Nacionalinio vėžio instituto Abdominalinės chirurgijos gydytojas daktaras Rimantas Baušys pastebėjo, kad pastaruoju metu jo pacientų amžius yra labai įvairus: skrandžio vėžį tenka gydyti ir jaunesniems nei trisdešimties, ir jau sulaukusiems 90 metų asmenims. Deja, kone kas antram pacientui vėžys nustatomas jau pažengusios stadijos.
Portalui „Delfi“ gydytojas R. Baušys sutiko daugiau papasakoti apie skrandžio vėžį: kas jį sukelia, kaip šią ligą galima įtarti, kokie yra galimi gydymo būdai ir kas padėtų sumažinti riziką susirgti.
– Kaip paplitęs skrandžio vėžys pasaulyje ir Lietuvoje?
– Skrandžio vėžys išlieka viena dažniausių mirties nuo onkologinių ligų priežasčių pasaulyje. Sergamumas šia liga taip pat didelis – tai yra penkta dažniausia onkologinė liga, ja visame pasaulyje kasmet suserga daugiau nei vienas milijonas žmonių.
Lietuvoje sergamumas skrandžio vėžiu mažėja, tačiau kasmet vis dar diagnozuojama apie 800 naujų skrandžio vėžio atvejų.
Didžiausias sergamumas skrandžio vėžiu registruojamas rytų ir centrinėje Azijoje bei Pietų Amerikos šalyse. Deja, Lietuvoje sergamumas šia liga yra gerokai didesnis nei daugumoje Vakarų Europos valstybių. Vienintelis džiuginantis faktas, žvelgiant į skrandžio vėžio epidemiologiją, yra tai, kad ilgalaikėje perspektyvoje tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje sergamumas šia liga po truputį mažėja.
– Kokio amžiaus ir lyties žmonės dažniausiai suserga skrandžio vėžiu?
– Vyrai serga dažniau nei moterys. Vyrai linkę piktnaudžiauti kai kuriais skrandžio vėžio riziką didinančiais veiksniais – tai rūkymas, besaikis alkoholio vartojimas. Šalyse, kur rūkančių moterų ir vyrų santykis yra vienodas, vyrai vis tiek dažniau serga skrandžio vėžiu. Manoma, kad moteriški hormonai – estrogenai kažkiek apsaugo nuo skrandžio vėžio.
Didžiausias sergamumas skrandžio vėžiu pasireiškia 60–75 m. Tačiau tai tėra dažniausiai sutinkama žmonių amžiaus grupė. Serga tiek jaunesni, tiek vyresni.
Pastaruoju metu tenka gydyti ir jaunesnius nei trisdešimties, ir sulaukusius devyniasdešimties. Ši liga gali užklupti bet kokio amžiaus žmogų, todėl rūpintis savo sveikata reikėtų įprasti jau nuo jaunystės.
– Koks yra šių pacientų išgyvenamumas?
– Beveik kas antru atveju skrandžio vėžys nustatomas trečios ar ketvirtos stadijos. Taip vėlai skrandžio vėžys nustatomas daugelyje pasaulio šalių.
Tačiau tose šalyse, kur vykdomos skrandžio vėžio diagnostikos profilaktikos programos, pvz., Japonijoje, Pietų Korėjoje, net pusei pacientų nustatomas ankstyvas skrandžio vėžys, kurio gydymo rezultatai yra ženkliai geresni nei nustačius pažengusį skrandžio vėžį.
Šiose šalyse sergamumas skrandžio vėžiu yra ypač didelis, o jų profilaktinių programų patirtis nėra perkelta į kitas šalis: vertinamas galimos naudos, žalos ir kaštų santykis.
Lietuvoje irgi būtų galima diskutuoti apie skrandžio vėžio patikros programą, ypač jei ji būtų derinama su dabar vykdoma storosios žarnos vėžio profilaktikos programa.
– Ar tai dažnėjanti ir jaunėjanti onkologinė liga?
– Kaip jau minėjau, sergamumas skrandžio vėžiu Lietuvoje mažėja, tačiau skrandžio vėžys išlieka aktuali problema. Nemažėja pažengusio skrandžio vėžio atvejų, kurio gydymo rezultatai nėra patenkinami.
Tais atvejais, kai gydome ankstyvu skrandžio vėžiu sergančius pacientus, penkerių metų išgyvenamumo be ligos rodiklis mūsų centre siekia net 98 proc.
– Kokios yra pagrindinės skrandžio vėžio priežastys?
– Aiškių priežasčių, kodėl susergama skrandžio vėžiu, nėra nustatyta. Kažkiek įtakos turi kai kurie genetiniai sindromai, tačiau nustatyta, kad tikrai genetiškai paveldimas skrandžio vėžys tesudaro apie vieną procentą visų skrandžio vėžio atvejų.
