Apie storosios žarnos vėžį pasakojo Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų Abdominalinės chirurgijos gydytojas proferosius Tomas Poškus.
„Storosios žarnos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų. Ji ne tik dažna, bet ir pavojinga. Kasmet dėl jos Lietuvoje netenkame 800 žmonių. Laimei, ši liga iš pradžių vystosi lėtai ir nepiktybiškai – šis vėžys beveik niekada neatsiranda staiga. Reikia mėnesių, metų ar net dešimtmečių, kad iš vienos ląstelės per polipą išsivystytų piktybinis navikas“, – sakė profesorius.
Gera žinia ta, kad šiuo metu yra nemažai diagnostikos priemonių, kurios padeda pamatyti ankstyvas vėžio stadijas arba pašalinti polipus, iš kurių vėliau gali išsivystyti vėžys.
„Kadangi yra nemažai laiko, kol vėžys auga, taip pat turime diagnostikos priemonių, su kuriomis galime rasti ikivėžines ligos stadijas, aptikę polipą ir pašalinę, kol jis nepiktybinis, galime išvengti vėžio atsiradimo. Žmogus pasveiksta net nesusirgęs“, – pasakojo prof. T. Poškus.
Polipai aptinkami atliekant kolonoskopinį tyrimą, o juos aptikus, to paties tyrimo metu gali būti ir pašalinami.
Aiškių simptomų gali ir nebūti
Storosios žarnos vėžys apie save ilgą laiką gali nepranešti. Pasak gydytojo, jei simptomai jau pasireiškia, vienas iš pagrindinių dažniausiai būna tuštinimosi sutrikimai.
„Kai buvęs reguliarus, įprastas tuštinimasis staiga pasikeičia. Taip gali nutikti per mėnesį ar kelis. Gali reikėti dažniau į tualetą, viduriavimą keičia vidurių užkietėjimas. Gali atsirasti pilvo pūtimas, raižymas, pilvo gurguliavimas“, – kalbėjo prof. T. Poškus.
Kitas labai svarbus simptomas yra kraujo pasirodymas. Kraujo ant popieriaus gali nesimatyti, jis gali būti pastebėtas tik tiriant išmatas. Taip pat pasirodęs kraujas dažniausiai būna ne šviesus, raudonas, o tamsus, lyg sukrešėjęs. Profesorius pataria, kad pamačius tokį vaizdą reikia kuo skubiau kreiptis į savo gydytoją pasitikrinti.
Tyrimas neskausmingas ir nemokamas
Lietuvoje veikia nemokama profilaktinė storosios žarnos vėžio patikros programa. Norint joje dalyvauti, tereikia sulaukus 50–ies kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Tačiau, jei giminėje pirmos eilės giminaitis yra sirgęs storosios žarnos vėžiu, į gydytojus profilaktiškai reikėtų kreiptis 10 metų anksčiau nei giminaitis susirgo. Pavyzdžiui, jei giminaičiui vėžys nustatytas 50–ies, pirmos eilės giminės turėtų tikrintis jau nuo 40 metų.
„Simptomų galite ir neturėti, bet pasitikrinti reikėtų. Gydytojas įvertins riziką ir pasakys, ką daryti toliau“, – sakė profesorius.
Profilaktinės programos metu paimamas ir ištiriamas išmatų mėginys dėl slapto kraujavimo. Nustačius kraujo pėdsakus, rekomenduojama atlikti kolonoskopiją. Šio tyrimo dauguma ypač bijo, tačiau gydytojas ramina, kad jo bijoti tikrai nereikia.
„Tai endoskopinis tyrimas, kai apžiūrima storoji žarna iš vidaus. Pacientas visiškai miega, tad skausmingas yra tik vaistų suleidimas į veną. Jei randami pakitimai, paimama biopsija. Jei randami polipai, jie pašalinami iškart. Tai dienos procedūra, po kelių valandų pacientas gali išeiti namo. 10 metų po kolonoskopijos galima nebijoti dėl storosios žarnos vėžio“, – pasakojo prof. T. Poškus.
Visos tyrimo dalys yra nemokamos ir visiškai kompensuojamos ligonių kasų. Tiesa, prieš atliekant tyrimą galite pasiklausti, ar jis tikrai bus atliekamas su nejauta.
„Ne visose gydymo įstaigose taikoma nejautra, bet mažaug trys ketvirtadaliai įstaigų daro su nejautra. Dėl to prieš tyrimą galima pasiklausti, ar jis bus su nejautra. Tai daug geresnis variantas, nes nereikia kentėti nereikalingo diskomforto. Gydytojus taip pat skatinu procedūrą daryti tik su nejautra“, – sakė profesorius.
Profilaktinį išmatų tyrimą, jei pakitimų nerandama, reikia kartoti kas 2 metus.
Kadangi gyvename sočiau ir nesveikiau, vėžio atvejų daugėja
Storosios žarnos vėžio atvejų pasaulyje daugėja. Tai siejama su vakarietišku, sotesniu, mažiau aktyviu gyvenimo būdu.
„Kuo labiau žmonės gyvena vakarietiškai, tai yra daugiau žmonių turi antsvorį, valgo daugiau nesveiko maisto, tuo daugiau bus ir vėžio. Seniau pamatyti 50-metį, sergantį šiuo vėžiu, būdavo retenybė, o dabar neretai matome ir 40–mečius. JAV pakeitė savo ilgai galiojusią patikros programą ir dabar kviečia tikrintis jau nuo 45–erių. Manau, kad ir Lietuvoje programa kada nors bus taip pakeista. Žinoma, jei turite simptomų, arba jūsų artimieji sirgo, nedelskite ir į gydytoją kreipkitės iškart. Iš pradžių reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – patarė profesorius.
2020 metais profilaktikos programose tikrinosi net 37 proc. mažiau žmonių nei prieš tai buvusiais metais. 2021 metais besitikrinančių padaugėjo, tačiau nerimą kelia pandemijos metu praleidę patikros programą. Pasak gydytojo, nepasitikrinę žmonės lauks ilgiau, kreipsis vėliau ir liga jiems bus diagnozuota vėliau, o tai reiškia sudėtingesnį gydymą ir prastesnes prognozes.
Gydytojas vardija skaičius: maždaug 92 proc. pasitikrinusių po pirminės patikros jokių pakitimų nerandama, ir tik likusiems 8 proc. reikia kolonoskopijos tyrimo.
Tačiau dažniausiai nereikia bijoti, net jei išmatose randama kraujo – kolonoskopijos metu 70 proc. pacientų nerandama jokių pakitimų. Maždaug 25 proc. žmonių randami nepiktybiniai navikai – polipai, kurie pašalinami to paties tyrimo metu.
Tad tik 2–3 proc. žmonių, kuriems nustatomas teigiamas slapto kraujavimo mėginys, nustatomas ir vėžys.
Visgi, šiais laikais vėžio diagnozė nebėra tokia gąsdinanti, kaip anksčiau. Jei storosios žarnos vėžys pirmos stadijos, jį galima gydyti tik endoskopu be operacijos. O ir operacijos nėra tokios sudėtingos, pacientai namo dažniausiai išleidžiami po 4 dienų, o kartais net ir po 2 parų.
„Laukti ir slėptis po lapais negalima. Tos šalys, kurios vykdo profilaktikos programas dėl storosios žarnos vėžio, jos mato ne tik mirštamumo sumažėjimą, bet ir sergamumo sumažėjimą. Todėl tikrai verta dalyvauti patikros programoje“, – sakė prof. T. Poškus.
Mažiau raudonos, perdirbtos mėsos
Labai aiškių rizikos veiksnių dėl storosios žarnos vėžio nėra. Pasak gydytojo, yra nedidelė dalis žmonių, kai tikrai žinoma, kodėl jis atsirado – tai žmonės, turintys paveldimus sindromus.
Kiti storosios žarnos vėžio atvejai yra vadinami atsitiktiniais. Tokio atsitiktinio vėžio priežastys yra dvi. Viena, tai genetinės mutacijos, kurias žmogus sukaupia per gyvenimą. Jos priklauso nuo to, ką valgome, kokios bakterijos gyvena žarnyne, kiek alkoholio vartojame, ar rūkome, ar aplinkoje yra spinduliuotė.
Kita grupė priežasčių yra paveldimos genetinės priežastys, kai šeimoje artimasis jau yra sirgęs storosios žarnos vėžiu. Pasak gydytojo, maždaug pusė vėžio atvejų yra paveldimi, o kiti – tai, ką gauname begyvendami.
„Yra pastebėtas tam tikras ryšys tarp storosios žarnos vėžio ir dažno vartojimo raudonos, chemiškai apdorotos, perdirbtos mėsos. Vegetarinė mityba gali būti viena iš priežasčių mažesnei rizikai susirgti šiuo vėžiu.
Šalyse, kur mėsos valgoma itin mažai, storosios žarnos vėžio atvejų daug mažiau. Pastebima, kad žmonės, kurie iš augalinės mitybos pereina į mitybą, kur daug mėsos, linkę storosios žarnos vėžiu sirgti dažniau. Taigi, mityba turi įtakos. Konkrečiai negalime pasakyti, kad būtinai reikia maitintis vienaip ar kitaip, tačiau kuo daugiau augalinio maisto valgysime, tuo geriau“, – sakė profesorius.
