„Mama, jei ši diena tau ypatinga, tai ir man ji ypatinga“, – pasakė mergaitė, išgirdusi, kaip Eglė džiaugiasi po tyrimų išgirdusi, jog dukrelės pilvo ertmėje nebėra vėžio žymių, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pirmas ligos atvejis Kauno klinikose
„Mūsų kelionė prasidėjo praėjusį rudenį, kai dėl pilvo skausmų atsidūrėme ligoninėje. Jau priimamajame mums pasakė, kad dukrelės pilve – auglys, bet būtina atlikti išsamius tyrimus. Po jų sužinojome, jog dukros pilvo ertmėje – piktybinis navikas, pažengusios stadijos.
Trūkus naviko kapsulei, prasidėjo vidinis kraujavimas – vėžinės ląstelės paplito po pilvo ertmę, todėl nieko nelaukus buvo pradėtas gydymas“, – dukters ligos pradžią prisimena Eglė.
Tyrimai taip pat atskleidė, jog tai – labai netipinė vėžio forma: ekstrarenalinė nefroblastoma. Mergaitės atvejis – pirmasis toks Kauno klinikų vaikų skyriuje, taip pat ne daug jų aprašyta ir mokslinėje literatūroje.
Pirmiausia keturmetės laukė priešoperacinė chemoterapija, po to – operacija, po jos – radijo spindulių taikymas, po kurių – vėl chemoterapija.
„Mūsų gydymo pabaiga numatyta birželio viduryje. Šią savaitę mums padarė magnetinį rezonansą, pasižiūrėti, kaip sekasi gydymas, ir sulaukėme labai džiugių žinių – pilvo ertmėje nematyti jokių kontrastuojančių dėmių, o tai reiškia – nėra vėžinių ląstelių. Su šia gera žinia prasidėjo mūsų dar vienas chemoterapijos seansas – iš viso jų liko dar 5. Tikime, kad niekas nesikeis ir taip pat džiugiai baigsime savo gydymą“, – su puikia nuotaika ir užkrečiančiu optimizmu pasakojo Egle, Mamos dienos proga R. Kaukėno fondo kvietimu lankydamasi fondo rėmėjos – „Manilla“ kosmetikos gamintojos – SPA salone Kaune.
„Kai tu esi laimingas, ir aplinka tave visi yra laimingi“
Eglė atvira – sunku rasti laiko ir galimybių lepintis masažais ar kitomis atpalaiduojančiomis procedūromis, bet išlikti stipriai ir optimistiškai jai padėjo pasikeitęs požiūris į daugelį dalykų.
„Šis gyvenimo etapas atnešė labai daug pamokų, sulaužė daug stereotipų, įsitikinimų. Daug procesų pasikeitė viduje. Atėjo grynas, natūralus suvokimas, kad kai tu esi laimingas – ir aplink tave visi yra laimingi, – sako Eglė ir paaiškina: – Būti laiminga man dabar reiškia turėti sveiką požiūrį į situacijas, viską priimti lengvai, nors aplinka ir informacija dažnai nėra lengva. Tikėti, pasitikėti, niekada nepasiduoti, suprojektuoti savo protą, širdį ir veiksmus viena kryptimi.“
Laiminga Eglę daro ir atsigręžimas į save, rūpinimasis savimi, savo kūnu. „Nuraminti ir sutelkti protą padėjo meditacija, saviugdos užsiėmimai, palaikyti energiją, polėkį bei palikti emocijas nuošalyje – sportas. Nuo pat pradžių pasakiau, kad jei aš leisiu sau įeiti ir likti emociniame lygmenyje, tada bus labai labai liūdna ir sunku. Emocijų neneigiu, jas priimu, išjaučiu, bet ištisai jomis negyvenu. Tą jėgą, kuri ateina su emocijomis, geriau paverčiu kokiu nors darbu, veikla su vaikais“, – sako dviejų mažamečių mama.
„Kai atsiduri akistatoje su faktu, gailestis nieko nepakeis, o tik trukdys, o vaikui reikia stipraus žmogaus šalia. Arba tu grauži save, arba pasitiki situacija, pasitiki šalia esančiais žmonėmis – gydytojais, medicinos personalu, priimi kaip normalų procesą ir nepergyveni kiekviename žingsnyje. Gali nervintis, o gali pasitikėti, priimti tau siūlomą dėmesį, paramą, dovanas“, – sako Eglė, nuolat sulaukianti palaikymo bei malonių dovanų iš R. Kaukėno fondo ir jų rėmėjų, tokių kaip kvietimas pasimėgauti SPA procedūromis Mamos dienos proga.
