„Ypač daug pasitaiko vaikų su pakilusia temperatūra. Padarę COVID-19 testus matome, kad tai nėra koronavirusas, bet gripas ar paragripas, nes žmonės skundžiasi būtent aukšta, atkaklia ilgą laiką besitęsiančia temperatūra. Jiems nėra kaulų laužymo ir kitų gripui būdingų simptomų. Dažniau pasireiškia gerklės skausmai. Tai labiau būdinga paragripui arba kitiems virusams“, – portalui „Delfi“ pasakojo Joniškio ligoninės direktorius skubios medicinos gydytojas Martynas Gedminas.
Kada dėl temperatūros kreiptis į medikus?
Anot gydytojo, neretai tėvai, pastebėję, kad vaikui gerokai šoktelėjo kūno temperatūra, išsigąsta ir važiuoja į skubios pagalbos skyrių. Tačiau kartais nereikia skubėti į ligoninę.
„Jeigu adekvačiomis antipiretikų dozėmis nepavyksta numušti temperatūros arba ją numušus, vaikas vis tiek lieka vangus, neaktyvus, nesidomi aplinka, nenori žaisti, jeigu tėvai mato, kad pasikeičia vaiko elgsena, tada reikėtų važiuoti į skubią pagalbą. Jeigu yra galimybių vykti patiems, kviesti Greitosios medicinos pagalbos nėra būtina. Į GMP reikėtų kreiptis, jeigu vaikui pasireiškia su temperatūra susiję traukuliai.
Bet vėlgi, jeigu nuo temperatūros pakilimo praėjo mažiau negu pusė paros, tai mes, atlikdami kraujo tyrimus, nelabai matysime aiškių atsakymų – ar tai bakterinė, ar virusinė infekcija. Tik, jeigu praėjo maždaug para ir medikai matys aiškesnį vaizdą.
Bet, jeigu, vaistais numušus temperatūrą, vaikas jaučiasi gerai ir yra aktyvus, vadinasi tai – elementari virusinė infekcija, kuri be jokio specifinio gydymo, tačiau malšinant simptomus skysčiais, arbatomis su medumi, praeina pati per keletą dienų–savaitę“, – paaiškino M. Gedminas.
Gydytojo teigimu, jeigu vaikas yra vangus, vadinasi, jo organizmas toliau kovoja su užklupusia rimta liga arba organo pažeidimu.
„Dažniausiai tai rodo bakterinę infekciją, kurią jau reikia papildomai gydyti antibiotikais“, – pasakojo gydytojas.
Paracetamolis ar ibuprofenas?
Paklaustas, kaip patikimiausia numušti temperatūrą, M. Gedminas išskyrė du pagrindinius vaistus – paracetamolį ir ibuprofeną.
Abu šie vaistai dozuojami pagal sergančiojo kūno svorį. Neretai susiduriame, jog tėvai sako, kad „vaistai nepadeda“, tačiau yra tiesiog parenkamos per mažo dozės.
„Rekomenduočiau ibuprofeno sirupus rinktis didesnės koncentracijos, o dozę paskaičiuoti pagal svorį. Didesnės koncentracijos sirupo reikės mažiau, bus mažesnė tikimybė, kad vaikas apsivems.
Jeigu vaikas dar visai mažiukas – 10–15 kg svorio, geriau rinktis paracetamolio žvakutes, po to pereiti prie sirupo, jei didesnis svoris – prie tablečių.
Bet pagrindinė rekomendacija – pradėti nuo paracetamolio, kuris gali būti dozuojamas iki 4 kartų per dieną. Jeigu paracetamolio neužtenka, į tarpus, paskaičiavus dozę, vartoti ibuprofeną“, – kalbėjo M. Gedminas.
Plačiau apie tai, kaip dozuoti vaistus, galite paskaityti čia.
Suaugusius gydyti reikėtų taip pat, kaip ir vaikus, tik didesnėmis dozėmis, aišku, atsižvelgiant į tai, ar žmogus neturi gretutinių kepenų, inkstų ligų, skrandžio opaligės ir kt.
„Jeigu tai yra vyresnio amžiaus žmogus, jeigu jis turi inkstų pažeidimą, geriau vartoti paracetamolį, kuris yra efektyvus nuo karščiavimo ir galvos skausmų. Kai paracetamolis vartojamas tinkamomis dozėmis ir teisingai, jis nekenkia – kepenys jį saugiai metabolizuoja.
Ibuprofenas taip pat labai efektyvus vaistas nuo temperatūros ir visų skausmų, tačiau jis turi tam tikrą įtaką skrandžio gleivinei, inkstams. Jeigu žmogus turi skrandžio, inkstų ligų, visą laiką nuo karščiavimo geriausia rinktis paracetamolį“, – patarė medikas.
Ką žinoti apie karštus gėrimus?
Gydytojas M. Gedminas priminė, kad susirgus naudinga gerti ir daugiau šiltų skysčių, žolinių preparatų, gerinančių atsikosėjimą, gleivines.
„Jie tikrai nepakenks. Ar padės, nežinia, bet jų nereikia jų bijoti. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad tokie preparatai, kaip, pvz., „Coldrex“, „Gripex“, taip pat savo sudėtyje turi parcetamolio. Taigi, jeigu dar geriate paracetamolį, reikėtų pažiūrėti, kad nebūtų viršyta paros dozė.
Jeigu yra tik temperatūra, bet nėra kosulio, nebėga nosis, neverta gerti sudėtinių vaistų. Užtenka tiesiog paracetamolio ar ibuprofeno“, – sakė pašnekovas.
Kas klaidina gydytojus?
Gydytojas M. Gedminas įspėjo susirgus nevartoti užsilikusių iš anksčiau antibiotikų.
„Pastebiu, kad žmonės yra pilni nerimo. Vaikas vos parą laiko pakarščiuoja ir, nepaisant to, kad yra žvalus, domisi aplinka, valgo, tėvai jį pradeda girdyti antibiotikais, kurie užsibuvo nuo kažkokios ligos. O antrą dieną neišlaiko ir normalaus karščiavimo eigoje atėję į skubią pagalbą sako: „Mes jau parą geriam antibiotikus“.
Tada medikams būna sudėtinga. Mes darome tyrimus, bet nematome, kad rodikliai būtų padidėję ir nežinome, ar jie nepadidėjo, nes yra viruso išraiška, ar jau sumažėjo, nes suveikė skirti antibiotikai.
Tada nežinome, ką pasakyti. Kartais tenka tą kursą skirti iki pabaigos, nors gal nebuvo jokio pagrindo jį net pradėti.“, – teigė medikas.
