Kelionė praėjo smagiai, tik jos metu Lina užmušė keletą pastebėtų ant kojų nutūpusių vos matomų musyčių.
Po poros dienų susiruošus skristi į žiemišką Vilnių apsirengė šilčiau – vykdama į oro uostą užsimovė storesnes pėdkelnes, apsiavė šiltesnius batus.
„Oro uoste labai pradėjo niežtėti ir berti kojas, jos ėmė tinti, bėrimų atsirado ir ant rankų. Niežėjo taip, kad nevalingai nusikasiau. Turėjau į kelioninį krepšį įsimetusi tepalų, bet jie nepadėjo.
Negalėjau būti su ilgais batais ir pėdkelnėmis, nes iš skausmo degino kojas. Batelių irgi negalėjau būti apsiavusi, nes kojos ištino. Lėktuve sėdėjau be pėdkelnių.
Gerai, kad šalia manęs lėktuve sėdėjo mediko žmona. Ji davė vaistų nuo alergijos, kurių turėjo, tai šiek tiek padėjo, bet neilgam“, – pasakojo Lina.
Paaiškėjo, kad niežėjo ten, kur per ekskursiją sugėlė musytės. Įgėlimų neišvengė ir Linos sūnus, bet vaikui niežėjo mažiau, nes ir apsirengęs kelionėje buvo labiau.
„Tik nugarą vis į mane pasitrindavo, kaip katinas“, – šyptelėjo moteris.
Moteris atviravo, kad labiausiai bijojo Hurgados oro uoste dėl anafilaksinio šoko pradėti dusti ar prarasti sąmonę. Jai siaubą kėlė mintis, kas tokiu atveju būtų su jos vaiku.
Pakeleivės duoti vaistai nuo alergijos padėjo tik laikinai. Po skrydžio grįžus namo siaubingas niežėjimas atsinaujino. Be to, grįžus apėmė silpnumas, mieguistumas, tad nieko nelaukdama tą pačią sekmadienio naktį skubėjo į budinčią vaistinę vaistų nuo alergijos.
Vaistinėje nusipirko dezinfekcinio purškiklio, kurį kone visą iškart sunaudojo, bet tai gelbėjo nedaug.
Pirmadienį Lina vėl nuvyko į vaistinę, ten nusipirko tepalo sugeltoms vietoms patepti. Jį irgi kone visą per dieną ir sunadojo. Tačiau niežulys greitai nesiliovė.
„Tris naktis beveik nėjo užmigti. Oda buvo labai jautri – gėlė nuo bet kokio prisilietimo prie odos“, – sakė Lina.
Dabar ji dėkinga savo gydytojai, kuri pacientę pakonsultavo nuotoliniu būdu ir skyrė vaistus, pagaliau numalšinusius skausmą. Anot Linos gydytojos, sugėlimai jai pasirodė panašūs į blakių įkandimus.
Tik po keleto dienų niežulys nurimo, bėrimas išnyko, bet ant kojų liko apie nemalonius pojūčius primenančios dėmės.
Pasikalbėjusi su kitais Egipte anksčiau viešėjusiais pažįstamais Lina išgirdo, kad ir jiems taip buvo nutikę – po kelionės laivu apėmė baisus niežulys.
„Po mano karčios patirties – patarimas keliaujantiems į Egiptą: paprašykite prieš kelionę gydytojo skirti antialerginių vaistų, tepalų. Ypač, jeigu, kaip ir aš, esate jautrūs uodų įkandimams. Kai kurie šie vaistai parduodami ir be recepto. Skirkite laiko dėl šventos ramybės pasitarti su gydytoju ar bent vaistininku ir įsidėkite vaistų į kelionę“, – rekomendavo moteris.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė, pamačius Linos kojų nuotraukas ir išgirdusi istoriją, pastebėjo, kad paraudimas ir patinimai aplink sukandimo vietas rodo stiprią alerginę reakciją.
„Esant stipriai alerginei reakcijai, nieko keista, kad buvo sunku miegoti, nes bet koks lietimasis prie sudirgintos vietos, sukelia stiprų diskomforto jausmą.
Dažniausiai būklės pablogėja, kai prie sukandimo vietų liečiasi drabužiai. Todėl labai natūralu, kad dėvint pėdkelnes niežulys dar labiau intensyvėjo. Jei būtų dėvimos laisvai krentančios kelnės, tikriausiai niežulys būtų buvęs šiek tiek mažesnis.
Mano praktikoje tikrai pasitaiko klientų, besiskundžiančių įvairiais įkandimais po kelionių. Išskirti, kad dažniausiai tai būtų vabzdžių sukandžiojimai grįžus iš Egipto, tikrai negalėčiau. Taip stipriai sukandžioti keliautojai tikriausiai jau kreiptųsi į gydytoją, o ne atvyktų į vaistinę“, – svarstė G. Tautkevičienė.
Pašnekovė paaiškino, kad po įkandimo vabzdžiai dažnai išskiria medžiagas, kurios alergizuoja žmogų.