Ligą ir gydymąsi dukrai pateikia kaip pasaką
30-etė moteris tikisi, kad ir dukrą pavyks pradžiuginti jos laukiama gimtadienio dovana – kelione į Disneilendą: „Dukra išreiškė didelį norą pamatyti savo pasakų princeses gyvai – nuvažiuoti į Disneilendą. Su vyru galvojame, galbūt pavyks jos svajonę išpildyti. Taip pat tikimės, kad vasarą vėl galėsime maudytis. Dukra labai pasiilgo maudynių. Ji labai mėgsta vandenį ir iki ligos, vasarą, jei tik geras oras, vykdavome prie vandens telkinių, jei ne – į baseiną važiuodavome. Dukra labai meniška – mėgsta dainuoti. Nuo rudens, nusprendėme, kad vesime ją į dainavimo pamokas. Taip pat jai puikiai sekasi kalbos – lietuviškai ir angliškai kalba vienodai gerai bei labai nori mokytis ispanų“, – džiaugiasi Eglė.
Juodvi su dukra šoko, dainavo, piešė ir viso gydymo proceso metu: „Ji tikrai gerai pernešė visą gydymą. Esu įsitikinusi, kad tam labai didelės įtakos turėjo mūsų visų ir jos pačios nusiteikimas nuo pat pradžių. Įvilkome viską į labai gražų pasakos motyvą.
Mes jai pasakėme, kad jos pilvelyje apsigyveno augintinis ir todėl jai suskaudo pilvą. Vėliau, kai tekdavo važiuoti chemoterapijos seansams į Kauną, lašinti lašines, tai sakėme, jog reikia rūpintis augintiniu ir duoti jam atsigerti.
Vėliau papasakojau, kad tas augintinis labai mėgsta plaukus ir gali juos suvalgyti. Tuomet ji tepasakė, kad tik ne raudoni plaukai ataugtų“, – prisimena Eglė.
Išgirdusi tokią dukros reakciją, sako supratusi, jog dukrelei nebus baisu.
Šeimos plėtojama veikla – žvakių liejimas – padeda atsipalaiduoti
„Galbūt dėl tokio nusiteikimo tie plaukai pilnai nenuslinko – tik dalinai, bet dukros plaukai stori, kasos ilgos, jas piname. Po to, kai atliko operaciją, pasakiau dukrai, kad jos augintinį iškraustė. Ji tik paklausė, kaip tą augintinį iškraustė, ir gal kiek išsigando, kai pasakiau, kad prapjovė pilvą, bet greitai užmiršo.
Pamačiusi pleistrą ant pilvo paklausė, kas čia bus, ir, nežinodama, ką atsakyti, pasakiau, kad linija bus. Šis pavadinimas taip pat tapo to gražaus burbulo dalimi. Dabar važiuojame linijoms duoti atsigerti“, – pasakoja Eglė.
Ji džiaugiasi, jog dukra kol kas nesupranta, kas iš tiesų vyksta ir net prajuokina mamą: „Būna, ji girdi, kai kam nors pasakoju apie ligą ir sakau, jog dukra nelabai supranta. Ji atsisuka ir sako: „Jo jo, aš iš tikrųjų nesuprantu.“
Kol dar tęsiasi gydymo procesas, Eglė nedirba. Praėjusį rudenį, po antro vaiko šeimoje – sūnaus – gimimo ir priežiūros atostogų, moteris jau planavo grįžti į darbą, bet sužinojus dukters diagnozę, iš karto turėjo pasiimti nedarbingumą, kuris tęsiasi iki dabar. Vis tik, šeimai po dukters gimimo išsikrausčius į gimtuosius Mažeikius, moteris nesėdi be veiklos – kartu su vyru perėmė ir plėtoja natūralių žvakių gamybos verslą.
„Tai yra savotiška meditacija. Gal ir atsirado iš poreikio atsipalaiduoti. Kai jau įpranti, įgundi, tas mechaninis veiksmas – žvakių liejimas – labai atpalaiduojantis procesas“, – pasakoja Eglė. Su vyru planuoja, jog ateityje tai galėtų tapti jų pagrindiniu pajamų šaltiniu, o dabar su didele viltimi laukia, kol besibaigs dukters gydymas, ir visi galės vasarą nuvažiuoti prie jūros.
