Po to, kaip profesorius R. Kubilius išsamiau papasakojo apie aritmijas (šį tekstą rasite čia), gavome nemažai papildomų skaitytojų klausimų apie tai, į kuriuos profesorius mielai sutiko atsakyti.
„Geriu vaistus, bet permušimai atsiranda“
„Vis jaučiu širdies permušimus. Po gydytojo konsultacijos paskirtas betaadrenoblotarius, tačiau dėl mažo kraujospūdžio (AKS 90/60 mmHg), rekomendavo vartoti tik ketvirtadalį paskirtos dozės. Geriu vaistus, bet vistiek kartais permušimai atsiranda. Taip pat vartoju ir magnio, kalio preparatus“, – būklę paprašė pakomentuoti vienas skaitytojas.
Į tai profesorius R. Kubilius atsakė: „Tikėtina, šiuo atveju, pacientas skundžiasi permušimais. Panašu, kad ekstrasistolės nėra dažnos, tačiau kai kuriuos pacientus, net pavieniai permušimai iš tiesų labai vargina.
Pirmiausia, šiems pacientams rekomenduojame atlikti kraujo tyrimą ir įsivertinti kalio ir magnio koncentraciją, nes šiuo vasaros laikotarpiu, ypač esant fiziškai aktyviau gyvenant, elektrolitų ir skysčių kiekis gali būti mažesnis nei suvartojama. Esant mažam kraujospūdžiui labai svarbu adekvatus skysčių vartojimas, fizinis aktyvumas“.
Taip pat gydytojas pridūrė, kad ekstrasistolės gali atsirasti ir ne dėl širdies sistemos negalavimų, bet dėl, pvz., padidėjusio skrandžio rūgštingumo aktyvesnės skydliaukės funkcijos, nerimo ar net persirgus COVID-19.
„Pacientams, kuriems jau yra diagnozuota širdies ir kraujagyslių liga, gausesnį ekstrasistolių kiekį gali provokuoti ir išeminės širdies ligos, širdies nepakankamumo paūmėjimas. Apie šiuos naujai atsiradusius simptomus būtina užsiimti savo gydytojui“, – patarė profesorius.
Gąsdina pasikartojantys ritmo sutrikimai
Kitas skaitytojas rašė: „Diagnozuotas prieširdžių virpėjimas, paskutinį kartą atkurtas, taikant elektrošoką. Tačiau, labai gąsdina naujai pasikartojantys ritmo sutrikimai“.
Profesorius R. Kubilius sakė, kad susiduriant su sutrikusio ritmo epizodais – prieširdžių virpėjimu ar plazdėjimu, tenka spręsti 2 pagrindinius uždavinius. Pirmasis – atkurti sutrikusį ritmą.
„ai jis sutriko staiga, reikia atkurti per 48 valandas nuo ritmo sutrikimo pradžios, o kai sutrikimas užsitęsęs daugiau nei 48 val., ne anksčiau kaip po 3 savaičių, kai pacientas kasdien vartoja kraujo skystinančius vaistus (antikoaguliantus). Beje, nuo šių metų liepos mėnesio visi geriamieji antikoaguliantai jau yra pilnai kompensuojami“, -pastebėjo gydytojas.
Antrasis uždavinys – išlaikyti atkurtą ritmą, kad jis daugiau nesutriktų.
„Deja, sinusinio ritmo išlaikymui skiriame per mažai dėmesio. Paradoksalu, tačiau šiandien rinkoje yra vos 2 pagrindiniai antiaritimiai vaistai, iš kurių svarbiausias sukurtas bemaž prieš penkis dešimtmečius. Todėl pacientui, priklausomai nuo paskirto vaisto, juos būtina vartoti ypač reguliariai, vienodais tarpais (pvz., 7–15–23 val.), tiksliai taip kaip paskyrė Jūsų gydytojas, nes kažkuriuo laiku, neišgėrus vaisto, nutrūksta ritmo sutrikimą slopinantis poveikis ir ritmas vėl gali sutrikti.
Dažniausia klaida, kad pacientas pajautęs, kad jau kurį laiką nesikartoja ritmo sutrikimų priepuoliais, savo ruožtu nutraukia ar sumažina vaistų vartojimą“, – įspėjo profesorius R. Kubilius.
Gydytojas pridūrė, kad greta antiaritminių vaistų būtinas ir kraujo krešėjimą slopinančių vaistų (antikoaguliantų) vartojimas.
