Dažnas pacientas
Pacientas Mykolas į Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro kardiologijos stacionarą pateko dėl progresuojančio dusulio. Anot gydytojos kardiologės Julijos Jurgaitytės, jau tada žinojo, kad šiam pacientui jau nuo 2021 metų gruodžio mėnesio buvo siūlytas operacinis gydymas. Bet žmogus silpo ir imtis rizikingo gydymo nenorėjo, nors buvo siųstas į Vilniaus klinikas, konsultuotas profesorių, žymių kardiologų.
„Daug kartų buvo svarstyta, kaip pacientui padėti, kad jo sveikatos būklė pagerėtų“, – vardina kardiologė J. Jurgaitytė medikų pastangas, kurias ribojo ne tik nusilpęs paciento organizmas, bet ir atvejį komplikuojantys tyrimų radiniai.
Pastarąjį kartą 80-ies metų pacientas Mykolas į ligoninę atvyko labai nusilpęs, be jokios motyvacijos. Sakė, kad dabar pasiryžęs ir atvirai operacijai. Medikai jam skirdavo medikamentinį gydymą, nes vis būdavo priimama sprendimas, kad chirurginio gydymo jis neištvers, o kateterinis – per daug rizikingas. Bet dėl prastos mitybos nepavykdavo sumažinti uždegimo rodiklių, nepavykdavo normalizuoti kraujo tyrimų rodiklių. Trombocitų kiekis buvo nukritęs iki 40 x 10- 9/l (normalus jų kiekis kraujyje yra 180–450 x 10- 9/l).
Paciento ūgis –170 cm, svoris – 73 kg. Būdamas ligoninėje dar neteko 10 kg, skysčių pašalinimo sąskaita.
„Esant nevisavertei mitybai, nors ir artimieji labai stengėsi ir rūpinosi mityba, jau buvome su sūnumi nusprendę išleisti pacientą namo su pilnomis saujomis kasdien geriamų vaistų“, – dalinasi gydytoja J. Jurgaitytė
Operacijos gali neištverti
Pagrindinė sveikatos problema, dėl kurios buvo gydomas pacientas Mykolas – aortos vožtuvo stenozė, įprastai įveikiama, atlikus širdies vožtuvo keitimo operaciją.
Medikai sprendė, ar operaciją rinktis chirurginę ar atlikti perkateteriniu implantavimu. Daugeliu klausimų dėl šio paciento kreiptasi į keletą Lietuvos širdies chirurgų, ieškota pagalbos. Apsispręsti šioje sunkioje situacijoje buvo sudėtinga, juolab, kad pacientas jau buvo persirgęs insultu, garbingo amžiaus, turėjo prostatos problemų ir kitų ligų, tad buvo labai didelė rizika, kad po operacijos žmogus liks lovos ligoniu, su dar didesne fizine negalia, nei iki tol.
Kai kurie kardiochirurgai, konsultavę ligonį ir sužinoję tyrimų rezultatus, operuoti atsisakė, teigdami, kad nerizikuos, nes pacientas operacijos gali neištverti ir, medikų terminais kalbant, likti ant operacinės stalo.
Labai daug šiuo pacientu rūpinosi artimieji. Jie važiavo į klinikas, kur anksčiau buvo gydytas šis žmogus, surinko visus reikiamus medicinos dokumentus. Širdies ir kraujagyslių centro vadovės prof. J. Čelutkienės iniciatyva buvo nuspręsta pacientą operuoti Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose.
Operacija pavyko
Apsispręsti padėjo ir pats pacientas, nes jis nepuolė į depresiją, išliko pakankamai ramus, pasitikėjo medikais ir jų sprendimu. Padėjo ir labai stiprus artimųjų ryšys, bendravimas ir palaikymas. Pasak gydytojos J. Jurgaitytės, medicinoje stebuklus daro ne vaistai, ne operacijos, bet bendravimas, empatija, išklausymas ir įsiklausymas. Bet atsakomybė tenka pačiam pacientui.
Santaros klinikų širdies chirurgas, doc. Aleksejus Zorinas, kuris operavo pacientą kartu su doc. Viliumi Janušausku, taip pat patikino, kad labiausiai šiame pasirinkime rizikavo pats pacientas. „Jo širdis buvo labai išvarginta aortos vožtuvo stenozės, buvo labai išsekęs, tačiau pasiryžo rizikuoti“, – sako patyręs kardiochirurgas.
Operacija vyko šešias valandas. Dauguma ligonių po tokios operacijos neišvengia neurologinių komplikacijų dėl dirbtinės kraujotakos. Nebuvo lengvas ir šio paciento išėjimas iš neurologinės būklės.
Po gydymo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose pacientas Mykolas vyks į reabilitaciją, kur bus tęsiamas gydymas. Kardiochirurgas A. Zorinas sako, kad namo pacientas grįš savomis kojomis, sustiprėjęs ir įveikęs daugelį metų kamavusias sveikatos problemas.
