Tačiau širdis gali plyšti nebūtinai iš skausmo ar nerimo. Viena grėsmingiausių ligų širdžiai – miokardo infarktas, o paprasčiau kalbant, širdies raumens žūtis, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių užsikemša jį maitinanti kraujagyslė.

Praėjusiais metais Europos kardiologų draugijos (EKD) parengtose širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos gairėse Lietuva yra pažymėta raudona spalva. Tai reiškia, kad lietuviams būdinga ypač didelė kardiovaskulinių ligų rizika. Tarp mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų pirmauja išeminė širdies liga, kitaip dar vadinama širdies vainikinių arterijų susiaurėjimo ar jų užsikimšimo liga, kurios pasekmė – minėtasis miokardo infarktas. Statistika byloja, kad mirtingumas nuo išeminės širdies ligos Lietuvoje net 4 kartus viršija ES šalių vidurkį.

Kodėl taip yra? Atsakymas paprastas: vienas didžiausių ir pagrindinių šios ir kitų kardiovaskulinių ligų veiksnių – padidėjusi cholesterolio, ypač mažo tankio lipoproteinų cholesterolio, vadinamojo MTL-C („blogojo“) koncentracija kraujyje. Dėl MTL-C cholesterolio pertekliaus pradeda vystytis aterosklerozė ir vainikinių arterijų aterosklerotinė liga. Informacijos apie cholesterolį turite nedaug? O toje, ką esate apie jį girdėję ar perskaitę, jau spėjote susipainioti? Atsakymus į visus rūpimus klausimus šia tema galima rasti apsilankius specialiai sukurtoje interneto svetainėje www.manocholesterolis.lt. Čia paprastai paaiškintos priežastys, lemiančios cholesterolio koncentracijos kraujyje padidėjimą, aptariamas genetikos vaidmuo, taip pat patariama, kaip teisingai sekti cholesterolio rodiklius ir ką būtent reikėtų daryti, norint juos sumažinti.

Būtina atminti, jog MTL-C galima labai nesunkiai valdyti. Padidėjusi ar mažinama cholesterolio koncentracija nejaučiama, todėl nereikia laukti, kol „neskaudantis“ cholesterolis sukels stiprų skausmą krūtinėje dėl sutrikusios kraujotakos širdies raumenyje, kai kraujagyslės jau pažeistos.

Dažniausiai gydomos komplikacijos

Kaip tvirtina Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Intervencinės kardiologijos skyriaus vadovas prof. Ramūnas Unikas, paradoksalu, tačiau medicinai darantis vis pažangesne, gydytojai kardiologai vis dar dažniausiai gydo širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijas.

Širdis
Foto: Shutterstock

„Daugeliu atvejų ligas galima išaiškinti, laiku sustabdyti ar jų apskritai išvengti, jei pacientai į mus, medikus, kreiptųsi anksčiau, jei atkreiptų dėmesį į savo rizikos veiksnius ir stengtųsi juos koreguoti. Juolab kad rizikos veiksnių sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis yra ne vienas – tai ir genetinis paveldimumas, ir padidėjęs kraujospūdis ar per didelis cholesterolio kiekis kraujyje. Reikšmingos įtakos sirgti turi ir tokie dalykai, kaip rūkymas (ypač šiam veiksniui jautrios yra moterys), antsvoris, nutukimas, cukrinis diabetas, judėjimo stoka, nesubalansuota nesveika mityba, socioekonominiai veiksniai, stresas, oro tarša“, – pasakoja profesorius.

Anot jo, kuo daugiau rizikos veiksnių turi pacientas, tuo didesnė tikimybė sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. O šią tikimybę pastebimai sumažinti gali reguliari atsakinga profilaktika.

„Turime puikiai veikiančią širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą – reikia tik ja pasinaudoti“, – teigia prof. R. Unikas.

Tikslas kuo ilgiau išlaikyti stabilią sveikatos būklę

Nors širdies ir kraujagyslių ligos, ypač miokardo infarktas, išmuša tvirtą pagrindą iš po kojų ir kaip reikiant supurto, visgi ne visi pacientai linkę atsakingai elgtis ir klausyti gydytojų rekomendacijų. Taip tvirtinta Kauno klinikų kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. dr. Olivija Gustienė. Ji pabrėžia, jog vieno teisingo atsakymo, kodėl žmonės taip elgiasi nėra.

