1882 m. kovo 24-ąją Robertas Kochas atrado tuberkuliozės sukėlėją – tuberkuliozės mikobakteriją.

Šiais metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ragina šalių vyriausybes, bendruomenes, pilietinę visuomenę ir kiekvieną žmogų „Susivienyti prieš tuberkuliozę“. Būtent tokia yra šių metų dienos tema. PSO ir partneriai skatina dialogą ir bendradarbiavimą, vienijantį asmenis ir bendruomenes ieškoti naujų būdų, kaip pažaboti tuberkuliozės (TB) epidemiją pasaulyje.

PSO skelbia, kad:

  • Tuberkuliozė yra viena dažniausių mirtingumo nuo užkrečiamųjų ligų priežasčių.
  • 2014 m. pasaulyje tuberkulioze susirgo 9,6 mln. žmonių ir 1,5 mln. mirė nuo šios ligos.
  • Tarp susirgusiųjų tuberkulioze 2014 m. buvo apie 1 mln. vaikų, apie 140 tūkst. iš jų mirė.
  • Daugiau nei 95 proc. visų pasaulyje registruojamų tuberkuliozės atvejų yra skaičiuojama ekonomiškai neišsivysčiusiose bei skurstančiose šalyse.
  • Tuberkuliozė yra viena iš pagrindinių ŽIV infekuotų žmonių mirties priežasčių.
  • 2014 m. pasaulyje buvo užregistruota 480 tūkst. atsparių vaistams tuberkuliozės atvejų.
  • Bendrų pastangų dėka mirštamumas pasaulyje nuo tuberkuliozės 2015 m. sumažėjo 47 proc. palyginti su 1990 m.
  • Dėl pagerėjusios tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo nuo 2000 m. iki 2014 m. išgelbėtos 43 mln. žmonių gyvybės.
  • Pagrindinis PSO siekis yra iki 2030 m. pažaboti tuberkuliozės epidemiją pasaulyje, o iki 2035 m. – 95 proc. sumažinti mirtingumą ir 90 proc. sergamumą.


Tuberkuliozė kasmet visame pasaulyje nusineša beveik 3 milijonus gyvybių. Be to yra nustatyta, kad trečdalis pasaulio gyventojų yra užsikrėtę viena iš Mycobacterium (bacilų, sukeliančių tuberkuliozę) rūšių. Daugeliui liga aktyviai nepasireiškia, tačiau šiuo metu yra užregistruota 30 mln. aktyvios tuberkuliozės atvejų.

Kosulys
Foto: Shutterstock

Tuberkuliozės bacilos plinta, kai užkrėstas žmogus kosėja ar čiaudo paskleisdamas į orą mikroorganizmus. Bacilų įkvepia sveikas žmogus, jos patenka į plaučius, kur pamažu dauginasi. Imuninė sistema paprastai sunaikina infekciją dar tik jai prasidėjus, bet kai kurių žmonių organizme bacilos išlieka. Vis dėl to daugeliui užsikrėtusių žmonių simptomai niekada taip ir nepasireiškia, nors tuberkulino odos testas gali būti teigiamas rodydamas, kad jų organizme yra antikūnių, kovojančių su ligą sukeliančiais organizmais.

Latentinė infekcija dažniausiai išsivysto į atvirą tuberkuliozę, jei imuninė sistema yra nusilpusi dėl blogo maitinimosi, amžiaus, sunkios ligos, pavyzdžiui, AIDS ar vėžio.

Pirminiai simptomai – sumažėjęs apetitas, svorio kritimas, naktinis prakaitavimas, karščiavimas, šaltkrėtis, bendras silpnumas – primena užsitęsusį gripą. Bet ilgai progresuojant pasirodo sunkesni požymiai: lėtinis kosulys, gausūs skrepliai, kurie gali būti su krauju ir dvokti, dar didesnis silpnumas ir galiausiai raumenų sunykimas.

Tuberkuliozės pažeisti plaučiai
Foto: Shutterstock

Tuberkuliozė dažniausiai pažeidžia plaučius, tačiau jos taikiniu neretai tampa beveik visos organizmo dalys, taip pat ir smegenys, inkstai, stuburas, kaulai, oda.

