„Reguliari patikra gali padėti išvengti daugiau nei 60 proc. mirties atvejų dėl storosios žarnos vėžio. Slapto kraujavimo išmatose testas (iFOBT) – nesudėtingas patikros dėl storosios žarnos vėžio būdas, veiksmingai padedantis aptikti plika akimi nematomą kraujavimą išmatose, pagal kurį galima įtarti storosios žarnos vėžį ir ikivėžinius susirgimus. Iš 100 profilaktinį tyrimą atliekančių gyventojų, vidutiniškai 15 iš jų yra reikalingas tolesnis ištyrimas“, – pranešime žiniasklaidai statistika dalinasi Lietuvos endoskopuotojų draugijos pirmininkas, Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Endoskopijų skyriaus vadovas doc. dr. Dalius Petrauskas.
Apie tai plačiau bus kalbama šį ketvirtadienį Lietuvos endoskopuotojų draugijos kartu su LSMU Gastroenterologijos klinika organizuojamoje konferencijoje „Storosios žarnos ligų diagnostikos ir gydymo ypatumai: ikivėžiniai susirgimai“. Konferencijos metu bus aptarta diagnostikos ypatumai ir naujos, minimaliai invazinės gydymo galimybės, taip pat planuojamos tiesioginės atliekamų endoskopinių procedūrų transliacijos, demonstruojant diagnostikos ir gydymo metodų pritaikymą realiomis sąlygomis.
Yra patikrintas būdas aptikti besimptomę ligą
Ikivėžiniai storosios žarnos susirgimai yra gerybiniai navikai, turintys potencialą piktybėti, vystytis į storosios žarnos vėžį. Kaip pasakojo doc. dr. D. Petrauskas, rizikos veiksniai šiai ligai išsivystyti yra skirstomi į modifikuojamus ir nemodifikuojamus. Nemodifikuojami rizikos veiksniai yra vyresnis amžius, buvusios uždegiminėmis žarnyno ligos, II tipo cukrinis diabetas, artimų giminaičių tarpe buvę storosios žarnos vėžio atvejai. Modifikuojami rizikos veiksniai yra rūkymas, fizinio aktyvumo stoka, alkoholio vartojimas, nutukimas, mažai skaidulų turinti dieta, didelis raudonos spalvos mėsos ir mažas vaisių bei daržovių suvartojimas.
„Profilaktinės vėžio patikros programos – vienas iš lengviausių kelių užkirsti kelią šiai klastingai ligai. Taikant šiuolaikinius minimaliai invazinius endoskopijos metodus pavyksta pašalinti daugumą gerybinių ir ankstyvos stadijos piktybinių storosios žarnos auglių. Procedūros atliekamos teikiant dienos chirurgijos paslaugas, gydymas stacionare būna nereikalingas. Storosios žarnos vėžys ankstyvosiose stadijose yra besimptomis, todėl nedalyvaujant profilaktinėse patikros programose, onkologinę ligą aptikti sudėtinga, liga dažniausiai pastebima tik jai progresavus, kai tenka taikyti sudėtingą gydymą“, – kalbėjo pašnekovas.
Tuo metu pacientų norimo visiško pasveikimo tikimybę – ankstyvą diagnozę – didina vienas paprastas, auksiniu standartu vadinamas tyrimas – kolonoskopija.
„Kolonoskopijos tyrimas apsuptas mitų, stabdančių žmones nuo apsilankymo pas gydytoją. Dažniausiai nemalonių pojūčių baimė išties sulaiko nuo greitesnio kreipimosi, tačiau tyrimai atliekami su bendrine nejautra, todėl pacientai nepatiria jokio diskomforto procedūros metu, lieka tik tinkamai pasiruošti procedūrai: parą laiko prieš tyrimą nevalgyti (leidžiama vartoti tik skaidrius skysčius) ir pagal nurodymus suvartoti specialius vaistinius preparatus, skirtus žarnyno išvalymui. Gydytojas gali parinkti tinkamiausią preparatą konkrečiam pacientui (pvz. mažo tūrio). Tinkamas žarnyno išvalymas labai svarbus kokybiškam tyrimo atlikimui ir gydymui. Didžioji dalis nustatytų auglių (polipų) yra pašalinami tos pačios procedūros metu“, – pabrėžė doc. dr. D. Petrauskas.
Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti 50–74 metų gyventojai storosios žarnos vėžio profilaktinėje programoje gali dalyvauti nemokamai. Slapto kraujo išmatose testą (iFOBT) rekomenduojama atlikti kas 2 metus.
