Sportas – pagrindinė traumų priežastis
Sportuoti bei būti fiziškai aktyviam – svarbu kiekvienam, ne tik, dėl raumenų tonuso išlaikymo ar sklandžios organizmo veiklos, bet ir dėl pasikraunamų gerų emocijų. Vis dėlto, būtent sportuojant yra didelė rizika patirti traumų. Dažniausios, dėl kurių pacientai kreipiasi į gydytojus – pėdos ir čiurnos traumos. Pastarosios neretai įgyjamos dėl nestabilaus paviršiaus, slystelėjus ar užkliuvus, pavyzdžiui, žaidžiant futbolą, krepšinį, tinklinį, taip pat bėgiojant ar žygiuojant.
Pasak skubiosios medicinos gydytojo Šarūno Maciulevičiaus, įprastai tai nesunkios traumos, tačiau pasitaiko ir rimtų kaulų lūžių.
„Nesudėtingais atvejais pėda yra forsuotai užlenkiama, pakreipiama, dėl ko dažnai yra patempiami, įplėšiami raiščiai, tačiau sudėtingesniais atvejais lūžta kaulai“, – sako skubiosios medicinos gydytojas ir priduria, kad ypač pavojingos čiurnų ir blauzdų traumos patiriamos vandenlenčių sporte – dėl fiksuotos pėdos padėties įvyksta sukamieji kaulų lūžiai, kuriems dažniausiai reikalingas operacinis gydymas ir ilgalaikė reabilitacija.
Jis taip pat prie dažnesnių traumų vasarą išskiria viršutinių galūnių traumas. Ypač dažnai pasitaiko vadinamoji „kamuolio trauma“, kuomet kamuoliu pataikoma į ištiestą pirštą ir traumuojami piršto sąnariai.
Riešų, alkūnių ir pečių traumos labiau siejamos su griuvimais. Pasak mediko, taip dažniausiai nutinka kontaktinio sporto metu, pavyzdžiui, važinėjantis riedučiais, paspirtukais, dviračiais.
„Griūdami instinktyviai tiesiame rankas į priekį ir bandome atsiremti. Esant didesnei griuvimo energijai nukenčia tipinės viršutinės galūnės vietos – patempiami riešo, alkūnės, peties raiščiai. Jei trauma sudėtingesnė, gali lūžti riešo ir alkūnės kaulai, išnirti peties sąnarys“, – galimas pasekmes vardija Š. Maciulevičius.
Jis taip pat pažymi, kad vasaros metu pastebimai padaugėja itin sudėtingų ar net gyvybei pavojingų traumų. Pastarosios įprastai pasitaiko ekstremalaus sporto srityje (parasparniai, oro balionai, motokrosas).
„Jei žmogus krito iš labai aukštai ir smūgis buvo labai stiprus, pasekmės gali būti skaudžios – daugybiniai kaulų lūžiai bei vidaus organų pažeidimai. Nukentėjusysis nedelsiant turi būti transportuojamas į artimiausią politraumos centrą“, – sako medikas.
Žaizdos ir nudegimai – tipinės vasaros traumos
Vasaros sezono lauko darbai, intensyvi fizinė veikla – retai praeina be paviršinių žaizdų, ypač kai kūnas yra mažiau pridengtas drabužiais. Dažniausiai pasitaiko menki nubrozdinimai, negilūs paviršiniai įpjovimai, lengvos muštinės žaizdos, tačiau kartais žaizdos gali būti ir labai rimtos.
„Jei lauko darbai atliekami naudojantis elektriniais, benzininiais darbo įrankiais, o dviračiu ar paspirtuku mėgaujamasi be apsaugų, taip susižeisti galima rimčiau. Žaizdos būna gilios, plačios, galinčios siekti raumenis, net kaulus“, – teigia medikas ir papildo, kad tokios žaizdos dažnai būna nešvarios, todėl sunkiau gyja, nes yra pažeisti aplinkiniai audiniai, gali kilti infekcijos pavojus.
Nudegimai taip pat yra klasikinė vasaros trauma. Grilių ir laužų sezonas, neatsargus elgesys su ugnimi ne vienam pasibaigia gydytojų priežiūroje, – teigia medikas: „Dažniausiai pasitaiko nesunkūs, paviršiniai rankų, krūtinės ir veido nudegimai. Retesniais atvejais pacientai patiria daugybinius, gilius, neretai ir sudėtingų chirurginių intervencijų reikalaujančius nudegimus“.