„Kadangi sukandžiojimas yra labai gausus, išskirtos medžiagos kiekis žmogaus kraujyje susidarė nemažas. Tai galėjo nulemti stipresnę ilgiau trunkančią alerginę reakciją.
Dažnai po įkandimo niežulys, didesnis paraudimas apie įkandimo vietas sustiprėja praėjus pusdieniui ar parai, kai kraujyje labiau pasklinda alergenai. Kasantis niežtinčias vietas, dar labiau padedama alergenui plisti ir niežulys bei paraudimas stiprėja“, – pasakojo vaistininkė.
Tad ką daryti, kai kyla tokia alerginė reakcija?
„Niežulį ir alerginę reakciją sumažinti gali tepami ar/ir geriami priešalerginiai preparatai. Jei sukandimas nėra intensyvus, gali užtekti ir tepalo. Jei įkandimų kiekis yra gausus, vien tepamų neužteks, šalia vertėtų vartoti geriamas tabletes nuo alergijos.
Šioje situacijoje buvo paminėta, kad pacientei oro uoste buvo davę priešalerginį preparatą, kuris trumpam padėjo. Priešalerginių preparatų yra įvairių – vieni, kurie greitai pradeda veikti, bet veikia trumpiau, kiti kurie veikia ilgiau ar naudojami tik nakties metu, nes pasižymi slopinančiu efektu.
Esant stipriai alerginei reakcijai nereikėtų tikėtis, kad, išgėrus vieną tabletę, niežulys stebuklingai praeis. Kiek laiko užtruks, priklauso nuo alergijos intensyvumo ir organizmo ypatybių“, – aiškino G. Tautkevičienė.
Anot jos, esant tokiems atvejams, savijautą pagerina, niežulį mažina vėsuma.
„Vėsūs kompresai, šaldantys tepalai, purškalai blokuoja receptorius, todėl nejaučiamas niežulys, o šaltis mažina patinimą.
Vaikams yra specialūs pleistrai po vabzdžių įkandimo. Užklijuojama įkandimo vieta, vaikas negali kasytis, todėl paraudimas nedidėja ir pleistre yra medžiagos, kurios slopina niežulį.
Žinoma, visada rekomenduojama naudoti apsaugines priemones, skirtas vabzdžiams atbaidyti. Tam skirti įvairūs purškikliai, kremai, apyrankės. Produktų pasirinkimas yra labai gausus, nuo visiškai natūralių iki cheminių“, – nurodė G. Tautkevičienė.
Vaistininkė priminė keliautojams, kad vykstant į kalnus reikia nepamiršti ir apie apsaugą nuo saulės, nes oda bus stipriai veikiama jos spindulių ir apsauginis kremas yra tiesiog būtinas. Tiek nušalusiai, tiek nudegusiai odai reikėtų turėti raminančios, drėkinančios, regeneraciją skatinančios priemonės, tokios kaip medetkų ar šaltalankių aliejus.
„Kelioniniame krepšyje manau visada turėtų būti priešalerginis preparatas, o, jei keliautojas yra jautresnis, tada tepalas po įkandimo ir apsauga nuo įkandimų tikrai praverstų.
Jei keliautojas yra labai alergiškas, vykstant į egzotines šalis, reikėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, ar nereikėtų turėti stipriau ir greičiau veikiančių preparatų jei ištiktų anafilaksinė reakcija, nes tai tikrai yra pavojinga.
Bendrai kalbant apie keliautojo vaistinėlę, turėtume pasiimti preparatus pagal tai su kokiomis problemos susiduriame ir kasdieniniame gyvenime. Pvz.: jei dažnai kyla rūgštis, tai turėti preparatą rūgštingumui mažinti. Jei nusimato aktyvi kelionė ir galimos traumos, reiktų nepamiršti skausmą ir uždegimą malšinančių vaistų, šaldančio tepalo, elastinio binto bei pleistrų.
Keliaudami ne visada turime galimybę valgyti reguliariai, vartojame savo organizmui mažiau įprastus produktus bei patiekalus, o dar prisideda ir faktas, kad radikaliai pasikeičia gyvenimo tempas, patiriame daugiau streso. To pasekmės dažnai yra pilvo pūtimas ir maudimas. Todėl ruošdamiesi kelionei turėtume pasirūpinti vaistais nuo viduriavimo, vidurių užkietėjimo ir rėmens, taip pat pasiimti virškinimo fermentų.
Jei dažniausiai niekuo nesiskundžiate, bet norite apsidrausti, tai priešalerginiai vaistai, taip pat medikamentai nuo skausmo, viduriavimo ar apsinuodijimo ir virškinimui gerinti skirti preparatai niekada nepamaišys.
Tačiau reikėtų įsidėmėti ir tai, kad kiekvieno organizmas yra skirtingas – žmonės ir ne kelionės metu dažnai vartoja vieną ar kelis preparatus, todėl svarbu vaistų suderinamumas, atsakinga būtų apie kelionių vaistinėlės turinį pasitarti su gydytojais ir vaistininkais“, – siūlė pašnekovė.
