Prabėgus daugiau nei 10 metų nuo minėto susirgimo, moteris pajuto sunkumą ir skausmą taip vadinamos „duobutės“ srityje, todėl nuvyko konsultacijai į gydymo įstaigą. „Ligoninėje sužinojau, kad krešulys užkišo kepenų vartų veną. Man diagnozavo Budd-Chiari sindromą, skyrė vaistus, tačiau savijauta negerėjo, pilve kaupėsi skysčiai, – pasakoja Ramunė. – Vėliau sužinojau, kad Kauno klinikose jau sėkmingai gydoma ši liga, todėl atskubėjau čia.“
Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Hepatologijos sektoriaus vadovas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, akademikas prof. Limas Kupčinskas teigia, kad Budd-Chiari sindromas – tai sutrikimas, pažeidžiantis kepenis ir kraujagysles, kai į kepenis tekančiam kraujui sunku iš jų ištekėti. Kitaip tariant, kai kepenų venose susidaro krešuliai, neleidžiantys kraujui ištekėti iš kepenų ir dėl to išsivysto sunkios komplikacijos. „Paprastai liga atsiranda dėl trombofilijos – polinkio padidintam kraujo krešėjimui, kuris gali būti tiek dėl genetinių priežasčių, tiek įgytas. Pavyzdžiui, dėl kontraceptinių vaistų naudojimo – aiškina prof. L. Kupčinskas.
Dažniausiai šia liga serga moterys, o pagrindiniai Budd-Chiari simptomai – skysčių kaupimasis pilve, pilvo skausmai, prasidedantys kraujavimai, vystosi kepenų nepakankamumas. Laiku nediagnozavus ir negydant Budd-Chiari sindromo, ši liga gali baigtis mirtimi.
„Dėl nespecifinių ligos simptomų dažnai pacientai ne iš karto nukreipiami pas gydytoją gastroenterologą, todėl liga progresuoja, – kalba profesorius. – Anksti diagnozavus šią ligą, pacientams galima taikyti inovatyvias radiologines procedūras, kai per kaklo kraujagyslę specialiais kateteriais gali būti pasiekiamos kepenys ir į jas įvedama dirbtinė kraujagyslė, atstatanti kepenų kraujotaką.“
Pacientei Ramunei diagnozavus Budd-Chiari sindromą, Kauno klinikose jai atlikta ši procedūra. Ją atliko Kauno klinikų Radiologijos klinikos gydytojas radiologas dr. A. Pranculis. „Po šios procedūros pacientės būklė reikšmingai pagerėjo, ji išvengė galimos kepenų transplantacijos“, – pažymi prof. L. Kupčinskas.
Kas pusmetį moteris turi apsilankyti Kauno klinikose. „Gijimo laikotarpis buvo ilgas ir sunkus, bet nuoširdus profesoriaus bei kitų gydytojų, slaugytojų rūpestis teikė vilties, – medikams dėkoja ji. – Žaviuosi atsidavusiu ir profesionaliu prof. L. Kupčinsko, mane prižiūrinčios Gastroenterologijos klinikos Gastroenterologijos skyriaus vadovės doc. Irenos Valantienės, dr. A. Pranculio darbu. Žinau, kad galiu bet kada jiems paskambinti ir sulaukti nuoširdaus atsakymo.“
Ramunė neslepia, nors liga pakeitė kasdienybę, šiandien ji gyvena visavertį gyvenimą. „Kasdien vartoju paskirtus vaitus, stengiuosi nepervargti, nekelti sunkių daiktų, bet nepaisant to, jaučiuosi gerai, dirbu atsakingą vadybinį darbą“, – sako moteris.
Kauno klinikų Retų virškinimo sistemos ir kepenų ligų centre gydoma apie 16 pacientų, kuriems diagnozuotas Budd-Chiari sindromas. Profesorius pastebi, kad savalaikė diagnostika ir šiuolaikinės gydymo galimybės šiems pacientams gali grąžinti visavertį gyvenimą.
„Svarbiausiai ligą diagnozuoti laiku, atskirti ją nuo kitos kilmės kepenų ligų ir nukreipti į centrą, kuriame teikiamos trečio lygio sveikatos priežiūros paslaugos“, – ragina prof. L. Kupčinskas.
Kauno klinikų Retų virškinimo sistemos ir kepenų ligų centre gydoma daugiau kaip 100 autoimuniniu hepatitu, pirminiu biliariniu cholangitu, Vilsono liga, hemochromatoze, nėščiųjų cholestaze, kepenų kraujagyslių ir kitomis retomis kepenų ligomis sergančių pacientų. Šį centrą auditavusi Europos sąjungos komisija pažymėjo, kad šiame Kauno klinikų centre yra puikios galimybės genetinei retų ligų diagnostikai ir gydymui pačiais naujausiais metodais, apimančiais kepenų kraujagyslių šuntavima ir stentavimą bei kepenų transplantaciją.
Šiais metais Kauno klinikų Retų virškinimo sistemos ir kepenų ligų centras, kuriam vadovauja gydytoja gastroenterologė doc. Vitalija Petrenkienė, tapo Europos retų kepenų ligų tinklo nariu – vieninteliu tokiu centru Baltijos šalyse. Šis tarptautinis pripažinimas skatina Kauno klinikų gydytojus gastroenterologus toliau tobulinti retų ligų diagnostiką ir gydymą, o sunkiausias ir neaiškias diagnozes aptarti tarptautiniuose Europos retų kepenų ligų tinklo daugiadalykiuose gydytojų susirinkimuose.