XX a. pasaulyje tuberkuliozės atvejų žymiai sumažėjo. Ja daugiausiai serga socialiai apleisti žmonės ir benamiai. Nuo ligos padeda apsisaugoti vakcinavimas.

Mitybos vaidmuo

Tuberkuliozės gydymo kursas trunka ilgai, jo metu skiriami stiprūs antibiotikai. Gydymo metu pacientai privalo nevartoti alkoholio, kuris sąveikauja su vaistais ir didina kepenų bei nervų sistemos pažeidimų (dažno, TB gydymo metu pasireiškiančio šalutinio poveikio) riziką. Ir liga, ir vaistai slopina apetitą, tačiau gera mityba būtina svorio kritimui mažinti, imunitetui stiprinti ir pažeistiems audiniams atnaujinti.

TB dieta. Ji turėtų aprūpinti organizmą aukštos kokybės baltymais, gaunamais iš liesos mėsos, vištienos, žuvies, kiaušinių, pieno ir kitų gyvulinės kilmės produktų. (Kai kurie tyrimai rodo, kad vegetarams gresia didesnis TB ir jos komplikacijų pavojus negu žmonėms, vartojantiems šiek tiek gyvulinių baltymų.) Citrusiniai vaisiai ir kiti švieži vaisiai bei daržovės turi vitamino C ir beta karoteno, reikalingų imuninei sistemai stiprinti. Cinkas spartina gijimą ir stiprina imuninę sistemą; jo gausu austrėse ir kituose kiaukutiniuose, liesoje mėsoje, piene, pupelėse, riešutuose, neperdirbtuose grūduose.

Aprūpinkite organizmą vitaminu D. Mokslininkai išsiaiškino , kodėl TB sergantys žmonės , kurie daug laiko praleidžia saulėje ir gryname ore, greičiau pasveiksta. Pasirodo, jog baltieji kraujo kūneliai, apginkluoti dideliais vitamino D kiekiais, veiksmingiau naikina bacilas. Organizme vitaminas D gaminasi tada, kai oda yra veikiama saulės. Maistiniai jo šaltiniai – margarinas, sviestas, kiaušiniai ir riebi žuvis.

Vitaminas D
Foto: Shutterstock

Vitamino B6 vaidmuo. Izoniazidas (vienas iš skiriamų antibiotikų) itin kenkia nervų sistemai. Šiam žalingam poveikiui neutralizuoti gydytojai kartais skiria B6 papildus. Vitamino B6 yra daugelyje gyvulinių produktų, grūduose, špinatuose ir bulvėse.

Svarbu palaikyti svorį. Kad būtų sustabdytas svorio kritimas (vienas tuberkuliozės simptomų), būtina gauti daugiau kalorijų negu paprastai. Rinkitės kaloringą, lengvai virškinamą maistą. Be jau minėtų produktų, puikiai tinka ankštiniai augalai, makaronai, grūdai ir kitas krakmolingas maistas: pieno kokteiliai, sočios sriubos, kremai, kiaušiniai, pudingai ir ledai.

Kitos priemonės

Tuberkuliozė paprastai pažeidžia plaučius, todėl svarbu saugotis tabako dūmų ir kitų teršalų poveikio. Rūkoriai privalo mesti šį žalingą įprotį, taip pat būtina vengti netiesioginio rūkymo.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

Tuberkuliozė yra užkrečiama liga, tačiau jos plitimo riziką sumažina higienos reikalavimų laikymasis: negalima dalintis indais ir kitais asmeniniais daiktais. Kosėdamas ar čiaudėdamas TB sergantis asmuo turėtų užsidengti nosį ir burną servetėle, o paskui iš karto ją išmesti.

Saulė ir grynas oras padeda naikinti ore esančias bacilas: gyvenamąsias patalpas reikėtų kuo dažniau vėdinti ir įleisti į jas saulės šviesos. Kartu su ligoniu gyvenantys žmonės turėtų pasitikrinti atlikdami testą: kai kuriais atvejais gali būti skirtas profilaktinis gydymas antibiotikais.

Parengė D. Gedminienė, visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą