Po operacijos – lyg nieko nebūtų nutikę

Pacientas Romas pasakoja, kad kentė galvos skausmo priepuolius, o vieno jų metu buvo priverstas kviesti skubiąją medicinos pagalbą.

Nors tada nieko, išskyrus labai didelį kraujo spaudimą, gydytojai nenustatė, Romas užsiregistravo konsultacijai pas neurologą: „Neurologas paskyrė įvairius tyrimus, o paskutinis jų buvo galvos magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas (MRT). Tada ir paaiškėjo, kad turiu smegenų aneurizmą. Patikslinus jos vietą – pakaušyje, netoli kaklo, – ir pasikonsultavus su kelių ligoninių specialistais, buvo nutarta, kad operaciją atliks RVUL Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas, gydytojas Audrius Širvinskas, kuris pasiūlė naudoti tinkamiausią mano atvejui aneurizmos uždarymo priemonę. Pasak mane konsultavusių gydytojų, daryti atvirą operaciją toje smegenų vietoje būtų labai sudėtinga ir pavojinga.“

Po minimaliai invazyvios operacijos, trukusios mažiau valandą, Romas pooperaciniam stebėjimui buvo nuvežtas į reanimacijos ir intensyviosios terapijos palatą, tačiau jaunas vyras juokiasi, kad jautėsi gerai ir joje paprasčiausiai nuobodžiavo.

Aneurizma
Foto: Shutterstock

„Praėjus dienai po operacijos jau būčiau galėjęs važiuoti namo, nejaučiu jokių skausmų. Nežinau, kas gali būti geriau už šiuolaikines modernias technologijas medicinoje. Įsivaizduokite, juk man operavo kraujagyslę smegenyse, o kitą dieną jau buvau visiškai atsigavęs, vaikščiojau, lyg nieko nebūtų atsitikę. Ar gali būti puikiau?“, – džiaugiasi jis.

Pavojinga aneurizma, bet nesudėtinga operacija

Romo atvejį išskiria ir intervencinės radiologijos gydytojas A. Širvinskas. Jis pasakoja, kad pacientas skundėsi labai stipriais galvos skausmais, kurie nepraeidavo be vaistų.

Galvos smegenų aneurizma
Foto: Shutterstock

„Pirmiausia, turiu pasakyti, kad aneurizma galvos skausmo nesukelia, todėl ir šiuo atveju jų negalime sugretinti. Tačiau jauniems žmonėms aneurizmos progresuoja greitai, todėl yra tikimybė skausmą jausti dėl šios priežasties. Kalbant apie paciento atvejį, atlikus MRT tyrimą buvo aptikta 7 mm skersmens aneurizma. Nors pagal klasifikaciją ji yra vidutinio dydžio, tačiau pacientas – jaunas ir tikimybė, kad aneurizma dar augs ir plyš – labai didelė.

Aneurizmos lokacija buvo sudėtinga, pacientas turėjo vertebro-baziliarinės smegenų arterijos aneurizmą (vertebro-baziliarinė arterija aprūpina krauju smegenų kamieną, smegenėles, pakaušio ir vidurines smilkinių skiltis) pakaušyje, šalia gyvybinių centrų – tokia aneurizma laikoma labai pavojinga, o tradicinė neurochirurginė operacija būtų ypač sudėtinga. Dar viena šios aneurizmos ypatumas – aneurizmos kaklas, iš kurio aneurizma išsivystė aplink kraujagyslės išsišakojimą. Tai reiškia, kad naudojant įprastą stentą, jis uždarytų tik pusę kaklo, o naudoti dviejų stentų ant kraujagyslės išsišakojimo neįmanoma“, – paaiškina gydytojas.

Audrius Širvinskas
Foto: Organizatorių nuotrauka

Šioje sudėtingoje situacijoje buvo pasirinkta nauja ir ypač moderni intramaišinė aneurizmos uždarymo priemonė, savo forma primenanti apverstą skėtį arba taurę ir uždaranti aneurizmos kaklą iš aneurizmos vidaus. Priemonė iki aneurizmos nuvedama mikrokateteriu, kuris į kraujagyslę patenka per nedidelį pjūvį kirkšnyje, o naviguojama kontrastinio skysčio ir rentgeno pagalba, tad pati operacija techniškai buvo nesudėtinga.

Operacijoje dalyvavo ne tik RVUL intervencinės radiologijos gydytojas A. Širvinskas, Operacinio anesteziologijos skyriaus vedėjas dr. D. Činčikas, operacinės komanda, bet ir iš Miuncheno (Vokietija) atvykęs Europos neurointervencinės radiologijos ekspertas, profesorius Thomas Liebigas. Po sėkmingai atliktos operacijos pacientas iš ligoninės buvo išrašytas praėjus 3 dienoms.

Audrius Širvinskas
Foto: Organizatorių nuotrauka

Inovatyvus gydymas vis pasiekiamesnis

„Prieš kelis mėnesius pirmieji Baltijos šalyse jau buvome panaudoję šią, vieną naujausių ir pažangiausių priemonių, skirtų smegenų aneurizmos uždarymui. Labai džiaugiuosi, kad tokių priemonių ir technologijų naudojimas pasiteisina, jos tampa plačiau pritaikomos ir prieinamos tiems pacientams, kuriems jų labiausiai reikia. „Skėtukas“ ypatingai tinka tokiais atvejais kaip Romo, nes kitokį gydymą pasiūlyti sunku. Reikia prisiminti, kad aneurizmos yra skirtingos, bet technologijoms tobulėjant skirtingoms aneurizmų anatominėms grupėms jau galime pritaikyti tinkamiausią sprendimą“, – galimybe padėti net ypač sudėtingiems pacientas džiaugiasi RVUL Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas A. Širvinskas.

Gydytojas primena, kad inovatyvus intervencinės radiologijos metodas leidžia atlikti minimaliai invazines intervencijas, todėl sumažėja infekcijų, kraujavimo ar sveikų kūno dalių pažeidimo rizika, sukeliama mažiau skausmo procedūrų metu ir po jų, nelieka didelių randų, o pacientas į normalų gyvenimą grįžta itin greitai.