Gydytojai lėtines uždegimines žarnų ligas vadina civilizacijos ligomis ir pastebi, kad kuo šalis geriau gyvena, tuo labiau sergamumas jomis auga. Bloga žinia yra tai, kad šios ligos ne tik gerokai apkartina jomis sergančių asmenų gyvenimą, bet ir didina kitų susirgimų, tarp jų – ir onkologinių tikimybę. Gera žinia, kad jos gali būti gerai kontroliuojamos ir pacientai gali nugyventi visiškai pilnavertį gyvenimą.

Gairių, kaip išvengti, nėra

Lietuvoje sergamumas opiniu kolitu per pastaruosius 10 metų išaugo beveik 4 kartus, Krono liga – 3,5 karto Lietuvoje.

Nepaistant augančio sergamumo, šios ligos nėra labai dažnos mūsų šalyje, o apie jas visuomenė mažiau žino negu, tarkime, apie cukrinį diabetą, miokardo infarktą ar insultą.

„Opinis kolitas ir Krono liga yra autoimuninės ligos. Tai reiškia, kad sveika gyvensena mažai gali prisidėti prie jų išvengimo.

Iš žinomų aplinkos rizikos veiksnių, kuriuos galima keisti, įrodyta tik, kad rūkymas didina riziką susirgti Krono liga ir blogina jos eigą. Nėra tvirtų įrodymų, kad kiti įprastiniai aplinkos veiksniai, tokie kaip nejudrumas, nutukimas, alkoholio suvartojimas, kažkaip būtų susiję su tų ligų atsiradimu. Šių ligų patogenezė yra daugiau idiopatinė, neaiški.

Nėra ir tikslių įrodymų, kad vienoks ar kitoks maistas gali sukelti tas ligas. Todėl pateikti visuomenei instrumentų, kaip išvengti šių ligų, negalime“, – Pasaulinės lėtinių uždegiminių žarnyno ligų dienos proga surengtoje spaudos konferencijoje apgailestavo profesorius LSMUL Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytojas, Lietuvos gastroenterologų draugijos prezidentas profesorius Gediminas Kiudelis.

Gediminas Kiudelis
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Pagrindiniai šių ligų simptomai, anot profesoriaus, yra lėtinis viduriavimas, pilvo skausmas, mažakraujystė, silpnumas.

„Gali būti daug sisteminių ligos požymių, tai yra serga ne tik virškinamasis kanalas, bet ir gali būti pažeistos kitos organų sistemos. Pvz., šias ligas gali lydėti sąnarių skausmai, artritas, sąnarių uždegimas.

Pasitaiko kepenų pažeidimų, tai yra pirminio sklerozuojančio cholangito, kuris gali būti progresuojantis ir gali turėti skaudžias pasekmes, privesti iki kepenų transplantacijos. Dažni odos pažeidimai: asocijuota žvynelinė, mazginė eritema, gangreninė pioderma. Ligų pasireiškimo spektras nėra tik žarnynas. Visos organų sistemos gali būti pažeistos ir tas gydymas kartais yra sudėtingas ir kompleksinis“, – teigė gydytojas.

Anot jo, Krono ligai labiau būdingi viduriavimas ir pilvo skausmas, o opiniam kolitui, kadangi tai yra storosios žarnos liga, viduriavimas, dažnas ar greitas noras tuštintis ir kraujas išmatose būna apie 90 proc. atvejų.

„Krono liga gali turėti tuos simptomus, bet, kadangi liga sudėtingesnė, gali būti pažeidžiamas ne tik storasis, bet ir plonasis žarnynas, visas virškinamasis kanalas, tų simptomų gali būti daugiau ir jie gali būti įvairesni. Gali viduriavimo ir nebūti, bet būti pilvo skausmas arba į apendicitą panašūs simptomai.

Tendencija yra paprasta – simptomai dažniausiai yra lėtiniai. Retai kada pradedame dirbti, jeigu simptomai neviršija 4 savaičių“, – paaiškino profesorius.

Profesorius G. Kiudelis pastebėjo, kad lėtinės uždegiminės žarnų ligos gali turėti nemalonių komplikacijų: „Krono liga gali baigtis ir tokiomis labai nemaloniomis komplikacijomis kaip fistulės, kurios komplikuojasi abscesais, išmatų nelaikymu. Dažnai tokiam pacientui tenka patirti operacijas, kartais ir suformuoti stomą – vadinamąją dirbtinę išangę, kai žarna išvedama „per šoną“.

