Apie tai laidoje „Delfi tema“ kalbėjo mokslų daktaras, gyvensenos medicinos ekspertas Tomas Vaičiūnas ir Kauno klinikų gydytojas kardiologas, profesorius Raimondas Kubilius.
Nutukimui didelę įtaką daro vis greitėjantis gyvenimas
Pasak dr. T. Vaičiūno, didžioji dauguma nutukimo atvejų yra nulemta neteisingos mitybos ir gyvensenos. Pagrindiniai gyvensenos veiksniai, kurie turi didžiausią įtaką tiek vaikų, tiek suaugusių svorio augimui yra netinkama mityba, fizinis pasyvumas ir aplinkos veiksniai – mokyklos, socialinė, darbo aplinka.
„Arba kitaip sakant – psichosocialinis gerbūvis, kuris taip pat formuoja mūsų įpročius, o jie tiesiogiai susiję su svorio kontrolės nebuvimu. Tai geras miegas, poilsio ir darbo režimas, ir panašiai. Jei reikėtų išskirti pagrindinius rizikos veiksnius nutukimui, didžiausi būtų trys: netinkami mūsų mitybos įpročiai, fizinis pasyvumas ir psichoemocinis gerbūvis. Taip pat dar reikėtų išskirti kitus turimus sutrikimus, kurie gali lemti antsvorį ar padidėjusį svorį“, – sakė dr. T. Vaičiūnas.
Profesorius R. Kubilius pastebi, kad tik paskutinį dešimtmetį įvyko didelis lūžis supratime apie nutukimą, mat iki tol buvo manoma, kad antsvoris tik paties žmogaus problema. Prieš dešimtmetį JAV kardiologų draugija iškėlė iniciatyvą, jog į nutukimą turėtų būti žiūrima kaip į lėtinę ligą.
„Didžiulis pasiekimas, kuris rodo, kad keičiasi mūsų supratimas apie nutukimą, buvo tai, jog Izraelio, Vokietijos ir Italijos Vyriausybės savo nacionalinėse programose patvirtino, kad nutukimas yra lėtinė liga, todėl būtina turėti planą, kaip padėti pacientui“, – kalbėjo profesorius.
Prof. R. Kubiliaus teigimu, nutukimui didelę įtaką daro vis greitėjantis gyvenimas, o maisto pramonėje vis daugiau chemiškai apdoroto, greitai paruošiamo maisto.
Nerimą kelia ir tai, kad jau 13 metų paaugliai į gydytojus kreipiasi dėl per aukšto kraujospūdžio, kuris dažniausiai kyla dėl nutukimo.
„Nutukimas yra lėtinė liga. Pacientai skaičiuoja numestus kilogramus, bet juos sunku išlaikyti, reikia nuolatinių pastangų, ne tik paties paciento, bet ir sveikatos priežiūros sistemos“, – sakė profesorius.
Kaip pastebi pašnekovas, Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje nėra vieningo plano, ką daryti, jei žmogus nori mažinti antsvorį.
Sukelia daugybę ligų
Antsvoris kūnui daro didžiulę žalą, tačiau iš pradžių ji gali būti mažai pastebima. Visų pirma, žmogus jaučia lėtinį nuovargį, patiria sunkumų dėl miego, socialinių veiklų, diena tampa per ilga. Vėliau išsivysto endokrininiai sutrikimai, atsparumas insulinui, širdies ir kraujagyslių ligos, inkstų veiklos sutrikimai.
„Yra ne tik fiziologinės, bet ir psichoemocinės pasekmės, tam tikros stigmos. Lietuvoje antsvorį turi kone kas ketvirtas, nepriklausomai nuo lyties. Su nutukimu susiduria 1 iš 5 žmonių Lietuvoje. Tai nemaži skaičiai“, – sakė dr. T. Vaičiūnas.
Pasak daktaro, auga ir nutukusių vaikų skaičiai. Pašnekovas taip pat pritaria profesoriaus nuomonei, jog Lietuvoje neturime kompleksinės pagalbos sergantiems nutukimu, o tai tikrai nepagerina visuomenės sveikatos.
Po rūkymo didžiausias rizikos veiksnys širdies ligoms, pasak prof. R. Kubiliaus, yra būtent nutukimas. Kai kūne pradeda kauptis riebalai, organizmas juos atpažįsta kaip pašalinę medžiagą, pradeda atakuoti, prasideda lėtinis uždegimas.
Dėl šios priežasties keičiasi pačios kraujagyslės, kraujospūdis pradeda didėti.
