„Ligas mes dažniausiai prisišaukiame patys, kiekvienas žinome, ką darome, kaip gyvename. Ko man liūdėti – gydausi išplitusią ligą, vaistus apmoka valstybė, daktaras išrašo, paklausia, kokių turiu nusiskundimų, o aš neturiu kuo pasiskųsti. Nejaučiu vaistų šalutinio poveikio. Kiekvieną mėnesį daromi mano kraujo tyrimai – jie geri. Ko dar reikia gerai savijautai?“ – sako visai į pacientą nepanašus, tvirto sudėjimo, žilas ilgaplaukis vyras.

„Kai sužinojau diagnozę – išplitusi odos melanoma – tai buvo siurprizas, šokas, tiesa, nelabai didelis, nes visą gyvenimą buvau mėgėjas neribotai būti saulėje, mėgau tamsų įdegį. Buvau visiškai sveikas žmogus, aktyviai sportuojantis, maratono bėgikas, paskutinius maratonus Vroclave ir Poznanėje įveikiau per 3 val. 10 min. jau būdamas virš 60-ties, į jokias rizikas – esu blyškios odos, blondinas – nekreipiau nei mažiausio dėmesio. Kai esi sveikas, galvoji, jog būsi sveikas visą 100 metų... “, – pasakoja p. Stanislovas (73 m.).

Neįprastas apgamas nugaroje – melanomos pradžia

„Pas tave neaiškus apgamukas nugaroje“ – nuo pirmojo brolio pastebėjimo būnant gamtoje saulėtą dieną iki atėjimo į Nacionalinį vėžio institutą prabėgo bene penkeri metai.

Odos vėžys
Foto: Shutterstock

„Aš, išsirengęs, kaip visuomet, įdegęs labiau nei šokolodas, pabandžiau pasiekti, neužčiuopiau. Praėjo metai. Vėl broliukas žiūri man į nugarą ir sako: „Mes tokį jauną vyruką su tokiu apgamuku kaip tavo neseniai palaidojome“.

Jau įsiminiau tą jo pasakymą. Rudenėjant užbėgau pas privatų onkologą. Sakau, turiu nugaroje mažą bėdelę – apgamėliai. Pažiūrėjo su specialia įranga, paėmė biopsiukę, patikrino kitus apgamus ir netrukus pranešė žinią – bazalioma ir melanoma.

Tai ką man daryti? Sako, reikia operuoti, o tolesnio tyrimo eiti į Nacionalinį. Apgamus išoperavo. Viskas lyg ir gerai. Nieko nejaučiau, nieko nemačiau ir į Nacionalinį nėjau. Praėjus geriems dviem metams, ant kūno atsirado guzai – metastazės. Vėl kreipiausi pas daktarą, kuris apžiūrėjęs liepė kuo greičiau keliauti tiesiai į Nacionalinį. Atėjau į Nacionalinį ir likau“, – su žemaičiams būdingu humoru pasakoja p. Stanislovas.

Nacionaliniame vėžio institute nedelsiant buvo pradėtas išplitusios melanomos gydymas.

„Gana greitai operavo, vienoje vietoje išpjovė, kitoje – išpjovė. Nustatė pačią „bjauriausią“ – BRAF mutaciją. Bet iš karto pasakė – būtent dėl jos bus skirti geriausi esami vaistai. Bet jau buvau puolęs į pesimizmą.

Netrukus patekau pas dabar jau nebedirbančią gydytoją chemoterapeutę Janiną Strimaitienę, kuri patvirtino, jog viskas gerai, neverta išgyventi, yra naujų vaistų – senojo vaisto pagrindu sukurtas efektyvesnis naujas, kuris tau priklauso pagal ligos pobūdį“, – prisimena p. Stanislovas paciento kelio pradžią.

Dabar vyras Nacionaliniame vėžio institute lankosi kas mėnesį jau penkti metai, yra gydytojo onkologo chemoterapeuto doc. dr. Vinco Urbono pacientas.

„Su malonumu atvykstu, mielai atiduodu kraujo tyrimams – kepenų rodikliai nepaprastai geri, visi kiti – normos ribose. Maloniai pabendraujame su slaugytojomis – visos pažįstamos, o ir bendra tvarka tapo gerai žinoma per penkis metus. Naujoji numeriukų sistema labai palengvina paciento kelią, nors ir senoji tvarka man nekėlė jokio nepasitenkinimo.

Esu komunikabilus žmogus, su daktaru mielai pajuokaujame. Aš jam sakau, norėčiau iki 100 metų gyventi. Gal ir būtų galima, sako daktaras, pamėginsime su Dievo pagalba sulaukti... Pasiimu vaistukus ir namo – atvyksiu po mėnesio“, – trumpai nusako savo gydymosi procesą p. Stanislovas.