„Pacientams pabrėžiame, kad, gali būti ir trumpalaikiai vos kelias sekundes, neretai miegant, trunkantys ritmo sutrikimai, dėl kurių gali susidaryti krešulys ir sukelti pvz., galvos smegenų insultą. Ypač, svarbu, kad pacientas suprastų, kodėl paskirti vaistai ir nuo ko jie apsaugos. Tada bus ir didesnis vaistų vartojimo drausmingumas bei paties paciento atsakomybė.
Deja, nereta būna ir atvejų, kad atkurto sinusinio ritmo nepavyksta išlaikyti, jis kartotinai sutrinka, pvz., dėl širdies ligos diagnozuojamos išsiplėtusios širdies ertmės ir širdies ritmo vedlys nebesugeba užtikrinti ritmiškos veiklos. Tais atvejais pacientui paliekamas sutrikęs ritmas. O antiaritminiais vaistais užtikrinus normalų pulsą ir vartojant antikoaguliantus, pacientų gyvenimo trukmė ir gyvenimo kokybė yra tokia pati kaip ir tų, kurių nevargina ritmo sutrikimai“, – nuramino profesorius R. Kubilius.
Aritmijos priežasčių – ne viena
Dar vienas skaitytojas domėjosi, kokios priežastys išprovokuoja aritmiją, ir kaip dažnai ritmo sutrikimai (prieširdžių virpėjimas) gali kartotis.
Profesorius R. Kubilius atsakė: „Ritmo sutrikimo priežasčių yra gausybė, tačiau, kartais ir nepavyksta nustatyti tikrosios. Be elektrolitų pusiausvyros sutrikimo, skysčio netekimo, ritmo sutrikimą provokuoja patiriamas stresas ar fizinis krūvis, perteklinis stimuliuojančių medžiagų vartojimas (energiniai gėrimai, kava, nikotinas ir kt.) padidintas ir nekoreguotas arterinis kraujospūdis, antsvoris, cukrinis diabetas, išeminės širdies ligos, širdies nepakankamumo paūmėjimas, kitų sistemų negalavimai, taip pat su amžiumi dėl vykstančių senatvinių pokyčių dažnesni ritmo sutikimai. Taigi, šių priežasčių šalinimas ar jų koregavimas bei kasdienis reguliarus fizinis aktyvumas gali būti sėkmingas raktas į kuo ilgesnį ritmo išlaikymą bei geresnę savijautą.
Svarbu suprasti, kad naujai atsiradęs ritmo sutrikimas signalizuoja sutrikusią širdies veiklą arba pakitusią širdies reakciją į kitos sistemos sutrikimą. Pašalinus priežastį, pašaliname ir ritmo sutrikimą. Deja, gana reikšminga dalis pacientų prieširdžių virpėjimo simptomų nejaučia ir gyvena su juo (tačiau, vis tiek šie pacientai aktyviai turi būti gydomi).
Todėl visiems, sulaukusiems 65 m. amžiaus, būtina užsirašyti elektrokardiogramą, įvertinant, ar nėra sutrikęs ritmas, arba čiuopiant pulsą vertinti pulso banga yra ritmiškumą“.
„Jaučiu permušimus, bet gydytojai nieko neranda“
Dar vienas klausimas buvo toks: „Dažnai jaučiu širdies permušimus, būna kad net akyse pritemsta. Kiek kur ėjau ir i polikliniką, ir privačiai, atsakymas tas pats – mes nieko blogo nematome. Tai kur kreiptis, kad surastų man šitą problemą?“
Gydytojas R. KUbilius į šį klausimą atsakė: „Iš tiesų, tai dažna ir visiems nepatogi problema, kai pacientas skundžiasi konkrečiais ritmo sutrikimais, tačiau gydytojams apžiūros metu, ramybėje, nepavyksta jo nustatyti. Tokiais atvejais, pacientui rekomenduojame atlikti 24–48 val. elektrokardiogramos stebėsenos tyrimą, kuomet nuskaitoma ir įrašoma elektrinė širdies veikla. Tyrimo metu pacientas gyvena sau įprastą kasdienę veiklą, tikintis, kad užeinantys permušimai bus įrašyti, o gydytojas analizuodamas įrašą galės galimai įvertinti ritmo sutrikimo rūšį ir pagal tai priimti sprendimus. Taip pat turėtume atsakyti, ar širdies permušimus neišprovokuoja vasaros laikotarpiu padidintas prakaitavimas, dėl ko netenkame elektrolitų bei skysčių“.
Jeigu turite daugiau su sveikata ir sveika gyvensena susijusių klausimų, kuriuos norėtumėte užduoti specialistams, atsiųskite juos adresu sveikata@delfi.lt, arba užpildykite apačioje esančią formą ir mes pasistengsime rasti, kas galėtų pakomentuoti.