„Pasikeičia cholesterolis, pradeda daugėti blogojo cholesterolio. Tada blogėja cukraus pasisavinimas į ląsteles. Tad vystosi padidintas kraujospūdis, daugėja blogojo cholesterolio, atsiranda pirmieji padidėjusio cukraus požymiai. Visa tai pagreitina ankstyvą širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą“, – sakė profesorius.
Dažnai tokie žmonės, pasak gydytojo kardiologo, turi ir kitų rizikos veiksnių. Pavyzdžiui, pradeda rūkyti, nes galvoja, kad cigaretės padės numesti svorio. Tačiau tai tik dar labiau prisideda prie ankstyvo lėtinių ligų atsiradimo.
„Nutukimas iššaukia tiek daug komplikacijų, kad tai gali būti ir psichologinės pasekmės, ir metabolinės, fizinės. Sunkiau judėti, greičiau dyla sąnariai, pacientas jaučiasi įkalintas savo kūne, reikšmingai blogėja gyvenimo kokybė. Pacientas turi susitaikyti su reikšmingai išaugusiais gretutiniais susirgimais“, – kalbėjo gydytojas kardiologas.
Sveikatos sistemai tektų didžiulė našta
Jei iš tiesų pasitvirtintų prognozė ir po 12 metų pusė pasaulio žmonių turėtų antsvorio arba būtų nutukę, pasak gydytojo, sunku įsivaizduoti, kaip visa tai galėtų atrodyti.
„Tokiu atveju dramatiškai padaugėtų širdies ir kraujagyslių ligų, kitų susirgimų skaičius. Taip pat pablogėtų jau sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis prognozė“, – kalbėjo profesorius.
Gydytojas pastebi, kad Lietuvoje ne tik sparčiai daugėja nutukusių vaikų, tačiau taip pat auga elektroninių cigarečių vartojimas tarp vaikų ir paauglių.
„Mes nežinome, kur šių dviejų didelių rizikos veiksnių sąveika nuves. Nepaisant to, kad jau esant tik nutukimui matome, kad reikšmingai didėja arterinis kraujospūdis, blogasis cholesterolis. Drįstu sakyti, kad tuos rizikos veiksnius valdyti bus vis sunkiau, dar didesnė našta teks sveikatos priežiūros sistemai“, – kalbėjo prof. R. Kubilius.
Patarė, ką reikėtų keisti mityboje
Pasak dr. T. Vaičiūno, lietuvių mityboje dažniausiai dominuoja sotieji blogieji riebalai. Daugiausiai jų yra gyvūninės kilmės, riebios mėsos, pieno produktuose. Taip pat pernelyg dažnas yra ir paprastųjų angliavandenių vartojimas. Jie randami cukruje, kepiniuose iš baltų miltų, saldintuose gėrimuose.
„Bet svarbiausia pagalvoti apie tai, ką esame išėmę iš savo kasdienio pasirinkimo. Žiūrint į tipinę lietuvišką virtuvę, esame pamiršę, kas turi teigiamą efektą tiek prieš lėtines ligas, tiek susidūrus su nutukimu, širdies ligomis.
Turėtume vėl į mitybą įtraukti produktus, kurie turi teigiamą efektą. Tai visi augalinės kilmės produktai – ne tik lapinės daržovės, bet ir vaisiai, ir riešutai, sėklos, šakninės daržovės. Pilnos struktūros augalinio pagrindo produktai, pilno grūdo maistas“, – kalbėjo dr. T. Vaičiūnas.
Paprastus baltuosius miltus daktaras ragina keisti į pilno grūdo, valgyti daugiau daržovių, vaisių, riešutų.
„Bloguosius, tai yra sočiuosius riebalus, tokius kaip transriebalus, margariną, stipriai kaitintą aliejų reikėtų keisti į geruosius riebalus, polinesočiuosius. Tai yra esančius gamtoje, natūralius riebalų šaltinius.
Taip pat labai svarbu, kad sumažintume savo perteklinį perdirbtos mėsos vartojimą. Šiandien Lietuva yra viena iš lyderiaujančių šalių tarp kaimynių, kaip daugiausiai suvartojanti perdirbtos raudonos mėsos“, – sakė dr. T. Vaičiūnas.
Pasak pašnekovo, būtent perdirbta raudona mėsa kelia didesnę onkologinių ligų riziką, atsparumą insulinui. Todėl raudonos perdirbtos mėsos reikėtų stengtis vartoti kuo mažiau.
