Po tyrimo gydytojai įtarė smegenyse esant aneurizmą – išplonėjusią vietą smegenų sienelėje, kuri veikiant arteriniam kraujo spaudimui išsiplečia į savotišką balioną su jo viduje cirkuliuojančiu krauju. Nors ir reta bei dažniausiai nejaučiama aneurizma smegenyse yra labai pavojinga – net pusė jų plyšimo atvejų baigiasi žmogaus mirtimi, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Todėl tą akimirką, kai įtariamą smegenų aneurizmos diagnozę galutinai patvirtino kompiuterinės tomografijos tyrimas, Nadežda apibūdina kaip visišką siaubą ir nesulaiko ašarų.
„Sužinojusi diagnozę kreipiausi į neurochirurgą. Kai pasakė, kad reikia operuoti, nemiegojau du mėnesius, kol pati internete nesusiradau informacijos apie kitą gydymo būdą“, – sako Nadežda. – „Bijojau bet ką daryti... Pakelti ranką, išeiti į gatvę. Buvo baisus gyvenimas...“.
Visgi vėliau, radusi informacijos apie kitą, mažiau invazyvų nei galvos operacija galimą gydymo būdą, Nadežda pasiryžo gydytis. Moteriai buvo atlikta smegenų aneurizmos embolizacija. Šios procedūros metu į bendrą šlaunies arteriją kirkšnies srityje įduriama adata ir įvedama speciali viela – taip patenkama į kraujagyslės vidų.
Tuomet į kraujagyslę įvedamas kateteris, per kurį į aneurizmos maišą vedamos platininės embolizacinės spiralės, jomis užpildomas visas aneurizmos maišas ir taip ji „atjungiama“ nuo kraujotakos sistemos – aneurizma nustoja augti ir panaikinama rizika jai plyšti. Tokias smegenų aneurizmos embolizacijas visame pasaulyje atlieka intervenciniai radiologai.
„Smegenų aneurizmos embolizacija yra mažiau invazyvus būdas ir ja – lygiai taip pat kaip atliekant neurochirurginę operaciją – galima gydyti smegenų aneurizmas. Svarbiausia, kad prieš priimdamas sprendimą, kokį gydymo būdą rinktis, žmogus susirinktų išsamią informaciją apie abu gydymo būdus, pasirinktų sau priimtinesnį ir nevilkintų svarbaus sprendimo.
Šiuo atveju smegenų aneurizma buvo galinėje smegenų cirkuliacijoje. Tokios aneurizmos retesnės, tačiau pasižymi didesne rizika plyšti. Pacientei, atlikus bendrą nejautrą, šios aneurizmos embolizacija buvo atlikta per mažiau nei valandą ir aneurizma dabar yra visiškai „atjungta“ nuo kraujotakos“, – sako operaciją atlikęs Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas, gydytojas radiologas Audrius Širvinskas.
Nadežda pasakoja, kad per operaciją bijojo apakti, dėl to pabudusi iškart įsitikino, kad viskas gerai – ji mato. Kitas dalykas, kurį iškart norėjo padaryti – paliesti plaukus ir įsitikinti, kad jai nebuvo atverta kaukolė.
Jau kitą dieną po operacijos pacientei buvo galima sėdėti, vaikščioti. „Kaip buvo, taip ir yra dabar – niekas nepasikeitė, nieko neskaudėjo. Jaučiuosi labai gerai, suprantu, kad niekas nesprogs ir galiu grįžti prie normalaus gyvenimo“, – džiaugiasi Nadežda.
Nadeždos istoriją ir kaip atliekama smegenų embolizacijos operacija, galima pamatyti čia:
VšĮ „Smegenų aneurizmos fondas“ – pacientų interesams atstovaujanti ne pelno siekianti organizacija, kurios misija – edukuoti visuomenę apie smegenų aneurizmas, jų požymius ir gydymo galimybes, telkti pacientų ir jų šeimos narių bendruomenę.
