„Labai dažnai pacientai prašo vaistų nuo COVID-19. Dalis jų yra įsitikinę, kad vaistai nuo šios užkrečiamos ligos jau plačiai prieinami, tačiau patikiname, kad specifinių vaistų nuo šios infekcijos vaistinėse nėra. Specifiniai medikamentai naudojami sunkiems COVID-19 ligoniams, gydomiems ligoninėje“, – pranešime žiniasklaidai sako Kaune dirbanti „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė ir akcentuoja, kad vaistininkai, užklupus ligai, gali rekomenduoti simptomus malšinančius ar imunitetą stiprinančius preparatus.

Jurgita Jankauskienė

Padėti sau galite ligos atveju ir prevenciškai

Dažniausiai pacientai į vaistininkus kreipiasi klausdami, kokių vaistų turėti vaistinėlėje, jei susirgtų COVID-19.

„Prieš koronavirusą padeda kovoti medikamentai, kurie malšina dėl infekcijos atsiradusius tam tikrus simptomus. Todėl svarbu vaistinėlėje turėti karščiavimą, kai kūno temperatūra pakyla iki 38 laipsnių ar aukščiau, slopinančių vaistų (paracetamolis, ibuprofenas) ir preparatų gerklės skausmui malšinti. Padės ir nosies paburkimą mažinantys lašiukai ar hipertoninis jūros vanduo bei preparatai nuo kosulio“, – sako vaistininkė.

Siekiant išvengti užsikrėtimo, susirgus ar po ligos – visais atvejais J. Jankauskienė ragina pacientus stiprinti savo imunitetą įvairiomis maisto medžiagomis. Jei jas sunku užtikrinti įvairia ir subalansuota mityba, pasitarus su gydytoju ar vaistininku, galima vartoti maisto papildus.

„Dažniausiai rekomenduoju vitaminą D, C, E, B grupės vitaminus, folio rūgštį, kvercetiną, seleną ir priešuždegiminėmis savybėmis pasižymintį cinką bei resveratrolį. Tai maisto medžiagos, kurios labai svarbios tvirtam imunitetui ir gerai savijautai. Jei pacientas jau serga, karščiuoja, svarbu atstatyti elektrolitus. Pasirūpinus reikiamomis maisto medžiagomis, imunitetas tampa atsparesnis, taip pat geriau kovoja su infekcija, jei žmogus užsikrėtė“, – sako vaistininkė J. Jankauskienė.

Vaistininkė akcentuoja, kad susirgus labai svarbu per dieną suvartoti bent 2 ar net 3 litrus skysčių.

„Pakankamas skysčių kiekis padės iš organizmo pašalinti virusus, dėl to sveikimo procesas bus lengvesnis, o po ligos pavyks greičiau atgauti jėgas“, – sako vaistininkė.

Kaip kovoti su liekamaisiais reiškiniais?

J. Jankauskienė pastebi, kad į vaistinę dažnai ateina COVID-19 persirgę pacientai, patiriantys liekamuosius reiškinius ir prašo parduoti preparatų, kurie galėtų padėti.

„Neseniai teko konsultuoti pacientę, kuri skundėsi širdies permušimais. Greitesniam veikimui, kuris padėtų sumažinti negalavimus, rekomendavau įsigyti gudobelės ekstrakto. Jis pagerina širdies ir kraujagyslių funkcijas, o siekiant užtikrinti ilgalaikį veikimą, gudobelę kapsulėmis reikėtų vartoti kasdien. Be to, patariau širdį stiprinti atliekant kvėpavimo pratimus, kurie padeda atsikratyti susikaupusių neigiamų emocijų ir streso“, – sako vaistininkė.

Nemiga

J. Jankauskienė sako, kad neretai pacientai kreipiasi ir dėl kitų COVID-19 liekamųjų reiškinių – kamuojančios nemigos, miego ir atminties sutrikimų: „Su miego problemomis padės kovoti melatonino preparatai arba jo kompleksas, kurio sudėtyje būtų raminančiu poveikiu pasižyminčių vaistažolių – valerijono ir melisos. Jeigu vargina atminties sutrikimai, padės jos funkciją gerinantys ginkmedžio preparatai su vitaminais, gerinantys smegenų veiklą.“

Anot vaistininkės, pacientai COVID-19 persirgę taip pat kreipiasi dėl jaučiamo nerimo ir patiriamų panikos priepuolių. Tokiais atvejais J. Jankauskienė rekomenduoja sureguliuoti darbo-poilsio režimą bei vartoti augalinius preparatus, padedančius sumažinti nerimą ir dirglumą – valerijono, melisos, apynių, raudonžiedės pasifloros ir levandos ekstraktus.

J. Jankauskienė akcentuoja, kad veiksmingiausią apsaugą nuo sunkių COVID-19 atvejų ir mirties sukuria tik vakcina. Pasiskiepijęs žmogus gerokai sumažina tikimybę užsikrėsti, o jeigu suserga, jam pasireiškia lengva ligos forma. Dėl to pavyksta išvengti gresiančių komplikacijų, liekamųjų reiškinių, o sveikimo eiga – greitesnė ir lengvesnė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)