Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas praėjusį šeštadienį net pripažino beždžionių raupų protrūkį tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija.
Laimė, Lietuvą infekcija bent jau kol kas aplenkė. Nors galbūt ir pas mus yra užsikrėtusiųjų beždžionių raupais, tik mes to nežinome? Apie tai ir beždžionių raupus apskritai portalas „Delfi“ kalbino užkrečiamųjų ligų ekspertą profesorių Saulių Čaplinską ir Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologą daktarą Marių Striogą.
Sunku nepastebėti
Daktaras M. Strioga sakė, kad teoriškai beždžionių raupai jau gali būti Lietuvoje, bet tai – ne koronavirusinė infekcija ir nepanašu, kad raupai būna besimptomės formos. Jiems būdingus požymius aplinkiniai pastebės ir paragins kreiptis į medikus.
„Beždžionių raupai turi aiškią klinikinę išraišką savo aiškius simptomus: svarbiausia – karščiavimą ir bėrimus, sritinių limfmazgių padidėjimą. Jeigu užkabina rageną, gali būti ir regos sutrikimas, karščiavimas.
Akivaizdžiausias simptomas yra bėrimas, apie kurį dažniausiai kalbama. Jis prasideda veido srityje, po to eina į galūnes, gali būti ir juosmens, ir liemens srityje. Iš pradžių atsiranda dėmelės, po to jos virsta iškilimu, pūslele, ta pūslelė trūksta ir taip toliau.
Jeigu susirgtų kuris nors asocialus žmogus, kuris ir taip nesikreipia į medikus, galbūt beždžionių raupų ir nepastebėtume. Bet jis paprastai užkrėstų to rato žmones ir jie anksčiau ar vėliau kreiptųsi.
Jeigu tie atvejai kliniškai neaptikti, tai visai realu, kad Lietuvą beždžionių raupai aplenkė“, – mano M. Strioga.
Tai, kad paprastai pirma beždžionių raupai pasireiškia bėrimu veido srityje, tam tikra prasme, anot pašnekovo, yra dėkinga situacija.
„Mes neturėtume tiek besimptomių, kurie vaikšto ir platina ligą, kaip COVID-19 atveju“ – sakė M. Strioga.
Kam pavojus didžiausias?
Profesorius S. Čaplinskas sakė, kad beždžionių raupai, priešingai nei linkstama manyti, pasireiškia ne tik bėrimais.
„Tas virusas po truputį plito, kol išaiškėjo, lygiai taip pat kaip ŽIV infekcija – ji taip pat nepastebimai plito, kol išaiškėjo.
Dabar jau ir PSO pradeda atvirai kalbėti, taip pat daug specialistų ir žiniasklaidos atstovai, kad reikia sakyti nemalonią tiesą. O nemaloni tiesa apie beždžionių raupus yra ta, kad šiame etape, kaip ir ŽIV infekcijos pirmame plitimo etape, jie daugiausia plinta tarp vyrų, turinčių nesaugių lytinių santykių su vyrais ir dažnai keičiančių lytinius partnerius.
Jeigu prieš daugiau nei 30 metų mums AIDS centre buvo labai sunku pramušti šitą tylą ir iš vienos ar kitos pusės rasti kontaktus, pradėti dirbti su gėjų bendruomene, kad jie patys kviestų savo demografinės grupės žmones saugotis ir neužsikrėsti nuo 100 procentų mirtinos ŽIV infekcijos, tai dabar iš esmės mes prieiname prie to paties, kalbant apie beždžionių raupus. Tik skirtumas yra tas, kad mirštamumas nuo jos yra žymiai mažesnis. Užsikrėtę žmonės – jauni vyrai su stipria imunine sistema paprastai nemiršta“, – pasakojo profesorius.
Tai – dar ne lytiškai plintanti liga
Daktaras M. Strioga taip pat sakė, kad beždžionių raupai daugiausia plinta tarp nesaugius homoseksualius santykius turinčių vyrų.
„Bet ši liga nelaikoma lytiškai plintančia. Lytiškai plintanti liga yra tada, kai užsikrėsti galima lytinių santykių metu ir užkratas būna lytinių organų išskyrose. Raupai tokia liga nėra.
Italų mokslininkai ištyrė kelis vyrus, pas kelis spermoje nustatė beždžionių raupų virusą ir iš vieno pavyzdžio jiems pavyko išskirti jį gyvybingą. Taigi, neatmetama galimybė, kad liga gali turėti ir lytiškai plintančioms ligoms būdingų požymių.
Aišku, gali užsikrėsti ir per kontaktą oda, bet tada kyla klausimas, kodėl daugiausia užsikrečia homoseksualūs asmenys, nes glaudų kontaktą turi ir heteroseksualios poros. Žinoma, homoseksualūs santykiai – labiau traumuojami ir padaro daugiau pažeidimų, per kuriuos galima užsikrėsti“, – pastebėjo pašnekovas.
Gali paveikti ir vidaus organus
Profesorius S. Čapinskas atkreipė dėmesį į du svarbius dalykus. Pirma: beždžionių raupai – asmeniui labai nemaloni liga, nes lieka randai.