Svarbus skaičius – 8 metai
Storosios žarnos vėžio riziką didina lėtinės uždegiminės ligos, apie dvi jų – opinį kolitą ir Krono ligą – konferencijoje žiniomis dalinsis ir Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Žarnyno kasos ligų sektoriaus vadovas, gydytojas gastroenterologas, profesorius Gediminas Kiudelis.
Profesoriaus teigimu, opinis kolitas pažeidžia storąjį žarnyną, o Krono liga gali pažeisti tiek storąjį, tiek plonąjį žarnyną. Abi ligos yra autoimuninės kilmės, o tai reiškia, kad etiologija, jų priežastys yra nežinomos.
„Manoma, kad jas lemia imuninės sistemos ir mūsų žarnyno mikrobiotos tam tikra sąveika. Atsiradus šioms ligoms uždegimas tęsiasi visą gyvenimą, t.y., šios ligos nėra išgydomos. Ligos eiga priklauso tiek nuo ligos agresyvumo, tiek nuo to, kaip sekasi ją suvaldyti. Galiausiai, po 8ierių metų nuo opinio kolito arba Krono ligos (kai uždegimas yra storojoje žarnoje) pradžios, rizika susirgti storosios žarnos vėžiu išauga.
Mes turime žinoti sergančiuosius, kurie turi padidintą riziką susirgti storosios žarnos vėžiu. Laiku juos identifikuodami galime vėžio išvengti arba diagnozuoti labai ankstyvas ligos stadijas, kai dar galima nedidelį naviką, vadinamąją displaziją, pašalinti endoskopiškai labai anksti, be didelės chirurginės operacijos“, – pasakojo prof. dr. G. Kiudelis.
Opinio kolito atveju vėžio riziką didina ne tik 8–erių metų terminas, rizika auga ir tiems pacientams, kurie turi pažeidimą, išplitusį visoje žarnoje, vadinamąjį pankolitą. Taip pat budrumo negali prarasti pacientai, kurie serga pirminiu sklerozuojančiu cholongitu ir ypatingai tie pacientai, kuriems gydymas nėra itin veiksmingas – kurie turi dažnus ligos paūmėjimus, jiems sunkiai sekasi kontroliuoti ligą ir kuriems dažni recidyvai, o kolonoskopijos metu stebimi pseudopolipai. Profesoriaus teigimu, tokiems pacientams stebėsena turi būti ypač intensyvi.
„Visiems, sergantiems opiniu kolitu, po 8–erių metų jau periodiškai atliekamos stebėjimo kolonoskopijos. Jų dažnis priklauso nuo rizikos veiksnių. Stebėjimo kolonoskopijos metu labai atidžiai apžiūrimas žarnynas, galima endoskopiškai pašalinti priešvėžinius polipus arba pseudopolipus, taip pat identifikuoti galimas displazijos vietas ir vėliau endoskopiškai jas pašalinti. Jei to padaryti neįmanoma, tada kuo anksčiau diagnozuoti išsivysčiusį naviką, kad būtų galima atlikti endoskopinę rezekciją arba minimaliai invazinę chirurginę rezekciją“, – kalbėjo Kauno klinikų specialistas.
Krono ligos atveju po 8–erių metų sirgimo vėžio rizika gali padidėti net iki penkių kartų. Todėl, natūralu, pacientai, sergantys Krono liga ar opiniu kolitu, yra nuolat – t.y. visą gyvenimą – prižiūrimi gastroenterologų.
Prof. dr. G. Kiudelio teigimu, labai svarbu, kad pacientai laikytųsi gydymo režimo, vartotų visus paskirtus vaistus, lankytųsi periodinėms kolonoskopijoms. Jei liga paūmėja, pacientai dažniausiai skundžiasi padažnėjusiu tuštinimusi, viduriavimu, kraujingomis išskyromis. Tokiu atveju reikia intensyvinti gydymą, galbūt jį keisti.
„Kai liga yra aktyvi, atlikti vėžio stebėjimo kolonoskopijas nėra geriausias laikas. Jos yra atliekamos norint įsitikinti, koks yra ligos aktyvumas, atskirti opinį kolitą nuo Krono ligos, geriau suprasti, kokį gydymą skirti. Stebėjimo kolonoskopijas geriausia atlikti remisijos metu, tada būna didžiausia tikimybė aptikti priešvėžinius pakitimus, kurie gali būti storojoje žarnoje“, – kalbėjo Gastroenterologijos klinikos Žarnyno kasos ligų sektoriaus vadovas.
Daugiau informacijos apie pirmą tokio tipo Lietuvoje rengiamą konferenciją – čia.