Tiesa, nepaisant to, kad ligų šių daugėja, tikėtina pacientų gyvenimo trukmė Vakarų Europoje yra gera, gydymas veiksmingas, o ligos gali būti gerai kontroliuojamos.

„Pacientai gali nugyventi visiškai pilnavertį gyvenimą“, – teigė profesorius.

Civilizacijos ligos

Kaip minėta, tiek opinis kolitas, tiek ir Krono liga vadinamos civilizacijos ligomis. Vakarų šalyse jau prieš 50–60 metų pastebėta, kad po Antrojo pasaulinio karo sergamumas šiomis ligomis gana nuosekliai ir ryškiai augo.

„Prieš 20–30 metų uždegiminės žarnyno ligos, ypač Krono liga, Lietuvoje atrodė kaip santykinai retos. Bet Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikoje jau tada matėme tendencijas, kad sergamumas Lietuvoje augs ir reikia į jas kreipti dėmesį. Prielaidos pasiteisino. Sergamumas tiek Krono liga, tiek opiniu kolitu Lietuvoje nuosekliai didėja.

Šios ligos priklauso kompleksinių ligų grupei. Tai reiškia, kad jų išsivystymui reikšmingi daugelis veiksnių, kuriuos galime klasifikuoti kaip aplinkos ir genetinių faktorių visumą“, – sakė LSMUL Kauno klinikų gastroenterologas profesorius Limas Kupčinskas.

Prof. habil dr. Limas Kupčinskas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Anot jo, abi šios ligos buvo vienos iš pirmųjų giliai išnagrinėtų genetiniu požiūriu susirgimų. Kauno klinikų Gastroenterologijos klinika dalyvavo pasauliniame konsorciume, kuriame nustatyta, kad net 164 genai susiję su polinkiu tiek opinio kolito, tiek Krono ligai.

Išsiaiškinus, kokie genai susiję su šiomis ligomis, atsirado šiuolaikinis opinio kolito ir Krono ligos gydymas – biologinė terapija antikūnais prieš tam tikrus uždegiminius citokinus.

Vis dėlto, tai, kad šios ligos plinta vis turtingesnėse šalyse, susiję su mūsų mikrobiotos pokyčiais, nulemtais vis sterilesnės aplinkos.

„Dar prieš 15 metų mes su vokiečiais atlikome žarnyno mikrobiotos tyrimus tiek sveikiems, tiek sergantiems opiniu kolitu. Pasirodė, kad Lietuvoje mikrobiotos žarnyno įvairovė tada buvo gerokai didesnė negu Vokietijoje, kur civilizacijos lygis buvo aukštesnis.

Dabar maisto pramonė tapo žymiai labiau apsaugota sanitarinių reikalavimų. Sovietmečiu lietuviškame piene buvo leidžiamas tam tikras kiekis bakterijų. Dabar pieno produktai turi būti absoliučiai sterilūs. Tai, kas vadinama tam tikra hipersanitarija, turi ir teigiamas pasekmes – gerokai sumažėjo infekcinių ligų, pvz., A hepatitas beveik išnyko Lietuvoje. Tačiau tai davė ir autoimuninių ligų, tokių, kaip opinis kolitas ar Krono liga, padidėjimą.

Mikrobiotos tyrimai dar neišsivystė į terapijos rūšis, bet ateityje galbūt tam tikras mikrobiotos modifikavimas prisidės prie šių uždegimų ligų gydymo“, – vylėsi profesorius L. Kupčinaskas.

Medikas pasidžiaugė, kad šiuo metu Lietuvoje prieinamas modernus pagal tarptautinius diagnostikos ir gydymo sutarimus uždegiminių žarnyno ligų gydymas.

„Galbūt trūksta tik tokių naujovių, kaip Krono ligos komplikacijų, fistulizuojančio ligos formos gydymo kamieninėmis ląstelėmis, ką pradėjome Kauno klinikose. Bet tie atvejai pakankamai reti. Dėl gydymo kompensavimo reikia kreiptis į Retų ligų komisiją.

Apskritai didžiajai daliai ligonių šiuolaikinis gydymas yra prieinamas.

Pasaulinės uždegiminių ligų dienos proga norėtume atkreipti pacientų ir įvairių gydytojų dėmesį, kad šias ligas reikia diagnozuoti pakankamai anksti. Šias ligas anksti diagnozavus, yra šiuolaikinis gydymas, gyvenimo kokybė nenukenčia, žymiai rečiau tenka kreiptis pagalbos į chirurgus chirurginėms operacijoms.

