Gydytojų nebestebina jauni ūminį širdies infarktą ar galvos smegenų insultą patyrę pacientai. Visi jie, anot profesoriaus, turėjo bent vieną didįjį širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnį.
Pasaulinės širdies dienos išvakarėse duodamas interviu portalui „Delfi“ gydytojas papasakojo, kas labiausiai didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką jauniems ir ką svarbu padaryti kiekvienam, kad nuo jų apsisaugotume.
– Ar tiesa, kad ŠKL nustatomos vis jaunesniems žmonėms? Su kokio amžiaus jauniausias pacientais teko susidurti?
– Tenka, pripažinti, kad sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis vis jaunėja. Jau nesistebima, kai ūminį širdies infarktą patiria vos į trečią dešimtmetį įkopę jaunuoliai. Rodos, jauniausias pacientas buvo sulaukęs vos 24 m., o ūminį širdies infarktą, pasibaigusį klinikine mirtimi, patyrė tik 30-ojo gimtadienio sulaukęs vyriškis.
Deja, visi jauni infarktą patyrę žmonės turėjo bent vieną didįjį širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnį, tokį kaip padidintas kraujospūdis ar/ir cholesterolis, rūkymas). Antai, prieš keletą savaičių kolega iš užsienio šalies dalinosi istorija apie ūminį širdies infarktą patyrusį septyniolikmetį, surūkydavusį iki 40 cigarečių per dieną!
Taigi stebimos jaunėjančios širdies ir kraujagyslių ligų tendencijos verčia kalbėti apie ankstyvas ŠKL, kai jos vis dažniau diagnozuojamos vyrams, sulaukusiems 40 m., o moterims – 50. Šio amžiaus sulaukusiems, nors ir neturintiems jokių nusiskundimų (padidėjęs cholesterolio kiekis ir arterinis kraujospūdis yra nebylūs, tad jų nejaučiame), būtina įvertinti kardiovaskulinę riziką, o jos neradus, naujai riziką perskaičiuoti kas 5 metus.
– Kokios širdies ir kraujagyslių ligos užklumpa jaunesnius asmenis? Kokios dažniausios to priežastys?
– Jaunus žmones grėsmingiausios ligos – ūminis širdies infarktas ar galvos smegenų insultas – ištinka staiga ir netikėtai. Nors tikslinantis susirgimo aplinkybes paprastai visais atvejais surandame, kad buvo padidintas kraujospūdis, cholesterolis, pacientas rūkė arba turėjo paveldėjimo polinkį, kai ankstyvas mirtis arba susirgimą širdies ligomis buvo patyrę tėveliai.
Šiandien suskaičiuojama daugiau nei 40 įvairių ŠKL rizikos veiksnių. Tikiu, kad ateityje jų tik daugės. Antai, vien per pastaruosius metus įsitvirtino nauja svarbi ŠKL rizikos veiksnių kategorija: karantinas, vasaros karštis, aplinkos užterštumas kietosiomis dalelėmis, triukšmas, trumpesnis nei 6 val. trukmės naktinis miegas, depresyvumas ir kt.
Sveikatos politikai yra suskaičiavę, kad mirštamumas nuo išeminės širdies ligos galėtų būti žymiai mažesnis, jei būtų kruopščiai koreguojami rizikos veiksniai. Laikantis aštuonių pagrindinių mitybos principų, galima būtų sumažinti mirčių nuo ŠKL skaičių per pusę. Sumažinus populiacijos riziką susirgti ŠKL bent 1 proc., sumažėtų 25 tūkst. ŠKL atvejų ir būtų sutaupoma maždaug 40 mln. eurų per metus atskirai kiekvienoje Europos šalyje.
– Dažnai paaugliai ir jauni suaugusieji rūko elektronines cigaretes, kaip neva nekaltesnę ir sveikesnę kaitinamo tabako gaminių alternatyvą. Kokia Jūsų, kaip kardiologo, nuomonė apie tai? Ar jos tikrai yra saugesnis variantas?
– Deja, pacientui skirtas padrąsinimas ir siunčiama žinutė yra tik viena – bet kokios rūšies tabakas – ar tai būtų tradicinės cigaretės, ar kaitinamasis tabakas ar trečios kartos išmanios elektroninės cigaretės – yra sveikatai žalingos.
