksnius“, – sakė prof. E. Danila.
Visi šie pokyčiai yra tik mikroskopiniame lygmenyje. Tačiau be jų vyksta ir genetiniai pokyčiai
„Rūkant vyksta degimas, todėl atsiranda aktyvūs deguonies junginiai. Jie turi labai stiprų žalojantį poveikį. Tokie junginiai sukelia genetinius pokyčius. Kadangi genų žmogus turi labai daug, kuo ilgiau rūkoma, tuo daugiau mutacijų įvyksta. Tai reiškia, ta ląstelė nebėra tokia, kokia turėtų būti pas sveiką žmogų, ilgainiui ji tampa vėžine ląstele. Vėžinė ląstelė tampa vėžio pradžia“, – kalbėjo gydytojas pulmonologas.
Kada dar nevėlu mesti rūkyti?
Rūkantys žmonės kaip argumentą, kodėl neverta mesti rūkyti, dažnai naudoja tai, jog rūko jau ilgus metus, tad net ir užbaigus šį žalingą įprotį – niekas nepasikeistų. Tačiau ar tikrai?
Profesorius pasakoja, kad kai kurie organai turi savybę po pažeidimų atstatyti savo tūrį, tačiau plaučiai tokios savybės neturi. Jei bus išpjauta dalis plaučių, jie į savo pradinę būseną nesugrįš. Tačiau kai kurie pažeidimai gali būti atstatyti.
„Jei plaučiai pažeisti buvo taip, kad virpamosios ląstelės su plaukeliais pavirto į plokščias, o tada žmogus meta rūkyti, po kurio laiko dauguma pažeistų ląstelių gali grįžti į normalias. Jei dėl žalingų veiksnių atsirado randeliai, jų, deja, dažniausiai nebepavyksta atstatyti“, – sakė prof. E. Danila.
Bronchai dėl žalingų veiksnių išsikraipo, tampa storesni, kaupiasi gleivės, plaučiuose atsiranda pūslės – šie pokyčiai nebegrįžtami.
„Kiek laiko prireikia plaučiams atsistatyti, geriausiai žinoma iš to, kas yra išnagrinėta dėl virusų sukelto bronchų pažeidimo. Virusas gali sunaikinti visas paviršines ląsteles, jei įvyksta pakartotinis užsikrėtimas virusu, atsistatymas užtrunka iki 2, o sunkesniais atvejais net iki 3 mėnesių. Toks laikotarpis reikalingas tam, kad ląstelės vėl grįžtų į pradinę būseną“, – kalbėjo profesorius.
Tuo metu ilgalaikiai genetiniai pokyčiai gali išlikti ir dešimtmečius.
Įdomu ir tai, kaip keičiasi plaučiai, kai žmogus nustoja rūkyti.
„Kai žmogus ilgesnį laiką nerūko, po truputį iš plokščių ląstelių jos ima grįžti į ląsteles su plaukeliais. Ilgainiui gali sumažėti ir ląstelių, gaminančių gleives. Kai kurie pokyčiai išnyksta per kelis mėnesius, kiti per kelerius metus, genetiniai pokyčiai išlieka dešimtmečius. Struktūriniai pokyčiai, deja, dažniausiai negrįžtami“, – sakė gydytojas.
Pasak profesoriaus, jei žmogus rūkyti meta iki 35 ar 40 metų, dar yra šansas, kad visiškai negrįžtamos žalos nėra.
„Visgi tai yra tik šansas, kai kurie genetiniai pokyčiai gali neišnykti“, – kalbėjo gydytojas pulmonologas.
Kad ir kaip bebūtų, nėra teisinga manyti, kad mesti rūkyti yra per vėlu.
„Atsakymas į klausimą, ar būna per vėlu mesti rūkyti, buvo gautas maždaug prieš 18 metų, kai buvo paskelbtas 50 metų trukmės tyrimas, atliktas Didžiojoje Britanijoje. Buvo pastebėta, kad net metus rūkyti vyresniame amžiuje, žmogus visada laimi kelerius gyvenimo metus ir pristabdo įvairias ligas bei senatvę“, – kodėl bet kokiu atveju verta mesti rūkyti, sakė prof. E. Danila.