Dar viena šiltojo metų sezono traumų grupė – svetimkūniai. Pirmiausia tai rakštys, kurios patenka po rankų oda, tačiau taip pat dažnai, pavyzdžiui, atliekant statybos ar sodo darbus, į akis gali pakliūti medienos, purvo ar metalo gabaliukai. Kiek rečiau – dulkės ir kiti krislai.
Pirma pagalba patyrus traumą – svarbi visais atvejais
Nesvarbu, kokio sudėtingumo traumą patyrė žmogus, pirma pagalba yra labai svarbi sėkmingam gijimui. Pasak Š. Maciulevičiaus, įprastos vasaros sezono traumos beveik niekada nesikomplikuoja ir joms gydyti reikalinga minimali medicininė intervencija.
„Lengviems sumušimams, patempimams reikalingas ramybės režimas, pakeltos galūnės padėtis, elastinis bintas, šaltis ir vaistai nuo skausmo. Jei trauma – negausiai kraujuojanti žaizda, tuomet pakaks ją nuplauti šiltu švariu vandeniu, po to sutvarstyti bintu ar tik užklijuoti pleistru“, – sako skubiosios medicinos gydytojas ir tuo pačiu primena, kad nestipriai nudegintą kūno vietą vertėtų pakišti po tekančio vėsaus, bet ne šalto vandens srove. Sekančiame žingsnyje naudoti nuskausminamuosius tepalus, neprilimpantį bintą.
Jis taip pat pažymi, kad daug pastangų nepareikalaus paviršinio svetimkūnio iš odos pašalinimas. Tam tinkamos priemonės yra pincetas, o jei į akį įskrido muselė ar pateko dulkė – vandenyje sudrėkintas ausų krapštukas.
Kur kas daugiau streso, jei minėtos traumos yra sunkios. Tokiu atveju labai svarbu tiksliai žinoti, kokius pirmos pagalbos veiksmus reikia atlikti iki sulaukiant kvalifikuotos medikų pagalbos.
„Jeigu galūnė yra akivaizdžiai deformuota, traumuota vieta intensyviai tinsta, judesiai yra negalimi arba labai riboti, pastebimas traumuotos vietos kraujotakos ar jutimų sutrikimai – tokie simptomai byloja apie kaulų lūžį. Tokiu atveju, be jau minėtų pirmos pagalbos priemonių, reikalinga įmobilizuoti traumuotą vietą – prie kojos pribintuoti ilgą tvirtą daiktą, pavyzdžiui, lentą, pagalį ar šluotos kotą. Tai turi būti padaryta taip, kad judesiai būtų negalimi bent per du sąnarius aukščiau ir žemiau traumuotos vietos“, – aiškina Š. Maciulevičiaus.
Tuo tarpu gilias, gausiai kraujuojančias žaizdas plauti vandeniu nėra tikslinga, akcentuoja skubiosios medicinos gydytojas, – svarbiausia stabdyti kraujavimą.
„Vienas efektyviausių būdų stabdyti kraujavimą – spaudžiamasis tvarstis. Vienas binto rulonėlis dedamas į žaizdą ir stipriai pribintuojamas, kad spaustų kraujavimo šaltinį. Jei kraujuojama čiurkšlėmis, tokį arterinį kraujavimą verčiau stabdyti turniketu“, – pataria medikas, pridurdamas, jog tokiais atvejais savarankiškumas nepatartinas.
Kreiptis pagalbos būtina nedelsiant
Skubiosios medicinos gydytojas atkreipia dėmesį ir į asmenis patyrusius lengvesnes traumas. Anot jo, operatyviai suteikiama pagalba išlieka svarbi, net jei trauma iš pirmo ir žvilgsnio neatrodo rimta.
„Lengvos traumos dažniausiai apibrėžiamos, kaip kojos iki kelio sąnario ar rankos iki peties sumušimai, patempimai, lūžiai, nesukeliantys ryškaus galūnės funkcijos sutrikimo. Taip pat paviršinės žaizdos be svetimkūnių, neapimančios kosmetinių zonų (veido neplaukuotoji dalis, ausys, nosis, lytiniai organai), nesukeliančios sunkiai sustabdomo kraujavimo, jutimo sutrikimų. Paprasčiausias pavyzdys – čiurnos nikstelėjimas, po kurio sunku priminti koją, patinusi čiurnos sritis“, – dėsto gydytojas.
Š. Maciulevičius papildo, kad greitai suteikiamą pagalbą, patyrus lengvas traumas, pacientai gali gauti Vilniaus „Affidea klinikoje“ esančiame „Express Care“ punkte be išankstinės registracijos arba kreipiantis į savo poliklinikos budinčius gydytojus.