„Yra ir ne vien tik kosmetiniai dalykai, lieka pasekmės ir gali būti pažeidžiami įvairūs vidaus organai“, – pastebėjo S. Čaplinskas.
Antra – svarbu, kokios gali būti pasekmės visuomenei, jeigu virusas įsitvirtins ir pradės plačiai plisti, kaip atsitiko su ŽIV infekcija.
„Mūsų tyrimų duomenys aiškiai rodo, kad ir Lietuvoje, jeigu virusas pradės cirkuliuoti vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais demografinėje grupėje, jis išeis iš jos rėmų. Nereikia galvoti, kad tai yra vien tik tam tikros demografinės grupės problema“, – teigė pašnekovas.
Profesoriaus nuomone, dabar žinią apie tai, kad beždžionių raupai daugiausia plinta tarp homoseksualių atsitiktinių lytinių santykių turinčių vyrų, skleisti yra daug lengviau, juk yra ir socialiniai tinklai, o netradicinė lytinė orientacija dabar yra mažesnė stigma.
„Turime netgi atvirai savo lytinę orientaciją deklaruojančių Seimo narių ir kitų asmenų. Jiems reikėtų pasirūpinti kuo plačiau skleisti informaciją apie beždžionių raupus būtent šitoje demografinėje grupėje: pirma, kad jie tarp savęs neplatintų viruso, antra, kad jis neišplistų plačiau mūsų visuomenėje.
Jeigu taip atsitiks, kad virusas pradės plačiai cirkuliuoti ir, jeigu juo užsikrės augintiniai, o vėliau virusas pereis ir į laukinę fauną – graužikus ir taip toliau, tai gali būti, kad po 20–30 metų beždžionių raupai gali būti endeminiai ir jau ir Europoje. Tai va dėl ko tas ypatingas susirūpinimas keliamas, žiūrint į priekį, kas gali atsitikti“, – paaiškino S. Čaplinskas.
Svarbu paruošti sveikatos sistemą
Profesorius mano, kad svarbu galimam protrūkiui paruošti ir sveikatos sistemą: „Labai svarbu, kad žmonės, užsikrėtę, ypač demografinė grupė, kuriai kyla didžiausias pavojus užsikrėsti, žinotų, kad kreiptis.
Taip pat medikai, ypač lytiškai plintančias infekcijas gydantys gydytojai, dermatovenerologai, urologai, šeimos gydytojai, pas kuriuos žmogus, pajutęs pirmuosius negalavimus, kažkokius bėrimus kreiptųsi, galėtų įvertinti situaciją ir, esant reikalui, atlikti diagnostiką, nes čia reikia ieškoti sukėlėjo. Tik tada eina kalba, kad tiems, kurie buvo artimame kontakte, būtų pasiūlyta vakcina.
Neužtenka sakyti, kad mes pasirūpinome vakcina ir viskas gerai. Vakcina būtų jau, kai atsiras tokie atvejai. Svarbu, kad tokie atvejai būtų kuo greičiau pastebėti ir laikų imtasi priemonių, užkirsti jų plitimo keliui, ko nepavyko padaryti, kalbant apie COVID-19, kai pačioje pradžioje, kuomet buvo aišku, kad reikia plėsti diagnostiką, su ja buvo pavėluota. Kadangi nebuvo diagnostikos, karantinas, aišku, nepadėjo. Nebuvo ir epidemiologinės diagnostikos, kur virusas plinta.
Kalbant apie beždžionių raupus – tas pats: kai žinome, kur virusas plinta ar gali išplisti (paprastai tai dideli renginiai, kur žmonės linksminasi, jų susirenka daug), dabar turėtų būti ypatingas dėmesys būtent čia“.
Klastinga viruso ypatybė
Paklaustas, ar prezervatyvas būtų efektyvi priemonė, saugantis nuo beždžionių raupų, S. Čaplinskas sakė, kad, deja, jis bus mažiau efektyvus, negu valdant ŽIV.
„Prie ŽIV infekcijos, kitų lytiškai plintančių ligų teisingai naudojamas prezervatyvas yra efektyvi profilaktikos priemonė. Čia, savaime suprantama, kol kas tyrimų duomenų, kad būtų skaitiklis ir vardiklis, nėra. Bet iš to, koks yra viruso plitimo mechanizmas, kokia yra patogenezė ir kaip virusas plinta – vis tik aiškėja, kad tai vyksta artimo kontakto oda su oda metu. Ir nebūtinai tai lytinių takų gleivinė su lytinių takų gleivine, nebūtinai su sperma, nors buvo parodyta, kad virusas randamas ir spermoje. Galima užsikrėsti ir nuo užterštų paviršių, pvz., užterštos patalynės ir pan.
Panašu, kad ir kvėpuojant arti veidas į veidą šituo virusu galima užsikrėsti. Su ŽIV infekcija to nėra.
Plitimo prasme jis gali būti klastingesnis, tik tiek, kad mirštamumas yra visai kitas. Bet neaišku, kaip gali ateityje tas virusas kisti.
Nors tai yra DNR virusas, bet matome, kad, deja, jis irgi pakito. Anksčiau nebūdavo, kad žmogus užsikrėstų nuo žmogaus, žmogus. Užsikrėsdavo tik nuo kontakto su gyvūnais arba jų biologiniais skysčiais Vakarų ir Centrinėje Afrikoje, tai yra daugiausia toje teritorijoje beždžionių raupai buvo endeminė liga, kurią platina ten esantys graužikai. Bet dabar jis pakito ir jau užsikrečia žmogus nuo žmogaus artimo kontakto metu ir ne tik Vakarų bei Centrinėje Afrikoje, bet ir Europoje, Amerikoje“, – paaiškino S. Čaplinskas.
Profesorius neabejojo: beždžionių raupų atvejų bus daugiau.
„Jie neatsirado iš niekur. Virusas palaipsniui plito ir, jeigu patekdavo jo mažesnė dozė ir žmogui su gera imunine sistema ir, jeigu tas žmogus dar ir buvo skiepytas nuo raupų, galbūt jam neišsivystydavo klinika. Bet kitam žmogui išsivystė klinika, jis pateko į medikų akiratį ir į statistiką.
Visada lėtinės, infekcinių ligų paplitimas būna didesnis negu jų diagnozuojama“, – sakė S. Čaplinskas.
Skiepai sukuria tik tam tikrą imuninį atsaką
Atsiranda vis daugiau duomenų, kad, kaip ir COVID-19 atveju, taip ir beždžionių raupai gali turėti tam tikrų pasekmių. Anot profesoriaus, užsikrėtus beždžionių raupais ne vien tik estetiniai dalykai vargina žmones ir sunkina socialinį gyvenimą. Infekuotiesiems atsiranda ir daugiau sveikatos problemų.
„Bet reikia suprasti, kad kiekvienas žmogus yra individualus ir pasekmės gali priklausyti ne vien tik nuo viruso, bet ir nuo individo. Savaime suprantama, kad klinikiniai pasireiškimai Afrikoje, kur bus žmonės su nusilpusiu imunitetu, arba moterims ar vaikams net ir Europoje gali skirtis nuo to, kaip jie pasireikš jauniems, sveikiems vyrams“, – pastebėjo profesorius.
Nors skelbta, kad tam tikrą imunitetą nuo šios ligos sukuria skiepas nuo raupų, kuriuo turėtų būti paskiepyti gimusieji iki 1980-ųjų, S. Čaplinskas siūlė net ir jiems nesijausti visiškai užtikrintiems, kad nesusirgs.
„Skiepai sudaro tik tam tikrą imuninį atsaką. Vėlgi, kuo toliau, tuo daugiau bus duomenų ir bus galima procentaliai pasakyti, kiek sumažėja tikimybė susirgti tiems, kurie buvo skiepyti nuo raupų, palyginti su neskiepytais.
Bet kas nebuvo skiepyti? Jauni žmonės! Vakcinacija nuo raupų pasibaigė apie 1980-uosius metus.
Taigi buvo paskiepyti vyresni žmonės, bet su laiku imunitetas blėsta ir apskritai imuninės sistemos apsauginės funkcijos mažėja. Dėl to vyresniame amžiuje atsiranda įvairūs negalavimai. O imuninės sistemos pagrindinė funkcija yra atskirti savą nuo ne savo: sveiką ląstelę nuo nesveikos, mikroorganizmus, kuriems nebuvome ištreniravę imuninė sistemos, nuo to, kurį gavome naujai“, – paaiškino profesorius.
Jis pridūrė, kad, deja, grįžome į virusų amžių, kai vieni virusai atgimsta, o nauji keičiasi ir įgauna savybes pažeisti mus, kurių prieš tai nebuvo, kaip tie patys beždžionių raupai.
Abejojo, ar virstų pandemija
Daktaras M. Strioga abejojo, kad beždžionių raupai gali virsti pandemija. Šiai ligai reikalingas ilgalaikiškesnis kontaktas nei, tarkime, COVID-19 atveju.
„Nėra taip, kad susitikęs autobuse užsikrėsi. Turi būti ilgesnis kontaktas, ne mažesniu kaip 1,7 m atstumu.
Jeigu virusas plinta oro lašeliniu būdu, turi būti tuo metu burnoje bėrimų, o kai burną išberia, žmonės irgi neretai kreipsis į gydytojus.
Beždžionių raupai nėra tokia užkrati ir taip intensyviai plintanti liga, kaip dabartinis koronavirusas SARS-CoV-2. Net ir prieš tai buvę koronavirusai nesukėlė tokių pandemijų, kaip SARS-CoV-2 todėl, kad žmogus galėjo užkrėsti kitą tik pasireiškus simptomams, o užsikrėsti MERS, dabartinio koronaviruso giminačiu, – tik glaudaus kontakto būdu.
Besimptomiai žmonės, žmonės inkubaciniu periodu viruso neplatindavo. Už tai visi protrūkiai buvo suvaldyti“, – paaiškino M. Strioga.
