Nacionalinio visuomenės sveikatos centro entomologė Milda Žygutienė sakė, kad erkių yra visoje Lietuvoje, jų aptinkama kiekviename administraciniame rajone.
„Jeigu kažkada kalbėdavome, kad miestai saugesni, tai tikrai dabar taip nėra, todėl, kad jos išplito labai plačiai, visuose miestų parkuose, pliažuose, šalia pliažų“, – LNK laidai „Labas vakaras, Lietuva“ sakė medicinos entomologė.
Per metus pasimaitina dukart
Didžiausias erkių aktyvumas yra kovą-balandžio pradžioje, kai jos nubunda po žiemos miego, yra vystymosi stadijos, todėl alkanos, piktos ir labai nori išgyventi. Tačiau erkės pavojingos ir dabar.
„Tos, kurios pasimaitino, būdamos piktos ir alkanos kovo mėnesį, jau spėjo išsivystyti į sekančią vystymosi stadiją ir joms reikia vėl maisto, kad galėtų gyventi toliau. Erkė gyvena kelerius metus, priklausomai nuo to, kaip pasiseka pasimaitinti“, – paaiškino M. Žygutienė.
Nuo kovo iki rugsėjo erkės geriausiu atveju pasimaitina dukart.
„Erkė turi tokias vystymosi stadijas: kiaušinis, lerva, nimfa ir jau suaugėlė“, – patikslino medicinos entomologė.
Gali platinti įvairias ligas
Erkės gali platinti visą puokštę ligų, daug virusų, kurie pasiskirstę geografiškai. Erkių platinamos ligos priklauso ir nuo šių parazitų rūšių.
„Žinome apie babeziozę, kuri daugiau galbūt yra gyvūnų liga. Serga ir žmonės, bet tai tikrai pavieniai atvejai su atitinkama klinikine forma, su simptomais. Dažniausia serga tie, kuriems išoperuota blužnis ir tokių atvejų nėra labai daug aprašyta.
Tuliaremiją irgi gali platinti erkės. Ši liga plinta keletu kelių. Vienas iš jų – per erkės įsisiurbimą.
Kačių įdrėskimo ligą irgi gali platinti erkės. Šią ligą sukelia Bartonella bakterijos. Ji taip vadinasi, kadangi vienas pagrindinių platintojų yra kačių blusa. Ypatingai, kai įdreskia kačiukai, per jų įdrėskimus tos bakterijos labai plinta, bet sukėlėjų yra ir erkėse.
Vienas pagrindinių simptomų – padidėję limfmazgiai ir įdrėskimo vietoje negyjančios žaizdelės“, – patikslino M. Žygutienė.
Specialistė sakė, kad nuo erkių įsisiurbimo niekas neapsaugotas.
„Nėra tokių charakterio ar organizmo savybių, kurias atmestų erkė ir sumažintų norą siurbtis. Tai yra labai primityvus sutvėrimas, kuris nieko neturi: nei akių, nei galvos. Turi siurbimo aparatą ir maišą – kūną, į kurį pumpuoja kraują. Reaguoja į vienintelį dalyką – šilumą ir išskiriamą anglies dioksidą“, – teigė M. Žygutienė.
Pasak entomologės, erkės yra absoliutūs parazitai. Net ir turint geriausių norų, sunku rasti teigiamų jų savybių.
Lietuvoje yra didžiausias sergamumas erkiniu encefalitu
Šiuo metu kol kas pasiskiepyti galima tik nuo erkinio encefalito, bet gali būti, kad netolimoje ateityje bus galima turėti vakciną ir nuo Laimo ligos.
„Mes jos labai laukiame, bet dar teks šiek tiek palaukti. Labai didelės sėkmės atveju kalbama apie 2025 metus, kai tokia vakcinas atsirastų“, – komentavo specialistė.
Kol pastarojo skiepo nėra, reikėtų pasinaudoti galimybe paskiepyti nuo erkinio encefalito saugančiu skiepu.
„Lietuviai nepakankamai skiepijasi nuo erkinio encefalito, nors privalėtų kiekvienas pasiskiepyti, nes gyvename tikrai endeminėje zonoje – turime didžiausią sergamumą erkiniu encefalitu Europoje“, – įspėjo M. Žygutienė.
Saugo ne visi repelentai
Medicinos entomologė sakė, kad daugiausia erkės būna žolėse – jos nelipa aukščiau pusantro metro. Mėgstamiausias šių padarų aukštis – iki 1 metro.
„Jos reziduoja apatinėje miško paklotėje ir žemutiniuose augaluose, lipa ant žolės ir ten „balsuoja“ priekinėmis letenomis, kurios yra tas jautrusis organas, reaguojantis į šilumą“, – vaizdžiai paaiškino LNK laidos pašnekovė.
Beje, netgi ne visi repelentai atbaido erkes. Ypač, jeigu veikliosios cheminės medžiagos repelentuose yra tik 10–15 proc. Šiems parazitams atbaidyti reikia gerokai stipresnės koncentracijos – ne mažiau kaip 30 proc.
Kartu specialistė priminė nepamiršti, kad yra ne tik suaugusių erkių, bet ir nimfų, kurios labai mažutės. Jų galima nė nepastebėti.
„Tik tada, kai ji padidėja ir įkandimo vieta pradeda niežtėti, tada žmogus atkreipia dėmesį arba pastebi, kad yra darinys“, – kalbėjo M. Žygutienė.
Medicinos entomologė įspėjo: miškuose nėra saugių nuo erkių vietų ir patarė einantiems grybauti tam būti tinkamai pasiruošus: pasirūpinti tinkama apranga, repelentais, grįžus save apžiūrėti, o radus įsisiurbusią erkę kuo skubiau ją ištraukti ir stebėti save visą mėnesį.
Svarbiausia įsisiurbusią erkę pašalinti kuo skubiau, ypač dėl prevencijos nuo Laimo ligos. Kuo trumpiau ji liks ant kūno, tuo mažesnė tikimybė, kad erkė perduos sukėlėją.
Visą LNK laidos „Labas vakaras, Lietuva“ siužetą galite peržiūrėti čia:
