Jautėsi it su granata kišenėje
„Kai vaikščiodavau su stebėjimo diagnoze, įsivaizdavau, kad kišenėje yra granata su ištrauktu žiedu – kada ji sprogs, nežinia“, – prisiminė P. Rakštys, Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas.
Ir vieną dieną jis išgirdo, kad PSA pakilo – tai jau buvo pirmasis požymis, jog reikia pradėti gydytis.
„Kada sužinojau apie pavojų, kad ta „granata“ gali „sprogti“, nebuvo kitos išeities, kaip kreiptis į gydytojus, kurie mane laparoskopiniu principu išoperavo. Tai buvo praeitų metų rudenį, spalio mėnesį“, – prisiminė P. Rakštys.
Paklaustas, kas paskatino galvoti apie tikimybę susirgti prostatos vėžiu, pašnekovas sakė girdėjęs, kad jo senelis galėjęs turėti šią problemą.
„Tėtis to neturėjo. Taigi jis galėjo būti perduotas per mamos liniją, – spėjo P. Rakštys. – Manau, kad kiekvienas žmogus, nesvarbu, vyras ar moteris, turi būti susirūpinęs tuo: jeigu kažkas šeimoje turi onkologinę ligą, ji gali būti perduota“.
Simptomų nebuvo
Prostatos vėžys Pauliui nepasireiškė kažkokiais simptomais. Jį laiku užčiuopti padėjo būtent profilaktiniai tyrimai.
„Esu smalsus ir norėjau žinoti, kas ta prostata, kur ir kodėl ji yra. Tai mane ir privertė nueiti pasitikrini PSA. Tada ir sužinojau, kad yra padidėjusi šito skaičiaus seka. Taip prasidėjo stebėjimas, trukęs beveik 10 metų.
Prostatos vėžys – labai klastinga liga. Ji nesukelia jokių skausmų, papildomų destrukcijų ar diskomforto. Ji pasireiškia tik tada, kada yra padidėjęs prostatos PSA. Bet pradiniame etape vyrai nieko nejaus: bus pajėgūs potencijos prasme, neturės bėdų su šlapimu.
Todėl mes, pacientų organizacijos, raginame vyrus laiku tirtis prostatą, o šalia jų esančias moteris skatinti juos tai daryti. Kiek tenka lankytis įvairiose Lietuvos vietose, vyrai, ypatingai Žemaitijoje, į tai nekreipia ypatingo dėmesio ir net bijo apie tai šnekėti. Pasakoti apie tai, kas yra žemiau juosmens, Lietuvoje vis dar yra tabu“, – portalui „Delfi“ sakė P. Rakštys.
Kartu pašnekovas atkreipė dėmesį į tai, kad prostatos vėžys gali kilti įvairiai: pradžia gali būti netgi paprasčiausio peršalimo sukeltas prostatos uždegimas.
„Prostatos stebėjimas reikalingas tam, kad laiku būtų pastebėtas pavojus. Jeigu esi sveikas, grįžai namo ir gali jaustis laimingu, bet, jeigu radai padidėjusį PSA, turi susirūpinti“, – paaiškino P. Rakštys.
Iš savo patirties jis siūlytų vyrams savo prostata pradėti rūpintis jau nuo 40 metų.
Pabrėžė reabilitacijos svarbą
Po prostatos vėžio operacijos, sekė reabilitacija. Tiesa, buvo karantinas, tad specialius pratimus P. Rakštys darė savarankiškai, telefonu gydytojų patartas, ką ir kaip daryti teisingai.
Anot P. Rakščio, reabilitacija yra ypač svari po radikalios prostatektomijos – ji padeda greičiau atsistatyti.
Be to, vyras priminė – prostatos vėžys gali bet kada atsinaujinti, tad net ir po operacijos stebėjimas būtinas.
Svarbu pastebėti kliniškai reikšmingą vėžį
P. Rakščio gydytojas daktaras A. Ulys pasidžiaugė, kad NVI yra puikios prostatos vėžio stebėjimo galimybės. Priešinės liaukos vėžį galima aptikti, atlikus transrektalinį prostatos tyrimą ultragarsu, naudojant magnetinio rezonanso navigaciją, kai kuriais atvejais netgi pritaikant genetinius žymenis.
„Mūsų tikslas yra nustatyti kliniškai reikšmingą vėžį, kuris gali sukelti komplikacijas. Stengiamės, kad būtų kuo mažiau hiperdiagnostikos, nes tų prostatos auglių, ypač vyresniems žmonėms, galime nustatyti labai daug, tačiau dažnai tai be reikalo baugina žmogų, o didelės naudos nepasiekiama. Mūsų tikslas yra diagnozuoti prostatos vėžį tada, kada jis gali pasireikšti“, – paaiškino daktaras A. Ulys.
Portalui „Delfi“ daktaras A. Ulys pasakojo, kad pastaruoju metu prostatos vėžys nustatomas dažniau. Tiesa, jis nemano, kad ši liga jaunėja. Jauniems žmonėms jis nustatomas rečiau.
Simptomai pasireiškia retai
Paklaustas, kas galėtų padėti aptikti prostatos vėžį laiku, A. Ulys visų pirma paminėjo PSA tyrimą: „PSA, didėjant tikimės, kad surasime vėžį.
Bet yra ir ypatingai agresyvių vėžių, kurie labai menkai reaguoja į PSA. Toks vėžys gali pasireikšti, pvz., šlapinimosi sutrikimais, atsiradusiu krauju šlapime. Kai kuriais atvejais, net ir nesant labai aukštam PSA rodikliui, atsiranda metastazių. Kartais aš tai vadinu skrandžio vėžiu prostatoje, nes jis praradęs prostatos vėžio savybes.
Bet gerai, kad tokių atvejų yra palyginti nedaug – mažiau negu 5 ar 10 proc.“
Daktaras A. Ulys pasakojo, kad prostatos vėžys sudaro apie 15 proc. visų Lietuvos vyrams diagnozuojamų piktybinių navikų.
Kartu gydytojas apgailestavo, kad COVID-19 pandemija ir karantinas Lietuvoje buvo sutrikdę ankstyvąją diagnostiką, todėl šalyje padaugėjo uždelstų atvejų, kai vėžys diagnozuotas jau išplitęs ir metastazavęs.
„Per pandemiją tai labiau buvo susiję su agresyviais vėžiais. Paprastai prostatos vėžys vystosi labai lėtai, bet agresyvus vystosi gerokai greičiau.
Dabar, kai visi vėl turi galimybę kreiptis pas šeimos gydytoją, gauti siuntimą, galima vėl laiku diagnozuoti vėžį, būtent tokį, kuris yra kliniškai reikšmingas“, – sakė daktaras A. Ulys.
Anot mediko, nustačius ankstyvų stadijų prostatos vėžį ir laiku pasirinkus tinkamą gydymą, galima pasiekti labai gerų rezultatų – beveik 100 procentų 5 metų išgyvenamumą dėl prostatos vėžio.
Pagal prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos aprašą, 50–69 m. amžiaus vyrai – o jei šeimoje prostatos vėžiu sirgo tėvas, brolis – nuo 45 metų, vieną kartą kas 2 metus turėtų nemokamai atlikti PSA lygio kraujyje tyrimą. Tais atvejais, kai iki 59 metų vyrų PSA kiekis ≤ 1 ng/ml, o vyresnių nei 60 metų PSA kiekis ≤ 2 ng/ml, paslauga teikiama ne dažniau kaip vieną kartą per penkerius metus.
Didžiausia problema – finansavimas
Prostatos vėžys gali pasireikšti ir nespecifiniais simptomais, pavyzdžiui, kaulų skausmais. Apie tai anksčiau portalui „Delfi“ yra pasakojęs Lietuvos urologų draugijos pirmininkas profesorius Mindaugas Jievaltas. Visą straipsnį rasite čia.
Tėvo dienos proga NVI pasakodamas apie prostatos vėžio gydymo naujienas, profesorius M. Jievaltas sakė, kad jų, deja, labai reikšmingų nėra.
„Kalbant apie prostatos vėžį, kažkokių revoliucijų dar neturime. Progresas vyksta, bet tik mažyčiais žingsniukais į priekį“, – sakė profesorius M. Jievaltas.
Gydytojas apgailestavo, kad Lietuvoje stringa kai kurių medikamentų patvirtinimas ir įtraukimas į kompensuojamųjų vaistų sąrašus. Šia prasme mus net pradėjo lenkti latviai, kur anksčiau tokie procesai užtrukdavo ilgiau negu Lietuvoje.
Su finansavimu esą susiję ir tai, kad Lietuvoje stringa robotinės prostatektomijos naudojimas.
„Kol nebus adekvataus apmokėjimo šiai technologijai, tol gydymo įstaigos vengs ją naudoti. Joms sunku skaičiuoti, kiek investuoti, kiek kainuos įrangos įsigijimas, kaip greitai ji galbūt atsipirks. Neaišku, kaip bus apmokamos paslaugos.
Robotinė prostatektomija JAV ir Europoje atsirado prieš beveik 20 metų. Aš kažkada, prieš 20 metų, galvojau, kad man teks operuoti robotu, bet dabar galiu konstatuoti, kad esu tam per senas ir jį teks stebėti per ekraną.
Dėl PSMA PET tyrimo yra ta pati situacija. Sprendimų dar nėra, nors kiekvienais metais bandome apie tai šnekėti“, – apgailestavo profesorius M. Jievaltas.
Vis dėlto gydytojas turėjo ir gerų žinių: „Per pastaruosius 20 metų išgyvenamumo rodikliai dramatiškai pasikeitė. Jeigu anksčiau susirgę prostatos vėžiu pacientai galėdavo išgyventi 20 mėnesių, dabar jie gyvena ir 50–55 mėnesius, o mes gebame gana efektyviai kontroliuoti šalutines reakcijas ir užtikrinti gerą gyvenseną pacientams, išsaugant jų gyvenimo kokybės rodiklius“.
