Tačiau viena nuolat kartojama jaunystės klaida vos netapo pražūtinga. Saulės vonias mėgusiam vyrui prieš kelerius metus jam nustatė du odos vėžinius susirgimus – ketvirtos stadijos melanomą, vėliau ir bazaliomą.
Sunerimo dėl darinio ant akies
Viskas galėjo baigtis liūdnai, jei ne pastabus Stanislovo brolis.
„Visą gyvenimą, iki maždaug 60 metų nesu turėję jokios ligos ir buvęs pas jokį daktarą, neteko ir biuletenio matyti. Bet kažkaip netikėtai, galbūt 2012 metais, brolis ant mano nugaros pastebėjo padidėjusį apgamą“, – pradėjo pasakojimą Stanislovas.
Pačiupinėjęs ir nieko nepajautęs į tai didelio dėmesio vyras neatkreipė. Po metų, vasaros viduryje, Stanislovą brolis vėl įspėjo, kad aplink apgamą paraudę, atsirado „graži apvali raudona saulutė“, dar pridūrė: „Mes prieš gerą pusmetį tokį apgamą turėjusį jauną vyrą palaidojom“.
„Aš vėl pačiupinėju, per veidrodį pasižiūriu, nieko nematau. Jokio skausmo, sveikata nuostabi“, – prisiminė Stanislovas.
Kartu pats vyras pastebėjo ir darinį ant apatinio savo akies voko, panašų į miežį, kuris šiek tiek niežėdavo.
Rudenį vis dėlto S. Bagvilas nusprendė kreiptis į privačiai dirbantį onkologą, kuris po apžiūros nusiuntė paciento akies voko ir nugaros pavyzdžius ištirti.
Po maždaug poros savaičių Stanislovas gavo atsakymus: ant nugaros aptikta melanoma, o prie akies – bazalioma.
„Paklausiau daktaro: „Tai ką man daryti?“ Sako: „Reikia bandyti išoperuoti“, – prisiminė vyras.
Vis tik Stanislovas neskubėjo gultis ant operacinio stalo, nes nejuto jokio skausmo. Pas onkologą sugrįžo dar po metų dėl pradėjusios didėti bazaliomos. Ją pavyko išgydyti. Tačiau dėl nugaroje esančio odos vėžio nedaryta nieko.
„Praėjo dar gal 2–3 metai. Vėl pajaučiau, kad kyla nežymus darinys ant akies ir man atsirado metastazės“, – sakė S. Bagvilas.
Kur ne kur ant Stanislovo kūno atsirado lipomų – pirmiausia užčiuopė ant kaklo. Dėl to jis vėl kreipėsi į onkologą. Šis pacientą skubiai nukreipė į Nacionalinį vėžio institutą (NVI).
Institute Stanislovui nedelsiant padarė operaciją bei nustatė, anot jo, pačią „bjauriausią“ BRAF mutaciją.
Konkuruodavo, kuris labiau įdegs
„Man teko susitaikyti su melanoma. Ta melanoma yra nuostabiai gera liga. Su ja galima gyventi. Ir šiandien labai sėkmingai su ja gyvenu, padėdamas daktarų. Yra tik tokia bėda, kad reikia kiekvieną dieną gerti vaistus“, – šyptelėjo Stanislovas.
Kartu jis nusprendė sureguliuoti mitybą. Pasiskaitęs įvairios literatūros iš savo valgiaraščio išbraukė cukrų, alkoholį, krakmolą ir riebalus. Dabar sako valgantis po 2 kartus per dieną, bet gausiai.
Portalui „Delfi“ Stanislovas sakė, kad dėl ligos kaltas buvo jo pomėgis degintis saulėje.
„Nuo pat jaunystės, nuo 30 metų buvau labai mėgėjas degintis. Tarp bėgikų netgi varžydavomės, kuris bus rudesnis.
Labai mėgdavau jau nuo vasario–kovo, pasirodžius pirmajai saulutei, prabėgus 2–3 kilometrus nusimesti viršutinę rūbų dalį, užsirišti ant juosmens ir toliau bėgti iki pusės apsinuoginus. Treniruotės trukdavo ilgai, tad kovo mėnesį dar pietuose žmonės nebūdavo taip įdegę, kaip mes, bėgikai.
Žiemą dar ir į soliariumą kartais nueidavau, nes įdegį norėdavosi išlaikyti, kai saulės nebūdavo“, – atviravo vyras, anot kurio, jis iš prigimties turėjo labai šviesią odą ir buvo šviesiaplaukis.
Su pacientais spėja susidraugauti
Stanislovą gydęs NVI gydytojas onkologas chemoterapeutas daktaras Vincas Urbonas pasakojo, kad nuo 2016 metų, kai vyro liga išplito, jam dėl BRAF mutacijos paskirta vadinamoji taikinių terapija.
Gydytojas pasidžiaugė, kad pacientas gydymą toleruoja gerai ir nėra jokių atkryčio požymių.
