Trumpalaikiai arterinio kraujo spaudimo svyravimai yra būdingi visiems žmonėms, priklausomai nuo daugelio išorinių bei vidinių veiksnių: fizinio aktyvumo lygio, metų laiko, paros laiko (naktį arterinis kraujo spaudimas turi sumažėti), miego trukmės, darbo krūvio, psichoemocinės būklės ir streso hormonų lygio, alkoholio vartojimo, vaistų, moterims – nėštumo ir t. t. Todėl ir liga diagnozuojama tik surinkus išsamią anamnezę ir tik tada, kai yra ilgalaikis ar pastovus arterinio kraujospūdžio padidėjimas.
Arterinė hipertenzija – tai liga, kuriai būdingas nežinomos kilmės ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas. Ši liga daugelį metų gali nesukelti jokių klinikinių požymių ir gali būti ilgai nepastebėta. Nematuodamas arterinio kraujo spaudimo žmogus gali ir nežinoti, kad jau serga.
Net jeigu liga jau diagnozuota, besimptomė ir beskausmė ligos eiga neskatina paciento keisti savo gyvensenos, atsisakyti žalingų sveikatai įpročių ar vartoti vaistus. Ligos eiga ir baigtis priklauso nuo hipertenzijos sunkumo, trukmės, ją lemiančių mechanizmų ir gydymo veiksmingumo.
Nenustačius ligos laiku, toliau progresuoja organų taikinių pažeidimai. Tik po ilgo laiko atsiranda tam tikri simptomai, kurie byloja apie kairiojo širdies skilvelio hipertrofiją, hipertenzinę nefropatiją (inkstų pakenkimas), retinopatiją (akių tinklainės pakenkimas), kraujagyslių sienelių (intimos) pažeidimus ir kt. Gerokai vėliau gali išsivystyti krūtinės angina, miokardo infarktas, aortos aneurizma ar net jos atsisluoksniavimas, smegenų ir kitų organų kraujagyslių ligos, inkstų ir širdies funkcijos nepakankamumas.
Labai svarbu kiekvienam matuoti savo arterinį kraujo spaudimą bei žinoti apie hipertenzijos sukeliamas ilgalaikes pasekmes. Arterinė hipertenzija yra svarbiausias, bet nesunkiai koreguojamas rizikos veiksnys gydant širdies ir kraujagyslių ligas. Ankstyva kraujospūdžio korekcija sumažina kraujagyslinių komplikacijų skaičių.
Pagal kilmę arterinė hipertenzija gali būti pirminė (apie 90 proc. visų sergančių žmonių), kurios priežastys nėra tiksliai žinomos, ir antrinė, kurios priežastys yra nustatytos.
Visuomenės sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad nors pirminės arterinės hipertenzijos priežastys nėra tiksliai žinomos, tačiau tam tikri rizikos veiksniai daro įtaką ligos atsiradimui: tai paveldėjimas, antsvoris, nutukimas, gausus valgomosios druskos vartojimas, mažas kalio kiekis maiste, piktnaudžiavimas alkoholiu, mažas fizinis aktyvumas, nuolatinė psichoemocinė įtampa, rūkymas.
Verta žinoti, kad arterinė hipertenzija kartais pasireiškia vaikystėje ir paauglystėje. Atsižvelgiant į ligos etiologiją, vaikų ir paauglių hipertenzija taip pat gali būti pirminė ar antrinė. Tarp vaikų vyrauja antrinė hipertenzija, o tarp paauglių dažnesnė pirminė hipertenzija. Yra neginčijamų sąsajų tarp vaikystės, paauglystės ir brandaus amžiaus kraujospūdžio: hipertenzija sirgusių vaikų arterinis kraujo spaudimas suaugus dažniausiai taip pat būna padidėjęs.
Dažniausi arterinės hipertenzijos simptomai:
- galvos skausmas, ypač pakaušio srityje;
- pasikartojantis kraujavimas iš nosies;
- įvairaus pobūdžio skausmas krūtinėje arba širdies plote;
- dusulys fizinio krūvio metu;
- koordinacijos sutrikimai;
- dažnas šlapinimasis.
Ignoruoti nereikėtų ir mirgėjimo akyse, drebulio, didžiulio, be jokios paaiškinamos priežasties aplankiusio baimės jausmo – gali būti, kad dėl šių nemalonių potyrių taip pat yra kaltas aukštas kraujospūdis. Pastebėjus bent keletą iš šių požymių, būtina kreiptis į gydytojus, kurie išsiaiškins tikrąsias prastos savijautos priežastis.
Visuomenės sveikatos specialistai primena, jog būtina skirti daugiau dėmesio savo sveikatai ir įsitikinti, ar jūsų kraujospūdis yra normalus, priešingu atveju gyvenimo kokybė suprastės, o laiku negydoma arterinė hipertenzija gali sukelti komplikacijas, tokias kaip asteroskleozę, miokardo infarktą, širdies nepakankamumą, neurologinius sutrikimus ar net mirtį. Laiku kreipiantis į gydytoją, nustatoma tiksli diagnozė ir pradedamas gydymas.
Visuomenės sveikatos specialistų rekomendacijos: visi suaugę asmenys be išimties turėtų matuoti arterinį kraujo spaudimą bent 2–4 kartus per metus ir šalinti rizikos veiksnius:
- nerūkyti;
- laipsniškai mažinti ir stabilizuoti svorį, ypač jeigu yra nutukimas (kartais netekus 5 kg svorio arterinis kraujo spaudimas sumažėja apie 4,4/3,6 mm Hg);
- saikingai vartoti alkoholį;
- reguliariai mankštintis (vidutinio ar net didelio intensyvumo aerobiniams pratimams skirti 30–60 min. kasdien);
- mažinti druskos kiekį maiste (suvartoti ne daugiau kaip 5 g NaCl per dieną, maisto papildomai nesūdyti);
- koreguoti mitybos įpročius – valgyti daugiau vaisių ir daržovių (bent 400 g daržovių per dieną), mažiau sočiųjų riebalų rūgščių turinčio maisto ir riebaus maisto, mažiau naudoti produktų, turinčių kofeino;
- pagal galimybę mažinti lėtinį stresą ir kt. rizikos veiksnius.
Keletas patarimų, kaip taisyklingai pasimatuoti kraujo spaudimą:
- mažiausiai 30 min. iki matavimo negerkite kavos ir nerūkykite;
- jei reikia, prieš matavimą pasinaudokite tualetu;
- dėvėkite laisvus drabužius;
- prieš kraujo spaudimo matavimą ramiai pasėdėkite bent 5 minutes visai ant žemės nuleistomis kojomis ir patogiai atsirėmę;
- manžetė turi būti tinkamo dydžio ir uždėta ant žasto širdies lygyje;
- matuodami kraujo spaudimą nekalbėkite, nesijuokite ir neužsiimkite pašaline veikla;
- matuokite mažiausiai du kartus, tarp matavimų darydami bent 2 minučių pertrauką.
Šiaulių visuomenės sveikatos biuras vykdo Sveikatos stiprinimo programą, skirtą širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto profilaktikai.
Programa skirta suaugusiems asmenims, kuriems nustatyta širdies ir kraujagyslių ligų ir (arba) cukrinio diabeto rizika, arba kurie savanoriškai kreipiasi į visuomenės sveikatos biurą dėl dalyvavimo programoje.
Plačiau apie programą galite paskaityti po šia nuoroda: http://www.sveikatos-biuras.lt/sveikatos-stiprinimo-programa-skirta-sirdies-ir-kraujagysliu-ligu-bei-cd-profilaktikai-119
