Iš kitų kvėpavimo takų ligų išsiskiria pirmiausia tuo, kad šią infekciją sukelia bakterija, o ne virusas, bei dalis visuomenės yra šios bakterijos nešiotojai. Ir nors bakterine infekcija užsikrėsti sunkiau negu virusine, po karantino suvaržymų nustojus dėvėti kaukes, mažiau laikantis higienos, pneumokoko sukeltų ligų atvejų gali padažnėti. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro šeimos gydytojas Vilius Rajeckas pranešime žiniasklaidai dalinasi esminiais pastebėjimais apie pneumokokines ligas.
Sunku atskirti nuo kitų peršalimo ligų
Vieno ar kelių aiškių simptomų, iš kurių būtų galima spręsti, kad asmuo susirgo būtent pneumokokine infekcija, deja, nėra. Kaip ir nėra specifinio simptomo, galinčio parodyti, ar tai virusinė, ar bakterinė infekcija. Kalbant apie pacientus, labai svarbu visuma, t. y. kiek laiko karščiuojama, kokia temperatūra, koks kosulys, ar yra sloga, ar jaučiamas ausies skausmas, ar kvėpavimo dažnis padidėjęs, ar yra vangumas, skauda galvą, kaip susirgo, kokios lėtinės ligos, kaip gydėsi.
Apžiūros metu įvertinama plaučių funkcija, apžiūrint gerklę, ausis, galima įvertinti, ar yra kokių bakterinei infekcijai būdingesnių požymių. Žinoma, jeigu reikia, galima atlikti kraujo tyrimus, paimti pasėlius iš kvėpavimo takų, kraujo.
Būklės blogėjimas signalizuoja ligos komplikacijas
Įprastai tipinė pneumokokinės ligos eiga būna tokia: užklupus virusui, pirmosiomis dienomis karščiuojama, kamuoja kosulys, gerklės skausmas, sloga, kaulų „laužymas“, tada savijauta arba pradeda gerėti, arba vėl kyla aukšta temperatūra.
Vieni simptomai gali palengvėti, tačiau gali atsirasti naujų simptomų: ausies ar galvos skausmas, dažnas kvėpavimas (daugiau nei 20 k./min.). Būklės pablogėjimas dažniausiai rodo, kad virusinė infekcija komplikuojasi į bakterinę, dažniausiai į sinusų, ausies ar plaučių uždegimą. Tada būtina kreiptis į šeimos gydytoją.
Pneumokokinė liga nėra iš tų, kurią galima pražiūrėti. Ji yra sunki, ypač invazinė jos forma, kuri gali būti žaibinė. Tada pneumokoko sukeltas meningitas ar sepsis gali baigtis tragiškai net ir suteikus gydymą.
Invazine pneumokokinė liga vadinama todėl, kad sukėlėjas lengviau gali pereiti mūsų organizmo audinius (sinusų, ausies, kvėpavimo takų) ir krauju patekti į kitus organus. Pavyzdžiui, kai bakterijos patenka per kvėpavimo takus, apatiniuose kvėpavimo takuose kyla plaučių uždegimas. Tačiau jeigu pneumokokas prasiskverbia į kraują, juo gali nukeliauti iki galvos smegenų dangalų, ten sukelti uždegimą, pneumokokinį meningitą – dažniausią invazinę pneumokokinę ligą.
Kaip užsikrečiama?
Susirgus per kvėpavimo takus (čiaudint, kosint) ar su seilėmis išskiriami pneumokokai, kurie ore mažuose lašeliuose pasiskirsto ant kitų žmonių ar paviršių. Nuo jų bakterijos patenka aplinkiniams asmenims ir nenusiplovus rankų bei, pavyzdžiui, pasikrapščius nosį, atsiduria nosies gleivinėje. Pneumokokas gauna geras sąlygas daugintis.
Visiškai kita situacija, kai asmuo yra infekcijos nešiotojas (dažniausiai vaikai). Pneumokokas tūno nosiaryklėje, bet uždegimo nesukelia. Nešiotojai nejaučia jokių simptomų, bet gali perduoti sukėlėją tokiu pačiu būdu.
Imuniteto svarba
Norint sumažinti riziką susirgti infekcijomis, svarbu palaikyti stiprią imuninę sistemą. Tam padeda pakankamas fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, kokybiškas miegas, žalingų įpročių atsisakymas. Tačiau kelioms žmonių grupėms silpnesnis imunitetas yra neišvengiamas, tuo metu kyla didesnė rizika susirgti pneumokokine infekcija.
Pirmoji grupė yra vaikai, ypač ikimokyklinio amžiaus. Dažniausiai imunitetas nusilpsta laikinai, po persirgtos virusinės infekcijos. Per metus ikimokyklinio amžiaus vaikai virusinėmis infekcijomis serga bent 6–8 kartus ir tai yra normalu. Žmogaus imuninė sistema nėra tokia atspari virusams kaip bakterijoms, todėl jais susergama dažnai. Po virusinės infekcijos nespėjus atsistatyti imuninei sistemai, vaikui grįžus į ugdymo įstaigą ir susidūrus su pneumokoko sukėlėjais, kyla rizika prasidėti bakterinei komplikacijai. Jei bakterinės infekcijos pasikartoja bent tris kartus per metus, reikėtų atkreipti dėmesį į imuninės sistemos būklę.
Antroji grupė yra vyresnio amžiaus žmonės (65 m. ir vyresni). Dėl silpnėjančios imuninės sistemos organizmas gali nebesunaikinti pneumokoko bakterijų, tuomet jos dauginasi ir sukelia pneumokokinę ligą.
Trečioji grupė yra lėtinėmis ligomis sergantys asmenys. Įvairios plaučių, širdies, kraujagyslių, kraujo, kepenų, inkstų ligos sumenkina imuninį atsaką, išsekina organizmą ir jis tampa mažiau atsparus pneumokokui. Rūkymas taip pat itin pažeidžia imuniteto atsaką kvėpavimo takų gleivinėje, taip didindamas bakterinės infekcijos riziką. Sergant autoimuninėmis, vėžio ligomis, po organų transplantacijos kartais gydoma imuninę sistemą modifikuojančiais vaistais, kurie gali prisidėti prie imuninės sistemos susilpnėjimo.
Kaip užkirsti kelią pneumokokinei ligai?
Sumažinti pneumokokinės ligos riziką galima keliais būdais.
Pirma, labai svarbu stiprinti imuninę sistemą, o susirgus virusine infekcija pasveikti ir leisti organizmui atsigauti.
Antra, ne mažiau svarbu sumažinti pneumokoko plitimą. Būtina laikytis rankų ir kosėjimo higienos, nesidalinti asmeniniais daiktais (stalo įrankiais, lūpų balzamu, maistu ar gėrimais). Patalpose pneumokoko plitimą mažina oro kokybės, t. y. reguliaraus vėdinimo, užtikrinimas.
Susirgus pneumokokine liga, reikėtų gydytis pagal gydytojo pateikiamas rekomendacijas. Sergantis asmuo, pradėjęs gydytis tinkamais antibiotikais, per vieną ar dvi dienas tampa nebeužkrečiamas.
Žinoma, jei žmogaus imuninė sistema yra silpna, siekiant išvengti pneumokokinės infekcijos, rekomenduojama nuo jos pasiskiepyti. Rizikos grupėms priklausantiems asmenims skiepus kompensuoja valstybė: vaikai skiepijami pagal nacionalinę imunoprofilaktikos programą, o kitiems skiepą skiria šeimos gydytojas.