Išgyvenamumas šių ligonių turėtų artėti po populiacijos išgyvenamumo“, – nuramino gydytojas.

Siūlo atkreipti dėmesį į vyresnius

Opinis kolitas paprastai prasideda 30–40 metų asmenims. Krono liga dažniausiai suserga jaunesni asmenys – tarp 25–35 metų. Tačiau Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro docentė Goda Sadauskaitė pabrėžė, kad uždegiminės žarnų ligos neturi vieno konkretaus amžiaus – jos gali pasireikšti bet kuriuo gyvenimo tarpsniu.

Doc. Goda Sadauskaitė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Nesvarbu, kokiame amžiuje ši liga pasireikštų, ji turi savų iššūkių. Pvz., kuo jaunesni žmonės suserga, tuo ligos eiga yra paprastai agresyvesnė: žmonės viduriuoja, viduriuoja su krauju, tampa nedarbingais. Jiems kyla klausimas, kaip mokytis, kaip dirbti, kaip produktyviai, aktyviai gyventi, ar galima kurti šeimą, ar galima gimdyti?

Apie 15 proc. pacientų uždegimine žarnų liga suserga būdami virš 60 metų amžiaus. Jiems yra savi iššūkiai. Nors ligos eiga yra kiek švelnesne, bet ją kiek sunkiau ją diagnozuoti. Įvairios kitos su amžiumi prisidėjusios žarnų ligos kartais mimikuoja uždegimines žarnų ligas, taigi diagnostika užtrunka ir laiku nepradedamas gydymas“, – teigė docentė G. Sadauskaitė.

Gydytoja pastebėjo, kad, gydant vyresnius pacientus, juos operuojant dėl amžiaus ypatumų galimos dažnesnės komplikacijos.

Be to, į šiomis ligomis sergančius vyresnius žmones kreipiamas mažesnis dėmesys. Todėl Opinio kolito ir Krono ligos asociacijos federacija šios dienos proga kviečia atkreipti dėmesį į uždegiminių žarnų ligų apraiškas vyresniame amžiuje.

„Nors didžioji dalis pacientų šiomis ligomis pradeda sirgti tarp 20 ir 40 m. amžiaus, tačiau laikas bėga, žmonės sensta. Jeigu jaunesniame amžiuje dalinai gelbsti jaunesnių žmonių imuninė sistema, tai vyresniame amžiuje ta imuninė sistema silpsta ir dėl to atsiranda papildomų problemų. Pvz., daugėja gretutinių ligų, kurios apsunkina vyresnio amžiaus žmonių uždegiminės žarnų ligos gydymą.

Daugelis vyresnio amžiaus žmonių dėl įvairių susirgimų vartoja bent 5 ir daugiau medikamentus ir patiria daugiau pašalinių reiškinių, jiems dažniau stebimos vaistų tarpusavio nepageidaujamos sąveikos.

Gydymas yra efektyvus, tačiau daliai jis silpnina imuninę sistemą. Taip stiprėja infekcijų tikimybė, ypač vyresniame amžiuje, taip pat, pvz., vartojant kortikosteroidus, didėja osterporozės, hipertenzijos, cukrinio diabeto, glaukomos rizika, įvairių psichinių sutrikimų tikimybė, ypač vyresniame amžiuje.

Vartojant tam tikrus vaistus gydyti uždegiminėms žarnų ligoms didėja ir tromboembolijos rizika, nekalbant apie onkologines ligas, nes pati uždegiminė žarnų liga didina storosios žarnos vėžio tikimybę, o jeigu vyresnis amžius, ta tikimybė – dar didesnė.

Taikant viena vertus efektyvų gydymą, kita vertus – imunitetą slopinantį gydymą didėja ir tokių onkologinių ligų, kaip odos, limfomos vėžio, rizika.

Jeigu tenka tokius ligonius operuoti, vyresniame amžiuje komplikacijų rizika po operacijų yra ženkliai didesnė. Todėl pateikiamos atitinkamos rekomendacijos, gydant uždegimines ligas vyresniame amžiuje. Dalis jų yra specifinės, kaip galima optimizuoti gydymo saugumą, pasirenkant vienus ar kitus medikamentus“, – pasakojo docentė G. Sadauskaitė.