„Šiandien jau nieko nestebina, kai vienos agresyviausių onkologinių ligų – odos melanomos – gydymas tęsiasi beveik dešimtmetį. Per išplitusia liga sergančio paciento gydymo metus tampame kovos prieš vėžį bendražygiais, susitinkame kaip ilgai nesimatę giminės “, – šypsojosi daktaras V. Urbonas, pridūręs, kad gydymo sėkmei labai svarbus ir teigiamas paciento nusiteikimas.
Navikas agresyvus, bet yra gerų žinių
NVI Galvos-kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus vedėja gydytoja otorinolaringologė Jolita Gibavičienė pasakojo, kad melanoma yra liga, galinti išplisti į įvairias kūno vietas: paodį, odą, galvos smegenis, plaučius, limfmazgius.
Gydytoja įspėjo: ši liga gali išsivystyti ne tik iš jau esamų, įgimtų apgamų. Ji gali atsirasti ir sveikoje odoje kaip nauja, greitai auganti dėmė ar mazgas. Be to, melanoma gali atsirasti ir vystytis tose kūno vietose, kurios beveik nemato saulės, net vidaus organuose.
„Tai gali būti panagės, gleivinės, akies junginė, kas yra retai, tačiau taip atsitinka“, – vardijo medikė.
„Šis navikas yra agresyvus, tačiau yra keletas teigiamų dalykų: anksti diagnozavus ligą, galimas gydymas ir netgi nereikėtų jo tokio sudėtingo, kaip ponui Stanislovui, jeigu navikas būtų laiku pašalintas, kol jo storis yra, sakykim, iki 1 mm, jis nėra išopėjęs ir liga nėra išplitusi“, – paaiškino medikė, apgailestavusi, kad, deja, neretai žmonės delsia laiku kreiptis į gydytojus.
Ir, nors anksčiau, nustačius paskutinės stadijos melanomą, tai prilygdavo mirties nuosprendžiui žmogui, šiandien, atsiradus naujiems gydymo metodams, situacija pagerėjo.
Gydytoja J. Gibavičienė turėjo ir šiek tiek blogesnę žinią: liga gali progresuoti ir bet kada atsinaujinti. Kartais ji atsinaujina net ir po 15 metų.
Medikė sakė, kad labai svarbu žmonėms įprasti stebėti savo odą, apžiūrėti sunkiai matomas vietas – pažastis, tarpupirščius, nugarą parodytų artimajam. Pastebėta, jog žmonos dažniau, nei vyrai pastebi netaisyklingus apgamus, ir paskatinta sutuoktinį kreiptis į gydytojus.
„Šiai ligai labai svarbus ir laiko faktorius, laikas nuo tada, kai įtari ligą, ją nustatai ir pradedi gydymą. Jeigu tai išsitęsia nuo pusės metų iki metų, ką mes neretai matome, tai iš pirmos stadijos pereinama į III–IV, kas visiškai keičia gydymą“, – sakė gydytoja J. Gibavičienė.
Pasak gydytojos J. Gibavičienės, diagnozavus naviką ir diagnozę patvirtinus histologiškai, dažnai susiduriama su atvejais, kai liga gydoma nespecializuotose gydymo įstaigose.
„Taip pat susiduriame su pacientų nenoru gydytis specializuotoje įstaigoje – žmogus neatvyksta gydytis,“ – apgailestavo gydytoja J. Gibavičienė.
Nebėra mirties nuosprendis
NVI Chemoterapijos skyriaus su dienos stacionaru vyr. ordinatorė gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Lina Daukantienė pasakojo, kad į jos ir kolegų rankas patenka tie, kuriems nustatyta III–IV stadijos liga.
„I ir II stadijų navikai pakankamai gerai gydomi radikalia chirurgine operacija ir chemoterapeuto pagalbos dažniausiai neprireikia. Chemoterapeutas įsijungia į melanomos gydymą vaistais, kuomet nustatoma III ligos stadija ir be pirminio židinio naviko jau nustatomos metastazės sritiniuose limfmazgiuose.
Pirminis navikas ir sritiniai limfmazgiai pašalinami, o siekiant išvengti ligos atkryčio, kas tokiu atveju gali būti iki 85 proc. pacientų, pagal tarptautines rekomendacijas rekomenduojamas apsauginis, taip vadinamas adjuvantinis pooperacinis gydymas vaistais“, – aiškino gydytoja L. Daukantienė.
Galimos kelios gydymo galimybės: taikinių terapija, imunoterapija – pusei gydomų pacientų tai padeda išvengti ligos atkryčio, be to, sumažėjo gydymo trukmė.
Deja, kol kas Lietuvoje imunoterapijos vaistai nėra kompensuojami. Jie perkami iš pacientų paramos programų teikiamos labdaros. Taikinių terapijos kompensuojami 2 vaistai.
„Anksčiau IV ligos stadija būdavo pasmerkimas, kada turėjome tik seną klasikinę citotoksinę chemoterapiją. Tada IV stadijos pacientų išgyvenamumas tesiekdavo metus.
Šiuo metu, atsiradus inovatyviems vaistams – imunoterapijai, taikinių terapijai, pacientų gydymo rezultatai, gyvenimo kokybė ir gyvenimo trukmė pagerėja 4–5 kartus“, – džiaugėsi medikė.