Olivija Gustienė
Foto: Kauno klinikos

„Manau, kad pacientas, kai jį ištinka liga, per labai trumpą laiką gauna nepaprastai daug įvairios informacijos. O su tokiu srautu susitvarkyti nėra lengva. Yra nemažai įvairių mitų, patarimų, ką galima, o ko nebereikėtų daryti, turint tokią diagnozę. Žmonės natūraliai susipainioja, atsirenka ne tai, kas teisinga, o kas priimtina asmeniškai.

Kalbant apie antrinę profilaktiką, labai svarbu atminti, kad jos tikslas, jog liga nepasikartotų, kad kuo ilgiau pavyktų išlaikyti stabilią sveikatos būklę. Tad norint pasiekti tikslą, būtina vartoti vaistus, pakeisti kai kuriuos įpročius. Taip, psichologiškai kartais tikrai nėra lengva niekad iki tol nevartojus vaistų, juos pradėti gerti kasdien ir net ne po vieną tabletę.

Žmogus išsigąsta, kartais pradeda nerimauti dėl šalutinių vaistų poveikių. Labai svarbu paaiškinti pacientui, kokiu tikslu vaistai yra vartojami. Žmogus turi suprasti, kad, pavyzdžiui, vaistas, skirtas mažinti kraujo spaudimą, kartu gali apsaugoti ir nuo staigios mirties, širdies ritmo sutrikimų.

Kitas vaistas yra skiriamas širdies nepakankamumo ir širdies plėtimosi prevencijai, o vaistai nuo cholesterolio nėra tas pats kas tik dieta ar papildai, nes jie veikia gerokai plačiau – mažindami uždegiminį procesą kraujagyslėse, stabilizuodami aterosklerotines plokšteles, mažina pakartotinių infarktų riziką. O štai kraują skystinantys vaistai taip pat negali būti nutraukti anksčiau laiko, nes gali kilti labai rimtų gyvybei grėsmingų trombotinių komplikacijų.

Cholesterolis
Foto: Shutterstock

Taigi vaistai – reikalingi. Kai kuriuos būtina gerti tik kurį laiką, kai kuriuos – visą likusį gyvenimą, nes vien sveika subalansuota mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas, kad ir kaip tai būtų svarbu, išgyvenus miokardo infarktą ar susidūrus su kita kardiovaskuline liga, stebuklų nepadarys – sveikatos būklę suvaldyti padės tik vaistai.

O jų šiandien turime išties didelį pasirinkimą, be to, daugėja ir inovatyvių preparatų, nes medicina, farmacija kasmet darosi vis pažangesnė. Pavyzdžiui, jau yra net tokių preparatų, konkrečiai cholesterolio kiekiui kraujyje reguliuoti, kuriuos reikia vartoti tik kelis kartus per metus“, – pažymi prof. O. Gustienė.

Ištikus miokardo infarktui, svarbiausia – laikas

Taip teigia prof. R. Unikas. Pasak jo jei žmogų negerumas krūtinėje vargina ilgiau nei 20–30 minučių, nepraeina ir ypač blogėja, reikia jokiu būdu nekentėti, nedelsti ir kviesti greitąją pagalbą, mat svarbi kiekviena minutė, kiekvienas pusvalandis, kiekviena valanda.

Kardiologo teigimu, skausmas – tai ženklas, kad širdis šaukiasi pagalbos, bet jos negauna. Širdžiai trūksta deguonies, maisto medžiagų, nutrūkus kraujotakai širdies raumenyje, jau po 20 minučių pradeda žūti širdies raumens ląstelės.

Širdies smūgis
Foto: Shutterstock

„Jei kraujotaka neatstatoma, pakitimai tampa negrįžtami – formuojasi didelis randas, plečiasi širdis ir vystosi širdies nepakankamumas, galima ir mirtis. Paprastai po infarkto, kai angiografijos metu atveriama kraujagyslė ir į kraujagyslę implantuojamas specialus skėtiklis – stentas ar atliekama širdies operacija – rezultatai nebūna tokie, kokių norėtųsi, nes tos procedūros dažniausiai jau atliekamos pavėluotai,“, – pažymi pašnekovas.

Profesorius tvirtina, kad po procedūrų pacientai pasijaučia labai gerai – nebejaučia skausmo krūtinėje, gali lengvai įkvėpti oro.

„Kai kurie pradeda klaidingai manyti, kad ligos kaip ir nebėra, kad toliau galima gyventi taip, kaip gyvenus. Anaiptol! Patyrus miokardo infarktą, jei nekeičiama gyvensena, įpročiai, mityba, jei vaistai vartojami neatsakingai ir nereguliariai, išlieka didelė infarkto pasikartojimo rizika“, – tvirtina prof. R. Unikas.