Lietuva priskirtina labai didelės rizikos šalių grupei, kurios gyventojams, vos sulaukusiems 40-ojo gimtadienio, širdyje ir kraujagyslėse pradeda sparčiai tarpti šių organų ligų užuomazgos. Taip praėjusiais metais atnaujintose širdies ir kraujagyslių ligų rizikos vertinimo skalėse nurodė šių susirgimų rizikos veiksnių paplitimą, sergamumo ir mirtingumo priežastis nagrinėjantys Europos mokslininkai.
Pasirodo, dalis mūsų šalies gyventojų, net ir neturinčių padidinto arterinio kraujospūdžio, jau priskirtini labai didelės širdies ir kraujagyslių ligų grupei. Šiems žmonėms mirtino ar nemirtino miokardo infarkto, insulto išsivystymo rizika per artimiausius 10 metų yra labai didelė.
„Manau, kad didžiausią apsaugos poveikį širdžiai ir kraujagyslėms galime sukaupti iki 50 metų. Vėliau, tikėtina, jau reikės daugiau pastangų, apsaugant savo širdį“, – portalui „Delfi“ pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas profesorius kardiologas Raimondas Kubilius.