Sveikuoliško gyvenimo būdo ne tik nepakeitė, bet ir sustiprino

Stanislovas Bagvilas, buvęs leidėjas, plačių horizontų žmogus, puikiai supranta, jog prieš dešimtį metų su išplitusios melanomos diagnoze jis neturėtų tokių gerų šansų suvaldyti ligą. Pasitikėdamas į kliniką atėjusiomis inovacijomis, personalizuoto vėžio gydymo galimybėmis labai tvarkingai vartoja paskirtus vaistus, taip pat griežtai laikosi sveikos gyvensenos taisyklių.

Stanislovas Bagvilas
Foto: NVI nuotr.

„Labai svarbu mityba – neneškite iš parduotuvės nereikalingo šlamšto, nueikite pas kaimo ūkininką, kuris pats savo mašinėle derlių į turgų atveža, ir pirkite – morkų, burokėlių, salierų.

Nė vienos dienos neapsieinu be raugintų kopūstų ir rauginto agurkiuko. Pats raugiu ir nemažai suvalgau per metus. Mėsą valgau, niekada nebuvau vegetaras.

Yra produktų, kurių būtina atsisakyti sergant vėžiu – cukraus, kvietinių miltų, krakmolo, alkoholio. Pasilikau juodą kavą, juodą šokoladą.

Vasarą auginu avietes, o ir visos miško uogos tinka, naudoju gelsves, džiovinu dilgėles, petražoles ir krapus. Natūralius produktus turiu kasdien. Nevengiu žolelių, natūralių mūsų laukų priemonių, kadangi nedaro įspūdžio atvežtiniai dalykai. O mūsų vyšnios, serbentai, juodi ir raudoni – stovėk prie medžio ar krūmo ir naudok. Pasodini vienais metais krūmą, o kitais – jau jis apkibęs uogomis... Pasiimi į saują ir turi daugiau, nei vienoje piliulėje surasi“, – pasakoja p. Stanislovas.

Neatsisakė vyras savo pomėgio intensyviai sportuoti.

„Kiekvieną dieną mažiausiai valanda intensyvaus sporto: jei šiandien pabėgioju, tai ryt imu slides. Vasarą – dviračiu miško keliukais aplink ežerus per 2–2,5 valandos numinu 60 km. Gyvenu dabar kaime, mieste būnu tik su reikalais. Varžybose nebedalyvauju, sportuoju savo malonumui. Pravalo organizmą, pats jaučiu. Tikiu, jog maistas, suderintas su sportu, natūralūs vitaminai mane taip pat smarkiai palaiko“, – sako Stanislovas Bagvilas.

Gydytojo ir paciento tandemas būtinas kovoje prieš ligą

„Šiandien jau nieko nestebina, kai vienos agresyviausių onkologinių ligų – odos melanomos – gydymas tęsiasi beveik dešimtmetį. Per išplitusia liga sergančio paciento gydymo metus tampame kovos prieš vėžį bendražygiais, susitinkame kaip ilgai nesimatę giminės “, – šypsosi Nacionalinio vėžio instituto gydytojas onkologas chemoterapeutas doc. dr. Vincas Urbonas.

Daktaras neabejoja, jog pacientas su gydytoju turi būti viena komanda, siekiančia to paties tikslo, ir be pasitikėjimo gydytoju kovoti su liga tikrai yra sunku. „O tokiais atvejais, kai pats pacientas užkrečia savo pozityviu požiūriu į gydymo procesą, neieško kaltų dėl ligos, pasitiki onkologų komanda, gera dirbti ir mums, onkologams. Kitaip tariant, kurdamas savo kokybiško gyvenimo prielaidas žmogus asmeniškai prisideda ir prie gydymo sėkmės“, – sako doc. dr. Urbonas.

Odos melanomos gydymas priklauso nuo ligos stadijos

„Kaip ir kiekvieno onkologinio susirgimo taip ir melanomos gydymas priklauso nuo ligos stadijos. Nustačius I–II stadijos ligą taikomas operacinis gydymas, esant III stadijos melanomai – taikomas operacinis gydymas bei rekomenduojama papildomai taikyti taip vadinamą adjuvantinį (papildomą) gydymą vaistais – taikinių terapiją ar imunoterapiją (esant BRAF geno pokyčiams) arba imunoterapiją, jei BRAF geno pokyčių nekonstatuojama, na ir esant išplitusiam procesui – IV stadijos ligai – taikomas gydymas imuno- ar taikinių terapija“, – pasakoja doc. dr. V. Urbonas.

Vincas Urbonas
Foto: NVI nuotr.

Kalbėdamas apie medikamentinį sisteminį priešvėžinį gydymą gydytojas onkologas chemoterapeutas sako, jo esant III stadijos ligai šiuo metu Lietuvoje adjuvantinis gydymas nėra kompensuojamas, bet yra vilčių, kad šiais metais jis taps prieinamas.