Skrandžio vėžio riziką didina sūdytų, raugintų, marinuotų, aštrių maisto produktų, rūkytos, perdirbtos mėsos produktų dominavimas žmogaus mityboje. Skirtingas mitybos racionas yra viena iš priežasčių, kuria aiškinamas skirtingas sergamumas šia liga skirtingose šalyse.
Nenoriu teigti, kad reikia visiškai atsisakyti kenksmingų maisto produktų. Tiesiog rekomenduočiau visur jausti saiką, o norint pasikonsultuoti sveikos mitybos klausimais – patarimo kreiptis į savo šeimos gydytoją arba gydytojus specialistus – dietologą ar gastroenterologą.
– Kokie yra šios ligos požymiai? Ar ji turi kokių nors specifinių simptomų, į kuriuos derėtų atkreipti dėmesį?
– Deja, skrandžio vėžys neturi tik šiai ligai būdingų simptomų. Tai gali būti skausmas viršutinėje pilvo dalyje, sotumo jausmas nedaug užkandus, bendras silpnumas. Visi šie simptomai yra nespecifiniai, jie gali būti sergant daugybe kitų ligų. Todėl pajutus juos nereikėtų panikuoti, jeigu jie trunka trumpai – kelias valandas ar dienas.
Sunerimti reikėtų jei visi šie nemalonūs pojūčiai užsitęstų, periodiškai kartotųsi. Tuomet vertėtų nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris, esant reikalui, nusiųs jus specialisto konsultacijai.
– Kokia yra skrandžio vėžio diagnostika?
– Tam, kad nustatytume, ar žmogus susirgo skrandžio vėžiu, būtina apžiūrėti skrandį iš vidaus. Tam atliekamas endoskopinis skrandžio ištyrimas – gastroskopija. Šio tyrimo nereikėtų bijoti, jis tikrai nėra skausmingas ar sukeliantis kokius nors ilgalaikius simptomus. Gastroskopija – vienintelis būdas diagnozuoti skrandžio vėžį.
– Koks yra ligos gydymas? Gal yra kokių naujovių, teikiančių viltį pacientams pasveikti ar gyventi ilgiau? Ar įmanoma nuo šios ligos pasveikti ir gyventi ilgai?
– Pagrindinis skrandžio vėžio gydymo būdas yra operacija – nė vienas pacientas, kuriam nebuvo atlikta operacija, nebuvo išgydytas nuo skrandžio vėžio.
Tačiau gydymas, susirgus skrandžio vėžiu, yra labai įvairus. Esant labai ankstyvam skrandžio vėžiui gali pakakti procedūros, kuomet navikas yra pašalinamas endoskopijos metu, o skrandis išsaugomas.
Jei skrandžio vėžys yra pažengęs, bet nėra atokiųjų metastazių – tenka ne tik pašalinti dalį ar net visą skrandį, bet ir skirti papildomą gydymą vaistais – chemoterapiją.
Norėčiau pažymėti, kad vis dažniau atliekamos minimaliai invazyvios operacijos, kuomet daromas tik nedidelis pjūvis, reikalingas pašalinti skrandį iš pilvo, o visa operacija atliekama laparoskopiškai.
Visi šie skirtingi metodai parenkami individualiai, dalyvaujant daugeliui skirtingų gydytojų specialistų ir atsižvelgiant ne tik į paciento ligą, bet ir pačią kiekvieno paciento būklę, gretutinius susirgimus, kas leidžia pasiekti geriausių gydymo rezultatų.
Būtent dėl tokio kompleksinio gydymo poreikio pacientams, išgirdusiems šią diagnozę, rekomenduojama nedelsiant vykti gydytis į didžiuosius Lietuvos vėžio gydymo centrus.
– Kas padėtų sumažinti tikimybę susirgti skrandžio vėžiu?
– Specializuotuose centruose Lietuvoje skrandžio vėžio gydymo standartas atitinka visas šiuolaikines tarptautines gydymo gaires. Nuolatos vyksta klinikiniai tyrimai, siekiantys pasiūlyti naujausius eksperimentinius gydymo metodus pacientams ar geriau pažinti pačią skrandžio vėžio ligą, jog būtų galima kurti inovatyvius kovos su šia liga ar jos padariniais būdus.
Šiuo metu tarp onkologinių ligų gydymo specialistų visuotinai pripažįstama, jog geriausi onkologinių ligų gydymo rezultatai pasiekiami centruose, kuriuose aktyviai vykdoma ne tik klinikinė, bet ir mokslinė veikla.
Sveika gyvensena, tinkama mityba ir neabejingas požiūris į savo sveikatą tikrai padės sumažinti riziką susirgti skrandžio vėžiu arba leis nustatyti ligą ankstyvoje stadijoje.
