Į šiuos ir panašius klausimus atsakė gydytojas kardiologas profesorius daktaras Raimondas Kubilius.
Į padidėjusį pulsą reikėtų atkreipti dėmesį
Gydytojas paaiškino, kad širdies susitraukimo dažnis arba pulsas turi savo tikslinę (normos) vertę.
„Manoma, kad pulsas neturėtų viršyti daugiau 80 kartų per minutę, o jam esant didesniam būtina atkreipti dėmesį net ir tais atvejais, kai pacientas neišsako jokių nesiskundimų.
Vėlgi, mokslininkai nėra pateikę jokių rekomendacijų, kokia gerai besijaučiančio ir neturinčio jokių nusiskundimų paciento pulso dažnio apatinė riba yra normali.
Padidėjęs širdies susitraukimo dažnis ramybėje jau gali būti laikomas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniu ir esančios širdies ar kito organo patologijos išraiška.
Visais atvejais, kuomet pacientas yra tiriamas ir vertinami širdies bei kraujagyslių (ŠKL) rizikos veiksniai, greta blogojo cholesterolio, padidinto arterinio kraujospūdžio suskaičiuojamas ir pulso dažnis. Lygiai taip pat, kaip ir sergančiajam ŠKL, skiriant ar koreguojant medikamentus, visuomet atsižvelgiame į širdies susitraukimo dažnį bei jo reguliarumą. Beje, moterų pulsas yra 8–10 kartų per minutę didesnis, palyginti su vyrų“, – pasakojo profesorius.
Retas pulsas gali būti ir ilgaamžiškumo žymuo
Profesorius R. Kubilius pasakojo, kad neretai tenka susidurti ir su pacientais, kuriems, priešingai – atsitiktinai nustatomas sumažėjęs pulsas.
„Pavyzdžiui profesionaliems sportininkams būdingas lėtas 40–50 kartų per minutę pulsas. Panašiai galėtų būti ir su jaunais pacientais, kurių pulsas svyruoja tarp 50–60 kartų per minutę.
Jeigu žmogus savo retesnį pulsą toleruoja gerai, nepatiria jokių sveikatos nepatogumų – tam dėmesio skirti nereikia. Priešingai, gal ateityje retesnį pulsą vertinsime kaip kaip galimą ilgaamžiškumo žymenį.
Galvojama, kad širdies ritmo vedlys taip pat turi savo dūžių skaičių ir rezervą. Pvz., pasidairykime pavyzdžių gamtoje: pelės širdies pulsas 600 kartų per min. ir ji vidutiniškai gyvena vos keletą metų, arba šunys, katės, kurių pulsas 150 kartų per min., gyvena iki 15 metų, o dramblio širdies pulsas 50 kartų per min. ir jis vidutiniškai gyvena 25 metus“, – palygino profesorius R. Kubilius.
6 sumažėjusio kraujo spaudimo simptomai
Neretai žmonės skundžiasi padidėjusiu arteriniu kraujo spaudimu (AKS). O kaip gi su mažu?
Profesorius sakė, kad tokiu laikomas AKS, lygus ar mažesnis nei 90/60 mmHg. Mažas kraujospūdis dažniau vargina moteris.
Anot pašnekovo, kartais netgi išskiriami 6 mažo kraujospūdžio požymiai, atsirandantys, kai kraujospūdžio sumažėjimas pasiekia kritinę ribą. Jie yra:
1. Mieguistumas ir galvos svaigimas. Kai atsistojus jaučiamasi keistai, svaigsta galva. Tai, kaip sakė profesorius, labiau būdinga sergantiesiems ortostatine, padėties pasikeitimo hipotenzija.
2. Bendras silpnumas, nuovargis ir jėgų stoka.
3. Epizodiškai atsirandantis mirguliavimas akyse.
4. Sąmonės pritemimas, ar trumpalaikis keliolikos sekundžių trukmės sąmonės netekimas (sinkopė) ir dėl to įvykęs griuvimas/kritimas.
5. Negebėjimas koncentruoti ir sutelkti reikiamą dėmesį.
6. Nerimas, atsirandantis dėl anksčiau išvardintų simptomų.
Gerti kavą – klaida
Bandantys pakelti kraujospūdį neretai griebiasi kavos, tačiau profesorius R. Kubilius įspėjo, kad toks elgesys yra didelė klaida.
„Kai kalbame apie įprastinį, fiziologinį mažą kraujo spaudimą jauniems žmonėms, dažnai klaidingas patarimas yra išgerti daugiau kavos arba stiklinę vandens su ištirpintu puse šaukštelio valgomosios druskos. Tai padeda centralizuoti organizmo skysčius bei užtikrinti reikiamą cirkuliuojančio kraujo kiekį organizme.
Tačiau įpratusiems tai daryti, nepatarčiau to tęsti, ir vietoje to rekomenduočiau išgerti stiklinę pomidorų sulčių bei laikytis ilgalaikio antihipotenzinių priemonių plano – pakankamo skysčių suvartojimo, kad organizmas būtų adekvačiai hidratuotas. Neturintiems širdies ar inkstų ligų, rekomenduojama suvartoti 2–3 litrus skysčių per dieną. Pavyzdžiui, prieš imantis kokios fizinės veiklos, rekomenduojama papildomai išgerti 2 stiklines vandens.
Paradoksalu, tačiau turime vengti kavos ir alkoholio, nes tai skatina didesnį skysčių kiekio pasišalinimą. Suprantama, rytinis kavos puodelis į šį draudimų sąrašą nepatenka!“ – nuramino rytą kava mėgstančius pradėti žmones profesorius R. Kubilius.
Taip pat reikėtų valgyti mažomis porcijomis ir reguliariai, nes tai padeda išvengti kraujospūdžio svyravimų prieš ir po valgio.
Pasitarus su gydytoju, pasak pašenkovo, galima maistą pasigardinti papildomu nedideliu kiekiu druskos (iki 6 g per dieną, kai įprastai rekomenduojame neviršyti 5 g valgomosios druskos suvartojimo).
„Reikalingas ir reguliarus kasdienis fizinis aktyvumas, padedantis stiprinti raumenis, taip išlaikant geresnį kraujagyslių tonusą. Geriau toleruojami pratimai, atliekami horizontalioje ar sėdimose padėtyse. Tinkamas yra plaukimas, važinėjimasis dviračiu.
Esant galimybei, sėdėkime ar ilsėkimės pakėlę kojūgalį, ar atitinkamai iki 10 cm pakėlę kojas.
Jeigu mažas kraujospūdis labiausiai vargina rytais, tuomet lėtai kelkimės iš lovos, kartais 30 min. prieš atsikeliant išgerkime 2 stiklines vandens.
Svarbi pilnavertė, adekvati mityba ir poilsis. Sunkiai dirbantiems ir dehidratavusiems taip pat gali sumažėti AKS.
Reikėtų palaikyti ir normalų kūno svorį. Turintieji mažą svorį yra linkę ir į mažesnį kraujospūdį, – patarė profesorius, pridūręs: – Deja, neturime nė vieno vaistinio preparato, padėsiančio padidinti arterinį kraujo spaudimą“.