Nors elektroninės cigaretės rinkoje prieinamos daugiau nei 20 m., tačiau iki šiol Amerikos vaistų ir maisto administracija jų neskuba registruoti kaip pagalbinės priemonės norintiems mesti rūkyti, nes efektyvumui pagrįsti trūksta įrodymų.
Kita vertus, jau skaičiuojame vieną jaunuolių kartą, rūkusią elektronines cigaretes ir stebime, kad šie prietaisai yra žalingi sveikatai. Drįstu teigti, kad elektroninių cigarečių rūkalius galime priskirti ankstyvos širdies ligos išsivystymo grupei. Tikėtina dėl neatsakingo požiūrio į sveikatą jiems dažniausiai sutinkami ir kiti rizikos veiksniai – mažesnis fizinis aktyvumas, netinkamas gyvenimo būdas, greičiausiai numojimas ranka ir į padidintą cholesterolį ar arterinį kraujo spaudimą.
Svarbu pabrėžti, kad rūkymo metimas yra labai prasmingas bet kuriame amžiuje – tiek kontroliuojant ligą, tiek nepasikartojant širdies infarktams. Rugsėjo mėnesį pristatyti tyrimai akcentuoja, kad, siekiant sklandesnės pooperacinės eigos ir greitesnio sveikimo, pacientams rekomenduojama bent 4 savaites iki planinės bet kokios rūšies operacijos numatytos datos mesti rūkyti.
– Kaip jaunų žmonių sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis veikia antsvoris? Ar jis reikšmingai prisideda prie augančio sergamumo?
– Pilvinis nutukimas yra svarbus ŠKL rizikos veiksnys. Nutukimą paprasčiausiai galime vertinti kaip poodiniame riebaliniame audinyje vykstantį uždegiminį procesą, kuris galimai asocijuojasi ir aktyvuoja uždegiminius procesus kraujagyslės sienelėse, reikšmingai veikia arterijų aterokslerozės plokštelių vystymąsi.
Nutukimas neabejotinai turi įtakos ir kraujospūdžio kilimui, apsunkintam gliukozės pasisavinimui. Visa ši įvairių grandinių puokštė ir pastūmėja pacientą į didesnę riziką susirgti ŠKL.
Mityba – kitas pamatinis sveikos širdies ramstis. Jeigu susilaikytume nuo riebaus ir greito maisto pasiūlymų, nesirinktume pusfabrikačių, greitos kulinarijos ir konditerijos gaminių, sūraus maisto, saldžių gėrimų, papildoma druska negardintume patiekalų, neabejotinai geriau kontroliuotume ir ilgesniam gyvenimo tarpsniui užtikrintume savo sklandžios širdies veiklą.
– Ar pastebėjote neigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sveikatai dėl pandemijos?
– Pandemija reikšmingai pablogino širdies ir kraujagyslių sveikatą. Buvome liudininkai, kaip pandemijos pradžioje pacientai vengė kreiptis į gydymo įstaigas, išaugo mirčių dėl ŠKL skaičius. Skaudu buvo žiūrėti, kaip popandeminiu laikotarpiu atvykę pacientai buvo itin sunkios būklės, pandeminis suvaržymas prarado svarbiausius priešnuodžius – judėjimą, socialinį aktyvumą ir kontaktinius apsilankymus pas gydytojus.
– Ką rekomenduotumėte padaryti kiekvienam, kad apsaugotų savo širdį ir kraujagysles?
– Rekomendacijos būtų paprastos ir nesudėtingos:
- Visi vyresni nei 20 metų asmenys privalo žinoti savo kraujospūdį, būti išsityrę cholesterolį, nerūkyti, matuotis ir pratintis prie sveikos gyvensenos rūbo.
- Esant nekoreguotiems rizikos veiksniams, juos nedelsiant nemedikamentinėmis ir medikamentinėmis priemonėmis koreguoti. Tyrimai rodo, kad apie 40 proc. visuomenės neįvertina ŠKL rizikos, o 20 proc. ją pervertina.
- Reguliarus fizinis aktyvumas. Kasdien nueiti 5000 žingsnių reikšmingai lėtina bemaž 40 lėtinių ligų išsivystymą, o 10 000 žingsnių per dieną sukelia stebuklus.
- Reikia būti linksmiems ir optimistiškiems, nes ši būklė bemaž 40 proc. sumažina ŠKL rizikos išsivystymą.