Gediminas Kiudelis, Prof. habil dr. Limas Kupčinskas, Doc. Goda Sadauskaitė, Benediktas Kurlinkus
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Didelis dėmesys kreipiamas ir į rekomendacijas vyresniems žmonėms dėl vakcinacijos, kas ypač aktualu prieš pradedant imunosupresinį gydymą. Pvz., rekomenduojama tokius pacientus kasmet vakcinuoti nuo gripo, tam tikrais laiko tarpais pneuomokokine vakcina ir ypatingai tikrinti dėl onkologinių susirgimų.

Siūlo atkreipti dėmesį ir į kraują išmatose

Docentė įspėjo, kad kiekvienam žmogui, kuris serga uždegimine žarnų liga, labiau gresia žarnų vėžys.

„Jeigu žmogus suserga jauname amžiuje, tarpas tarp ligos pradžios ir to, kada tikėtinai gali prasidėti storosios žarnos onkologinis susirgimas, yra gana didelis – 10 metų ir daugiau, o jeigu žmogus suserga uždegimine žarnų liga vyresniame amžiuje, tai tarp ligos pradžios ir galimai onkologinio storosios žarnos onkologinio susirgimo laikas yra ženkliai trumpesnis. Todėl kontrolines kolonoskopijas patariama daryti per pirmus tris metu, diagnozavus uždegiminę žarnų ligą vyresniame negu 60 metų amžiuje“, – sakė medikė.

Ji sakė, kad rekomenduojama tokius pacientus tirti ir dėl depresijos, kuri neretai pasitaiko, pacientams nuolat jaučiant įtampą, ar, prireikus, pavyks rasti tualetą bei netinkamai susiklosčius gyvenimo aplinkybėms.

Docentė G. Sadauskaitė atkreipė dėmesį ir į kitą problemą – dažnai pacientai, ypač jaunesni, jeigu nebūna daugkartinio viduriavimo, nepakankamai atkreipia dėmesį į kraujo pasirodymą išmatose. Tai kartais nurašoma hemorojui, tad kartais praeina net keleri metai, kol pacientai kreipiasi pagalbos į medikus ir, nustačius diagnozę, pradedamas gydymas.

„Kraujo pasirodymas išmatose yra labai svarbus simptomas, kuriam kiekvienu atveju reikia endoskopinio ištyrimo, net jeigu yra hemorojus, nes gali būti kartu ir dar kažkas“, – įspėjo gydytoja.

Taip pat ji pastebėjo, kad sisteminės Krono ligos apraiška gali būti ir išangės įplėšos ar nepasitvirtinusio apendicito klinika anamnezėje. Tai yra, liga gali būti sukelti į apendicitą panašių priepuolių.

Išmanioji pagalba

Kad sergantiems lėtinėmis uždegiminėmis žarnų ligomis gyventi būtų paprasčiau, neseniai buvo sukurta išmanioji programėlė „For you with you“.

„Sergančiųjų uždegiminėmis ligomis daugėja, mes, gydytojai, vis dažniau jų sutinkame savo praktikoje.

Susirgus šia liga gyvenimas stipriai pasikeičia, susirgimo pradžioje jiems iškyla daug klausimų. Prisitaikyti padeda ši nemokama lengvai naudojama paprasta programėlė, kuria galima naudotis saugiai“, – paaiškino Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro daktaras Benediktas Kurlinkus.

Benediktas Kurlinkus
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Gydytojas pasakojo, kad programėlėje yra dvi skirtingos sąsajos – kiekvienai žarnų ligai – opiniam kolitui ar Krono ligai – atskirai. Čia galima rasti vaizdinę medžiagą, kaip naudoti paskirtus medikamentus, kaip prisitaikyti prie ligos.

Pacientas į programėlę gali suvesti duomenis, o gydytojas gali stebėti ligos eigą. Taip pat pacientas pagal suvestus duomenis gali įsivertinti uždegiminės ligos negalios laipsnį.

Programėlė primena ir apsilankyti pas tam tikrą gydytoją, laiku išgerti vaistus.

Taip pat čia yra tualetų ieškiklis – „Google Maps“ funkcija, parodanti visus aplinkui esančius viešuosius tualetus ar pastatus, kuriuose, tikėtina, turėtų būti viešieji tualetai.

Yra ir daugiau kaip 150 straipsnių, vaizdinės medžiagos su aktualia informacija susirgusiems žarnų liga: nuo patarimų kaip vykti į pasimatymus, pristatyti save darbo pokalbyje, iki receptų, patarimų, kaip sportuoti ir maitintis.