„Šiuolaikinio IV stadijos ligos gydymo pagrindą sudaro imunoterapija – taip vadinami imuninės patikros slopikliai (anti-PD1, anti-CTLA4), kurie gali būti naudojami kaip monoterapija (gydymas anti-PD1) ar gydymas imunoterapijos deriniu (anti-PD1 su anti-CTLA4), kuris, deja, nors būdamas veiksmingesnis, šiuo metu Lietuvoje dar nėra kompensuojamas. Esant BRAF geno pokyčiui, be imunoterapijos, pacientams gali būti skiriama ir taip vadinama taikinių terapija, gydymas BRAF/MEK inhibitoriais, kurie yra nukreipti slopinti BRAF geno mutacijos sukeltą nekontroliuojamą melanomos ląstelių dalijimąsi“, – sako doc. dr. V. Urbonas.

Genetiniai tyrimai lemia personalizuotą gydymą

Genetiniai tyrimai tampa vis aktualesni onkologijoje parenkant tinkamą gydymą – ne išimtis ir melanoma. Visų be išimties III ir IV stadijos odos melanoma sergančių pacientų navikai tiriami dėl BRAF geno mutacijos.

„Kaip ir minėjau, nustačius šią mutaciją pacientams be imunoterapijos galime pasiūlyti ir taikinių terapiją BRAF/MEK inhibitoriais. KIT mutacijos nustatymas ypač aktualus gydymo parinkimui sergant gleivinių melanomai. NRAS mutacijos pas mus kasdieninėje praktikoje neatliekamos, šios mutacijos buvimas svarbus pačiai ligos prognozei bei eigai, bet ne gydymo parinkimui“, – genetinių tyrimų svarbą vardija gydytojas onkologas chemoterapeutas.

Ar prieinamas modernus gydymas Lietuvos pacientui?

Doc. dr. V. Urbonas apgailestauja, jog vis dar neturime IV stadijos melanomai gydyti kompensuojamo imunoterapijos derinio (anti-PD1 su anti-CTLA4).

„Kitas svarbus momentas – vaistų eiliškumo skyrimą Lietuvoje apibrėžia SAM ministro įsakymai ir tai ypač aktualu pacientams, turintiems BRAF geno mutaciją. Esame įpareigoti šiems pacientams pradėti gydymą nuo taikinių terapijos, o tik ligai progresavus turime galimybę skirti imunoterapiją. O visame pasaulyje vaistų eiliškumo klausimas sprendžiamas bendru gydytojo bei paciento sutarimu, įvertinus visas naudas bei galimas rizikas konkrečioje klinikinėje situacijoje.

Šiuo metu yra įrodymų, paremtų klinikiniais tyrimais, kad skiriant imunoterapiją kaip pirmaeilį gydymą pacientams, turintiems BRAF geno mutaciją, jų išgyvenamumas yra ilgesnis, bet deja mes to daryti negalime, nes kaip ir minėjau mus riboja teisiniai aktai.

Dar viena opi problema – tai klinikinių tyrimų Lietuvoje stoka. Šiuo metu Lietuvoje neturime nei vieno klinikinio tyrimo, susijusio su pažengusios melanomos gydymu ir tai tikrai yra liūdnas faktas, nes klinikinių tyrimų stoka mažina pacientų prieinamumą prie modernių priešvėžinių vaistų, ir ypač tai aktualu tiems pacientams, kurių liga progresuoja, nepaisant skirto gydymo imunoterapija ar taikinių terapija. Taigi apibendrinus galima teigti, kad vakarų šalyse vis dar šiek tiek geriau...“, – reziumuoja doc. dr. V. Urbonas.

Apie odos melanomą

Melanoma formuojasi iš pakitusių ląstelių – melanocitų – kurių daugiausiai yra odoje, taip pat gleivinėse bei akyse.

Melanoma
Foto: Shutterstock

Melanocitai – tai specializuotos ląstelės, kurių pagrindinė funkcija yra gaminti pigmentą melaniną, apsaugantį odą nuo ultravioletinių spindulių neigiamo poveikio, kurių šaltinis yra saulė. Melanocitų gaminamas pigmentas melaninas suteikia mūsų odai atspalvį – tamsaus gymio žmonės turi daugiau melanocitų bei atitinkamai pigmento melanino, šviesaus gymio – atvirkščiai.

Būdami saulėje, kaip žinia, mes galime daugiau ar mažiau nudegti ir reiktų pabrėžti, kad šviesiaodžiai, mėlynakiai bei šviesių plaukų atspalvio žmonės yra jautresni saulės spinduliuojamai ultravioletinei spinduliuotei.

Ilgalaikis saulės spindulių poveikis gali sukelti negrįžtamus pokyčius melanocituose, sukelti ląstelės branduolyje esančios DNR pažeidimus (mutacijas), kurios savo ruožtu sukelia nekontroliuojamą šių ląstelių dalijimąsi – vėžį. Pagrindinės odos melanomos profilaktinės priemonės – vengti saulės spindulių ir pastebėjus apgamą odoje, kuris keičia savo formą, dydį, spalvą – neatidėliojant kreiptis į gydytojus.