Dietos įtaka
Žmogaus širdžiai įtakos, metant svorį, turi ne tik pasirenkamas fizinis krūvis, tačiau ir mažo kaloringumo dietos. 2019 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad suvartojant tik 800 kalorijų per dieną, patiriamas laikinas, tačiau reikšmingas širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijos pablogėjimas. Ypač pažymima, kad didžiausia rizika kyla žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Reiktų dar pabrėžti tai, kad poveikis širdžiai išnyksta arba normalizuojasi per 8 savaites nuo dietos pradžios.
Nors pats svorio metimas ir nesukelia intensyvaus širdies plakimo, tačiau su tuo susiję dalykai gali. Pavyzdžiui, dietinės tabletės, mankšta, kofeino vartojimas, mitybos sutrikimai ar net elektrolitų trūkumas padidina žmogaus pulsą. Be to, tyrimas taip pat parodė, kad mažai angliavandenių turinčios dietos gali ženkliai padidinti prieširdžių virpėjimo rizikos veiksnį.
Pulso stebėjimas
Treniruočių intensyvumą svarbu vertinti pagal širdies ritmą, tačiau pirmiausia reikia nusistatyti maksimalų širdies susitraukimų dažnį, kuris būtų žmogaus raudonoji riba. Tai riba, kurią jūsų širdies ir kraujagyslių sistema gali atlaikyti fizinės veiklos metu. Norėdami apskaičiuoti maksimalų širdies susitraukimų dažnį, atimkite savo amžių ir 220. Pavyzdžiui, 30 metų žmogaus maksimalus pulsas gali būti 190.
Žinodami šį skaičių, sporto metu išmaniųjų apyrankių pagalba galėsite stebėti širdies veiklą ir reguliuoti, kokioje penkių treniruočių zonoje esate. Pirmoji apšilimo zona. Tuo metu ruošiate širdies ir kvėpavimo sistemą, raumenis bei sąnarius intensyviai mankštai. Apšilimo metu turėtumėte naudoti 50–60 proc. maksimalaus širdies susitraukimų dažnio. Antrojoje intensyvumo zonoje, kai pradedate naudoti 60–70 proc. širdies pajėgumo, pereinate iš apšilimo į vadinamąją riebalų deginimo zoną, kurioje treniruojatės 70–80 proc. maksimalaus širdies ritmo.
Nors šioje zonoje sudeginate daugiau riebalų nei glikogeno, absoliutus sudegintų riebalų kiekis yra daug mažesnis nei vėlesniuose etapuose, kaip, pavyzdžiui, ketvirtojoje aerobinėje zonoje. Jūsų širdies susitraukimų dažnis turėtų būti 80–90 proc. maksimalaus širdies ritmo. Čia sudeginamos kalorijos tolygiai pasiskirsto tarp jūsų riebalų atsargų ir glikogeno. Ir galiausiai anaerobinėje teritorijoje išnaudosite 90–100 proc. maksimalaus širdies susitraukimų dažnį. Tuo metu neįmanoma atlikti pratimą ilgiau nei kelias minutes, nes jūsų glikogeno atsargos išsenka greičiau, nei pavyksta joms pasipildyti.
Specialisto komentaras
Kardiologė Rūta Rogalskienė:
– Apie keturiasdešimt procentų širdies ligų lemia antsvoris ir mažas fizinis aktyvumas. Tokie žmonės dažnai skundžiasi ir kitomis sveikatos problemomis – kraujospūdžio ir cholesterolio padidėjimu. Visgi prieš pradedant sportuoti patartina nepulti stačia galva į aktyvią sporto veiklą. Antsvorio turintiems žmonėms rekomenduojama pasitikrinti širdies būklę, juk dažnai sportuojantieji renkasi aktyvius, jėgos reikalaujančius pratimus, net neįtardami, kad jų atlikimo metu kyla kraujo spaudimas. Dėl šios priežasties gali atsirasti ritmo sutrikimų, ištikti insultas.
Esant padidėjusiam cholesterolio kiekiui ir širdies kraujagyslių pažeidimams, krūvio metu gali atsirasti išeminiai širdies pakitimai. Sportas, viršijantis organizmo galimybes, gali sukelti skausmus krūtinėje, o tuomet padidėja miokardo infarkto tikimybė.
Jei žmogus persistengia, sportuoja nemetodiškai, pradeda nuo didelių krūvių, gali plėstis širdies ertmės, atsirasti ritmo sutrikimai, širdies raumens mechaninis perkrovimas ir išsivystyti kardiomiopatija (širdies raumens pažeidimas). Pavojus kyla ir tuomet, kai jauni žmonės intensyviai sportuoja ir vartoja papildus su energetinėmis medžiagomis, jie nuvargina širdį, dėl to pablogėja širdies raumens funkcija.
